{"id":8675,"date":"2013-02-25T00:00:00","date_gmt":"2013-02-25T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2013-02-25T00:00:00","modified_gmt":"2013-02-25T00:00:00","slug":"neurologija-klausimai-ir-atsakymai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/neurologija-klausimai-ir-atsakymai\/8675\/","title":{"rendered":"Neurologija: klausimai ir atsakymai"},"content":{"rendered":"

Vargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta gal\u016bn\u0117s? Nerim\u0105 kelia kiti neurologiniai sutrikimai? \u012e \u0161iuos ir kitus svarbius m\u016bs\u0173 skaitytojams klausimus, kuri\u0173 sulauk\u0117me interneto svetain\u0117je, „Facebook‘o“ puslapyje ir lai\u0161kuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys.<\/p>\n

Gydytojas pabr\u0117\u017eia, visi atsakymai – n\u0117ra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnoz\u0117 nustatoma matant \u017emog\u0173, j\u012f apklausiant ir i\u0161tiriant.<\/p>\n

Galvos skausmai<\/strong><\/p>\n

Da\u017enai jau\u010diu tarsi \u0161iek tiek spaust\u0173 kair\u0119 vir\u0161ugalvio pus\u0119, tarsi ji b\u016bt\u0173 u\u017egulta. Kai nei\u0161simiegu, jau\u010diu skausm\u0105 kair\u0117je smilkinio pus\u0117je.<\/strong><\/p>\n

\u0160iuo atveju galima \u012ftarti vadinamuosius \u012ftampos tipo galvos skausmus, kurie susij\u0119 su raumen\u0173 \u012ftempimu, kraujagysli\u0173 tonuso nestabilumu, kur\u012f da\u017eniausiai sukelia pervargimas, stresas. Skausmas gali praeiti, jeigu pa\u0161alinsime j\u012f provokuojan\u010dius veiksnius: \u017emogus i\u0161simiegos, vengs nervin\u0117s \u012ftampos, kt.<\/p>\n

Galvos skausmus gali sukelti padid\u0117j\u0119s ar suma\u017e\u0117j\u0119s kraujo spaudimas. Tai reik\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti. Ta\u010diau jeigu \u017emogus pirm\u0105 kart\u0105 pats sau matuos spaudim\u0105, jis gali b\u016bti netikslus. Tod\u0117l pirm\u0105 kart\u0105 rekomenduo\u010diau nueiti pas specialist\u0105 (gydytoj\u0105 ar slaugytoj\u0105) ar kaimyn\u0105, kuris gerai moka tai daryti. \u012etampos galvos skausmai da\u017eniausia n\u0117ra pavojingi, ta\u010diau j\u0173 gydymas sud\u0117tingas, nes prie\u017eastys – stresas ir nuovargis, nuo kuri\u0173 vienos tablet\u0117s n\u0117ra.<\/p>\n

Galv\u0105 skauda, kai pradedu sportuoti. Skausmas pulsuojantis, prasideda nuo sprando ir eina per pakau\u0161\u012f iki smilkini\u0173.<\/strong><\/p>\n

Jei skausmas pulsuojantis, tik\u0117tina, kad jo prie\u017eastis – kraujagysli\u0173 patologija. Paprastai \u017emogus \u012f fizin\u012f kr\u016bv\u012f reaguoja spaudimo padid\u0117jimu ir d\u0117l to da\u017eniausiai blogai nesijau\u010dia. O jei jau\u010diasi, reik\u0117t\u0173 pasimatuoti spaudim\u0105: ramyb\u0117s metu, sportuojant, kada skauda galv\u0105, kada jos neskauda. Tokio skausmo prie\u017eas\u010di\u0173 gali b\u016bti daug, ta\u010diau pagrindin\u0117 – link\u0119s did\u0117ti kraujosp\u016bdis. Jeigu tai nepasitvirtint\u0173, galb\u016bt reik\u0117t\u0173 atlikti papildomus ultragarsinius kraujagysli\u0173 tyrimus, kad b\u016bt\u0173 galima i\u0161siai\u0161kinti tiksli\u0105 skausmo prie\u017east\u012f.<\/p>\n

