{"id":8636,"date":"2013-03-14T00:00:00","date_gmt":"2013-03-14T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2013-03-14T00:00:00","modified_gmt":"2013-03-14T00:00:00","slug":"dusulys-simptomas-i-kuri-reaguoti-butina","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/dusulys-simptomas-i-kuri-reaguoti-butina\/8636\/","title":{"rendered":"Dusulys \u2013 simptomas, \u012f kur\u012f reaguoti b\u016btina"},"content":{"rendered":"

\u017dmogaus organizmas – unikalus mechanizmas. Apskai\u010diuota, kad per gyvenim\u0105 \u0161irdis atlieka darb\u0105, tolyg\u0173 30 ton\u0173 svorio pak\u0117limui \u012f Everesto kaln\u0105, suaugusio \u017emogaus plau\u010diai per par\u0105 perpumpuoja apie 10 000 litr\u0173 oro, inkstai perfiltruoja apie 160 litr\u0173 skys\u010di\u0173. I\u0161 ties\u0173 \u012fsp\u016bdingas darbas. Kita vertus, ir m\u016bs\u0173 tobulas organizmas gali sunegaluoti. Tada atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f jo siun\u010diamus signalus privalome, nes jie gali \u012fsp\u0117ti apie rimt\u0105 lig\u0105. Vienas toki\u0173 signal\u0173 – dusulys<\/a>. Koki\u0173 lig\u0173 simptomas yra dusulys<\/a>? Konsultuoja Kauno klinik\u0173 \u0160eimos medicinos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius.<\/p>\n