Labai da\u017enai ir ilgai skauda galv\u0105. Kartais u\u017eeina tarsi s\u0105mon\u0117s u\u017etemimai: suvokiu, kas vyksta aplink, bet tuo momentu nelabai koordinuoju judesius. Galv\u0105 pradeda skaud\u0117ti tiek rytais, tiek vakarais, atostog\u0173 ar darbo metu. Traum\u0173 nebuvo.<\/strong><\/p>\n

V\u0117lgi galima \u012ftarti \u012ftampos galvos skausm\u0105, ta\u010diau stipresn\u012f, intensyvesn\u012f, gali b\u016bti, kad \u0161iuo atveju skausmas jau yra l\u0117tinis. Negalima atmesti ir migrenos. Tikslesnei diagnozei tr\u016bksta duomen\u0173: ne\u017einoma, kiek ilgai t\u0119siasi skausmas, kokio jis pob\u016bd\u017eio, kuri\u0105 galvos viet\u0105 skauda, ar \u017emogus vartoja vaist\u0173. Reik\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, ar s\u0105mon\u0117s u\u017etemimai – tai staigus nerimo arba panikos priepuolis, ar \u017emogui atrodo, kad s\u0105mon\u0117 sutriko, ar ji sutriko i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Kartais \u017emon\u0117s rank\u0173 dreb\u0117jim\u0105, kai sunku paimti smulk\u0173 daikt\u0105, tapatina su judesi\u0173 koordinacijos sutrikimu. Tod\u0117l gydytojas tur\u0117t\u0173 atlikti koordinacijos testus. \u0160iuo atveju reik\u0117t\u0173 neurologo konsultacijos.<\/p>\n

Galvos svaigimas<\/a>, cypimas ausyse<\/strong><\/p>\n

Jau kelis m\u0117nesius svaigsta galva. Kankina baim\u0117, kad gali b\u016bti kokia rimta liga. \u012e \u0161onus nem\u0117to, bet sunku koncentruoti d\u0117mes\u012f.<\/p>\n

D\u0117l sunki\u0173 organini\u0173 nerv\u0173 lig\u0173 ilgai, kelis m\u0117nesius galva svaigsta retokai. Ilgiau trunkantis galvos svaigimas<\/a> gali b\u016bti psichologin\u0117s kilm\u0117s, juolab kad pacientas ra\u0161o, jog baiminasi d\u0117l sunkios ligos. Pabr\u0117\u017eta, kad \u012f \u0161onus nem\u0117to, bet sunku koncertuoti d\u0117mes\u012f. \u0160ie simptomai kaip tik ir rodo pervargim\u0105, \u012ftamp\u0105, stres\u0105, nerim\u0105, t.y. psichologin\u0119 svaigimo kilm\u0119.<\/p>\n

Da\u017eniausiai svaigulys susij\u0119s su vestibiulinio aparato arba klausos-pusiausvyros nervo patologija, o smegen\u0173 kraujotakos sutrikimai sudaro nedidel\u012f svaigimo atvej\u0173 procent\u0105. Yra special\u016bs testai, kurie patikrina vestibiulinio aparato veikim\u0105, be to, galima atlikti audiogram\u0105, i\u0161tirti galvos ir kaklo kraujotak\u0105 ultragarsu. Pacientui reik\u0117t\u0173 kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105, LOR specialist\u0105 ar neurolog\u0105.<\/p>\n

Da\u017enai cypia ausyse. Anks\u010diau – retkar\u010diais, dabar vis da\u017eniau.<\/strong><\/p>\n