Dusulys<\/a> ir astma<\/strong><\/p>\n

\nDusulys<\/a> apib\u016bdinimas kaip pasunk\u0117j\u0119s kv\u0117pavimas arba kv\u0117pavimo diskomforto jutimas ar oro tr\u016bkumo jausmas. Dusulys<\/a> klasifikuojamas \u012f l\u0117tin\u012f, \u016bmin\u012f ir dusulio priepuolius. Kv\u0117pavimo sistemos lig\u0173 metu gali pasireik\u0161ti tiek priepuolinis, tiek l\u0117tinis (nuolatinis) dusulys<\/a>.
\nViena da\u017eniausi\u0173 lig\u0173, kurios vienas i\u0161 simptom\u0173 yra dusulys<\/a>, yra bronchin\u0117 astma. „Astma – tai l\u0117tin\u0117 u\u017edegimin\u0117 kv\u0117pavimo tak\u0173 liga, kurios metu bronch\u0173 lygieji raumenys reaguoja \u012f vidinius ar i\u0161orinius dirgiklius, d\u0117l to bronchai susitraukia (spazmuoja) ir atsiranda dusulys<\/a> priepuolis, pasirei\u0161kiantis kartu su kosuliu, ypa\u010d nakt\u012f arba ankstyv\u0105 ryt\u0105“, – ai\u0161kina profesorius. Astmos diagnoz\u0117 nustatoma remiantis i\u0161samia paciento ligos anamneze, fizinio ir plau\u010di\u0173 funkcijos tyrim\u0173 rezultatais.
\nSergant \u012fvairiomis per\u0161alimo ligomis, \u016bminiu tracheitu, laringitu \u017emog\u0173 taip pat gali varginti epizodinis, t.y. pasirei\u0161kiantis per\u0161alimo ligos metu, dusulys<\/a>. \u0160i\u0173 lig\u0173 metu pacientai kartu skund\u017eiasi ir sausu ar \u0161lapiu kosuliu.
\nKita da\u017ena liga – LOPL
\nL\u0117tin\u0117 obstrukcin\u0117 plau\u010di\u0173 liga<\/a> (LOPL) – tai kita da\u017ena l\u0117tin\u0117 liga, pa\u017eeid\u017eianti kv\u0117pavimo takus. Ji i\u0161sivysto d\u0117l ilgalaikio \u012fkvepiam\u0173 kenksming\u0173 daleli\u0173 ar duj\u0173, da\u017eniausiai tabako d\u016bm\u0173, poveikio plau\u010diams, kai kv\u0117pavimo tak\u0173 spindis susiaur\u0117ja ir orui sunku patekti \u012f plau\u010dius ir pasi\u0161alinti i\u0161 j\u0173.
\n„Jeigu \u017emog\u0173 vargina nuolatinis dusulys<\/a>, kuris pasunk\u0117ja fizinio kr\u016bvio metu, galima \u012ftarti l\u0117tin\u0119 obstrukcin\u0119 plau\u010di\u0173 lig\u0105. \u0160ios ligos metu bronch\u0173 spindis siaur\u0117ja nuolat, o liga da\u017eniau diagnozuojama vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, ypa\u010d r\u016bkaliams“, – pa\u017eymi prof. L.Valius. Be to, sergantiesiems LOPL, be jau min\u0117to nuolatinio dusulio, kuris padid\u0117ja fizinio kr\u016bvio metu, kartu gali pasireik\u0161ti ir dusulio priepuoliai. Toks staigus dusimo priepuolis gali atsirasti d\u0117l proceso, kuris LOPL metu vyksta smulkiuosiuose bronchuose, t.y. kai i\u0161sipl\u0117tusios bronch\u0173 alveol\u0117s ply\u0161ta savaime ar d\u0117l nedidelio fizinio kr\u016bvio, pvz., kos\u0117jimo.