Reik\u0117t\u0173 \u017einoti am\u017ei\u0173, nes nuo to priklauso ir galimos cypimo ausyse prie\u017eastys. Vyresnio am\u017eiaus \u017emogui tai gali b\u016bti d\u0117l l\u0117tinio smegen\u0173 kraujotakos nepakankamumo, ateroskleroz\u0117s. \u012etakos gali tur\u0117ti ir padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis.<\/p>\n

Jei cypt\u0173 tik vienoje ausyje, galima b\u016bt\u0173 \u012ftarti klausos-pusiausvyros nervo sutrikim\u0105 arba kitas su klausos aparatu susijusias patologijas. Vienodas \u016b\u017eimas abiejose ausyse da\u017eniau vargina d\u0117l sistemin\u0117s kraujotakos b\u0117d\u0173. Reik\u0117t\u0173 kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105, kad pamatuot\u0173 kraujosp\u016bd\u012f, i\u0161siai\u0161kint\u0173, ar n\u0117ra diabeto, ma\u017eakraujyst\u0117s, esant reikalui, nusi\u0173st\u0173 pas neurolog\u0105<\/p>\n

Nervinis tikas<\/strong><\/p>\n

25 m. vyras nuolat trauko nos\u012f. Kaip galima b\u016bt\u0173 i\u0161gydyti traukulius (tik\u0105) veido srityje tarp akies ir nosies? Kokia \u012ftak\u0105 tam turi r\u016bkymas?<\/p>\n

Vis\u0173 pirma, reik\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, ar tai n\u0117ra judesi\u0173 \u012fkyrumai. \u017dmog\u0173 gali varginti min\u010di\u0173 \u012fkyrumai: pvz., kai jis nuolat tikrina, ar u\u017erakintos durys, i\u0161jungtas lygintuvas, kt. Lygiai taip pat gali kankinti ir judesi\u0173 \u012fkyrumai: \u017emogus nuolat sukioja galv\u0105, trauko nos\u012f.<\/p>\n

Tikas – da\u017enas nevalingas raumen\u0173 susitraukimas. Jo prie\u017eastys – smegen\u0173 neuromediatori\u0173 disbalansas, stresas, kt. Tikas turi savo specifin\u012f gydym\u0105, o judesi\u0173 \u012fkyrumas pirmiausia gydomas psichoterapija. Pats savaime r\u016bkymas traukuli\u0173 nesukelia, bet gali padidinti nevaling\u0173 judesi\u0173 kiek\u012f. Visais atvejais, yra tikas ar ne, patar\u010diau ner\u016bkyti.<\/p>\n

Da\u017enai ima tr\u016bk\u010dioti akies vok\u0105, nesaky\u010diau, kad tik susijaudinus, da\u017eniausiai visai netik\u0117tai.<\/p>\n

Galb\u016bt tai blefarospazmas – nevalingas u\u017esimerkimas. \u0160i liga gydoma botulino injekcijomis. Jeigu tr\u016bk\u010dioja atskiras smulkus raumenukas ar raumens skaidula ir t\u0105 judes\u012f sunku pasteb\u0117ti, ypatingo gydymo nereikia, nes ir prie\u017east\u012f sunku atrasti. Be to, da\u017eniausiai pakanka patrinti akies vok\u0105, ir tr\u016bk\u010diojimas praeina. Pas gydytoj\u0105 reik\u0117t\u0173 apsilankyti, jei \u0161ie tr\u016bk\u010diojimai kartojasi, vargina, trukdo dirbti, ver\u010dia primerkti ak\u012f.<\/p>\n

Rank\u0173 dreb\u0117jimas<\/strong><\/p>\n

Kai susijaudinu, labai stipriai dreba rankos. \u0160i problema tiek nuvargino, kad susirgau depresija<\/a>. Pus\u0119 met\u0173 j\u0105 gydausi, bet dreb\u0117jimas i\u0161lieka.<\/p>\n