\nTaigi sergant LOPL simptomai vystosi palengva, jie gali pa\u016bm\u0117ti per\u0161alus ar susirgus virusine infekcija. Ta\u010diau pa\u016bm\u0117jimai gali b\u016bti reti, tod\u0117l da\u017eniausiai \u017emon\u0117s prisitaiko prie ligos, \u0161iek tiek pakei\u010dia gyvenimo b\u016bd\u0105: l\u0117\u010diau vaik\u0161to, suma\u017eina fizin\u012f aktyvum\u0105 ar pan. Be to, da\u017enai jie klaidingai mano, kad \u0161ie negalavimai nulemti am\u017eiaus. I\u0161 ties\u0173 LOPL – n\u0117ra jaun\u0173 \u017emoni\u0173 liga. Dauguma sergan\u010di\u0173j\u0173 LOPL – vyresni nei 50 m. ir nema\u017ea lig\u0173 „krep\u0161el\u012f“ turintys \u017emon\u0117s. Tod\u0117l \u012f \u0161ios ligos simptomus jie papras\u010diausia nekreipia d\u0117mesio, ir tik kai dusulys<\/a> atsiranda labai ma\u017eo fizinio kr\u016bvio metu, – \u0161aukiasi pagalbos.
\nTod\u0117l ypa\u010d svarbu, kad r\u016bkantieji, net jeigu ir nejau\u010dia joki\u0173 negalavim\u0173, kartkart\u0117mis pasitikrint\u0173 plau\u010di\u0173 funkcij\u0105. Tai n\u0117ra sud\u0117tingas tyrimas, jis atliekamas daugelyje poliklinik\u0173 ar \u0161eimos centr\u0173, ir labai veiksmingas ankstyvai ligos diagnostikai.
\nSunki b\u016bkl\u0117 – pneumotoraksas<\/a>
\nDusulys<\/a> gali atsirasti ir spontaninio pneumotorakso metu. Pneumotoraksas<\/a> – tai oro susikaupimas pleuros (pl\u0117v\u0117s, i\u0161klojan\u010dios kr\u016btin\u0117s l\u0105stos sienas ir apsaugan\u010dios kr\u016btin\u0117s l\u0105stos organus) ertm\u0117je. Tokiu atveju \u017emog\u0173 vargina kr\u016btin\u0117s skausmas, kosulys<\/a>, dusulys<\/a>, pada\u017en\u0117j\u0119s, pavir\u0161inis kv\u0117pavimas, oro susikaupimas tarpuplautyje, kakle.
\nSpontani\u0161kas pneumotoraksas<\/a> da\u017eniausiai gali pasireik\u0161ti dviem grup\u0117ms \u017emoni\u0173 – tai aktyviai sportuojantiems ir paaugliams, ypa\u010d augimo, brendimo periodu, kai jie t\u012fsta, b\u016bna liekni.
\n„Pneumotorakso metu tr\u016bksta plau\u010di\u0173 alveol\u0117s, ir oras i\u0161 j\u0173 patenka \u012f pleuros ertm\u0119, susidaro burbuliukas, p\u016bsl\u0117. Jeigu \u0161is burbuliukas didesnis, gali atsirasti epizodinis dusulys<\/a>, pasirei\u0161kiantis kartu su \u0161ono skausmu ar d\u016brimu“, – ai\u0161kina profesorius.<\/p>\n