Kiekvienas m\u016bs\u0173 vis\u0105 laik\u0105 dreba. Tai normalus fiziologinis tremoras (dreb\u0117jimas), kurio nejau\u010diame, nes amplitud\u0117 ma\u017ea, o da\u017enis – didelis. Jeigu rankos dreba tik susijaudinus, o apsiraminus ne, tik\u0117tina, kad to prie\u017eastys psichogenin\u0117s kilm\u0117s. Kyla klausimas, ar dreb\u0117jimas tiek nuvargino, kad \u017emogus susirgo depresija<\/a>, ar, prie\u0161ingai, depresija<\/a> su nerimo simptomais i\u0161ry\u0161kino dreb\u0117jim\u0105.<\/p>\n

Rank\u0173 dreb\u0117jimas gali b\u016bti \u012fvairi\u0173 lig\u0173 simptomas. Tod\u0117l joms atskirti reik\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti: ar rankos dreba ramyb\u0117s metu, pad\u0117tos ant keli\u0173, i\u0161tiestos \u012f priek\u012f, ar atliekant krypting\u0105 judes\u012f. Jeigu ramyb\u0117s metu, tai gali b\u016bti psichogeninis dreb\u0117jimas, o kartais vienas i\u0161 Parkinsono ligos simptom\u0173. Jeigu rankos dreba i\u0161tiestos \u012f priek\u012f, tik\u0117tina, kad diagnoz\u0117 – \u0161eiminis, arba esencialinis, tremoras. Tai viena da\u017eniausi\u0173 dreb\u0117jimo prie\u017eas\u010di\u0173. Liga da\u017eniausiai nepavojinga ir neprogresuojanti, nors kartais varginanti. Jeigu rankos dreba atliekant krypting\u0105 judes\u012f, galima \u012ftarti smegen\u0117li\u0173 patologij\u0105.<\/p>\n

Kiekviena dreb\u0117jimo r\u016b\u0161is (taip pat ir fiziologinis tremoras) sustipr\u0117ja susijaudinus, \u0161is po\u017eymis neleid\u017eia atskirti vienos dreb\u0117jimo formos nuo kitos. Beveik visada dreb\u0117jimas i\u0161nyksta miegant ir sustipr\u0117ja susijaudinus.<\/p>\n

Gal\u016bni\u0173 tirpimas<\/strong><\/p>\n

Tirpsta rankos ir kojos. Man greitai bus 15 m.<\/strong><\/p>\n

Labai daug aplinkybi\u0173 n\u0117ra ai\u0161kios: tirpimai vargina mergin\u0105 ar vaikin\u0105, kiek laiko jie trunka? Viena i\u0161 galim\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 – \u017eemas kraujosp\u016bdis. Reik\u0117t\u0173 i\u0161sitirti krauj\u0105, pasitikrinti, ar spaudimas smarkiai nekrenta atsistojus. Jei tirpimas prasid\u0117jo \u016bmiai, rekomenduo\u010diau apsilankyti pas neurolog\u0105, kitais atvejais – kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105.<\/p>\n

Man nutirp\u0119 du kojos pir\u0161tai ir prie pir\u0161t\u0173 atramin\u0117 pado pagalv\u0117l\u0117.<\/strong><\/p>\n

Tur\u0117damas tik tiek informacijos, gal\u0117\u010diau daryti prielaid\u0105, kad simptomus suk\u0117l\u0117 ortopedin\u0117s problemos, susijusios su nepatogia avalyne. Tod\u0117l pirmiausia reik\u0117t\u0173 patikrinti, galb\u016bt tirpimas praeina avint kitus batus (\u017eemesnius, auk\u0161tesnius, platesnius ar apskritai patogesnius). Jei ne, kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105.<\/p>\n

Man 46 m. Jau kur\u012f laik\u0105 aptirp\u0119 du ma\u017eieji kair\u0117s rankos pir\u0161tai. Pirm\u0105kart tai pasirei\u0161k\u0117 pra\u0117jus\u012f pavasar\u012f, paskui pra\u0117jo. Dabar v\u0117l aptirp\u0119, tik stipriau.<\/strong><\/p>\n