\n\u0160irdies ligos ir dusulys<\/a><\/strong><\/p>\n

\n\u0160irdies funkcijos nepakankamumo po\u017eymi\u0173 atsiranda d\u0117l suma\u017e\u0117jusios kraujo t\u0117km\u0117s organizme ir skys\u010di\u0173 susikaupimo, t.y. kai \u0161irdis nepaj\u0117gi varin\u0117ti kraujo ir nesugeba tinkamai apr\u016bpinti visus organus deguonimi ir maisto med\u017eiagomis. Tokiu atveju \u017emon\u0117s skund\u017eiasi nuolatiniu dusuliu, kuris stipr\u0117ja fizinio kr\u016bvio metu. Kiti simptomai, kurie vargina esant \u0161irdies nepakankamumui, – oro tr\u016bkumas, stipus kosulys<\/a>, \u0161vok\u0161timas, did\u0117jantis k\u016bno svoris, kulk\u0161ni\u0173 tinimas, kt. Ligos prad\u017eioje oro tr\u016bkumas jau\u010diamas tik padid\u0117jusio fizinio kr\u016bvio metu, ta\u010diau ilgainiui tampa sunku kv\u0117puoti ir ramyb\u0117s b\u016bkl\u0117s.
\n„Jeigu organizme kaupiasi daug skys\u010di\u0173, tokiu atveju nakt\u012f gali pasireik\u0161ti dusulio priepuoliai, kai \u017emogus d\u0117l dusulio prabunda i\u0161 miego, turi atsis\u0117sti, atsidaryti lang\u0105, pakv\u0117puoti. Tai gr\u0117sminga b\u016bkl\u0117, o naktinis dusimo priepuolis susij\u0119s su tuo, kad progresuoja \u0161irdies funkcijos nepakankamumas. Tokiu atveju reikia nedelsiant vykti pas gydytojus ir gydyti lig\u0105, jeigu ji nebuvo gydoma iki tol, arba koreguoti gydym\u0105, jei jis jau buvo paskirtas“, – pabr\u0117\u017eia pa\u0161nekovas.
\nDusulys<\/a> gali pasireik\u0161ti \u0161irdies ritmo sutrikimo arba prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimo metu, k\u0105 \u017emon\u0117s vadina \u0161irdies permu\u0161imu. Gr\u0117smingi \u0161irdies ritmo sutrikimai – grupin\u0117s skilvelin\u0117s ekstrasistol\u0117s, paroksizmin\u0117s tachikardijos, kai kartu su ritmo sutrikimu dusulys<\/a> atsiranda netgi ramyb\u0117s metu. Ekstrasistol\u0117 – tai per ankstyvas \u0161irdies susitraukimas, kuris sutrikdo normali\u0105 \u0161irdies veikl\u0105. Ekstrasistol\u0117s gali kilti bet kurioje \u0161irdies vietoje, da\u017eniausiai skilveliuose, re\u010diau prie\u0161ird\u017eiuose, re\u010diausiai – sinusiniame mazge.
\nMiokardo infarktas<\/a> da\u017eniausiai vystosi d\u0117l trombo sukelto \u0161irdies kraujotakos pablog\u0117jimo. Kai trombas ma\u017eas, jis u\u017ekem\u0161a tik dal\u012f kraujagysl\u0117s, tokiu atveju susergama nestabilia kr\u016btin\u0117s angina<\/a>. Kai jis visi\u0161kai u\u017ekem\u0161a koronarin\u0119 kraujagysl\u0119, \u012fvyksta \u0161irdies infarktas. Infarkto po\u017eymiai – dusulys<\/a>, prakaitavimas, v\u0117mimas, skausmas u\u017e kr\u016btinkaulio, s\u0105mon\u0117s netekimas.
\nDusulys<\/a> ir nerv\u0173 sistema
\nDusulys<\/a> gali b\u016bti neurogenin\u0117s kilm\u0117s. Tokiu atveju \u017emogus skund\u017eiasi dusuliu, oro tr\u016bkumu – jam nuolat norisi \u012fkv\u0117pti. Prof. L.Valiaus teigimu, tai funkciniai sutrikimai, kurie susij\u0119 su \u017emogaus vegetacine sistema ir gali b\u016bti nulemti nerimo, panikos priepuoli\u0173. Tokio tipo dusulys<\/a> b\u016bdingas \u012fvairaus am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, neretai pasirei\u0161kia ir paaugliams.
\nDusulys<\/a> ir ven\u0173 ligos
\nRimta b\u016bkl\u0117, kai staigus dusulio priepuolis pasirei\u0161kia kartu su \u0161ono skausmu ir kai jis atsiranda \u017emon\u0117ms, kurie serga ven\u0173 u\u017edegimu, tromboflebitu, flebotromboze. Tokiu atveju dusulys<\/a> gali b\u016bti gr\u0117smingos b\u016bkl\u0117s – plau\u010di\u0173 tromboembolijos – simptomas. Jeigu embolas (ven\u0173 lig\u0173 atveju tai –atitr\u016bkusi venos trombo dalis) plau\u010di\u0173 arterij\u0105 u\u017ekem\u0161a visi\u0161kai, \u017emogus gali mirti, jeigu i\u0161 dalies – gali varginti dusulys<\/a>, kosulys<\/a>, kartais gali atsikos\u0117ti krauju. Tokiu atveju pacient\u0105 b\u016btina ve\u017eti \u012f ligonin\u0119 ir gydyti intensyviosios terapijos skyriuje.
\nPavojingas visada
\nProf. L.Valiaus teigimu, dusulys<\/a>, kaip naujai atsirad\u0119s simptomas, pavojingas visada. Tod\u0117l, pasirei\u0161kus dusulio priepuoliams, profesorius rekomenduoja vykti pas gydytojus arba bent jau pasikonsultuoti telefonu, o gydytis liaudies medicinos metodais nepataria.<\/p>\n

\nPareng\u0117 Denisa Juodinien\u0117<\/p>\n

\"\"<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u017dmogaus organizmas – unikalus mechanizmas. Apskai\u010diuota, kad per gyvenim\u0105 \u0161irdis atlieka darb\u0105, tolyg\u0173 30 ton\u0173 svorio pak\u0117limui \u012f Everesto kaln\u0105, suaugusio \u017emogaus plau\u010diai per par\u0105 perpumpuoja apie 10 000 litr\u0173 oro, inkstai perfiltruoja apie 160 litr\u0173 skys\u010di\u0173. I\u0161 ties\u0173 \u012fsp\u016bdingas darbas<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[3456,1296,3455,93,517,1710,606,1458,352,350],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-8636","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-dusimo-priepuolis","tag-dusulys","tag-ekstrasistoles","tag-infarktas","tag-kosulys","tag-kvepavimas","tag-paaugliams","tag-priepuolis","tag-profesorius","tag-sirdis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8636","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8636"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8636\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8636"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8636"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8636"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8636"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8636"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}