Kartais tokie simptomai atsiranda d\u0117l darbo metu ranka atliekam\u0173 sukam\u0173j\u0173 judesi\u0173, kuri\u0173 metu sausgysli\u0173 ir rai\u0161\u010di\u0173 kanale gali b\u016bti dirginamas alk\u016bninis nervas. Tod\u0117l \u017emogui reik\u0117t\u0173 pagalvoti, kas suk\u0117l\u0117 tirpimus, ar jie susij\u0119 su darbu, fiziniu kr\u016bviu, sportu. Jei taip, grei\u010diausiai negalavimas praeis savaime, jeigu toki\u0173 judesi\u0173 kur\u012f laik\u0105 nedarysite.<\/p>\n

Jeigu \u0161ie tirpimai b\u016bt\u0173 susij\u0119 su nuolatiniu alk\u016bninio nervo u\u017espaudimu, jie savaime nedingt\u0173. O \u017emogus ra\u0161o, kad buvo pra\u0117j\u0119, po to v\u0117l atsirado. Tod\u0117l grei\u010diausiai jie bus i\u0161provokuoti fizinio kr\u016bvio, tiesiog reik\u0117t\u0173 atid\u017eiai prisiminti: galb\u016bt ne\u012fprastai ilgai \u017eaid\u0117 tenis\u0105, ar var\u017etus suko, ar pan. Jei simptomai link\u0119 kartotis ir stipr\u0117ti, gali b\u016bti reikalinga neurologo konsultacija.<\/p>\n

Jau kelet\u0105 dien\u0173 u\u017etirp\u0119s vienos kojos \u0161onas nuo p\u0117dos iki kelio.<\/strong><\/p>\n

V\u0117lgi tr\u016bksta informacijos: ar tai vienintelis epizodas, galb\u016bt kartu jau\u010diamas ir koj\u0173 silpnumas ar skausmas? Jeigu \u0161ie simptomai vargina tik kelias dienas ir anks\u010diau to n\u0117ra buv\u0119, grei\u010diausiai jie po keli\u0173 dien\u0173 i\u0161nyks savaime. Nerv\u0173 u\u017espaudimas retai pasirei\u0161kia vien izoliuotu nutirpimu, da\u017eniau kartu pasirei\u0161kia ir kiti simptomai. Jei simptomai u\u017etrukt\u0173 ilgiau ar stipr\u0117t\u0173, reik\u0117t\u0173 kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105 ar neurolog\u0105.
\n2013 vasario 16<\/p>\n

Natalija Voronaja<\/p>\n

\"\"<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Galvos skausmus gali sukelti padid\u0117j\u0119s ar suma\u017e\u0117j\u0119s kraujo spaudimas. Tai reik\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti. Ta\u010diau jeigu \u017emogus pirm\u0105 kart\u0105 pats sau matuos spaudim\u0105, jis gali b\u016bti netikslus. Tod\u0117l pirm\u0105 kart\u0105 rekomenduo\u010diau nueiti pas specialist\u0105 (gydytoj\u0105 ar slaugytoj\u0105) ar kaimyn\u0105, kuris gerai moka tai daryti. \u012etampos galvos skausmai da\u017eniausia n\u0117ra pavojingi, ta\u010diau j\u0173 gydymas sud\u0117tingas, nes prie\u017eastys – stresas ir nuovargis, nuo kuri\u0173 vienos tablet\u0117s n\u0117ra.<\/font><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[109,275,3449,1282,430,3447,1926,3453,3452,125,1235,3451,991,3448,3450],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-8675","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-depresija","tag-diagnoze","tag-drebejimas","tag-galvos-svaigimas","tag-kraujospudis","tag-nevalingas","tag-pulsuojantis","tag-rankos-dreba","tag-ranku-drebejimas","tag-rukymas","tag-skauda","tag-skauda-galva","tag-stresas","tag-susijaudinus","tag-tremoras"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8675","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8675"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8675\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8675"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8675"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8675"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8675"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8675"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}