\n1990 m., vertinant pagal tai, kiek vidutini\u0161kai asmuo gal\u0117t\u0173 prarasti sveiko gyvenimo met\u0173 d\u0117l ligos ar ankstyvos mirties, pagrindin\u0117 lig\u0173 prie\u017eastis buvo nepakankamas maitinimasis, o auk\u0161tas k\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI) buvo de\u0161imtoje vietoje. Pastaruoju metu nepakankamas maitinimasis nukrito \u012f a\u0161tunt\u0105, tuo tarpu didelis KMI pakilo \u012f \u0161e\u0161t\u0105 lig\u0173 na\u0161tos viet\u0105.
\nAntsvoris gali didinti kraujo spaudim\u0105 ir sukelti insult\u0105 bei \u0161irdies ligas; kartu \u0161ios dvi prie\u017eastys atsako u\u017e ketvirtadal\u012f vis\u0173 mir\u010di\u0173. Ir tai b\u016bdinga ne tik Vakarams, Vidurio Rytuose taip pat stebimas KMI padid\u0117jimas. Nors yra daugiau nutukusi\u0173 \u017emoni\u0173, bet gyvename ilgiau.<\/p>\n
Gyvenimo trukm\u0117s pokytis<\/strong> Alkoholis ir tabakas i\u0161lieka pagrindin\u0117 pasaulin\u0117 gr\u0117sm\u0117 Automobili\u0173 eismas: netik\u0117tas vyr\u0173 \u017eudikas<\/strong> Vaisiai ir mank\u0161ta – raktas \u012f ilgesn\u012f gyvenim\u0105<\/strong> Japonija, kokia tavo paslaptis?<\/strong> Nuodugniausia kada nors atlikta lig\u0173 ap\u017evalga parod\u0117, kad pirm\u0105 kart\u0105 istorijoje daugiau problem\u0173 kyla d\u0117l valgan\u010di\u0173 per daug, o ne d\u0117l valgan\u010di\u0173 per ma\u017eai. Nutukimas tapo didesne pasaulios veikatos problema nei maitinimosi stoka. Taip rodo did\u017eiausias kada nors atliktas pasaulio sveikatos b\u016bkl\u0117s tyrimas. Ir tai dar ne viskas. Pasaulin\u0117s lig\u0173 na\u0161tos (<\/span>Global Burden<\/span><\/i> <\/span>of Disease<\/span><\/i>) ataskaitoje – did\u017eiuliame tyrime, vykdytame beveik 500 mokslinink\u0173 i\u0161 50 \u0161ali\u0173 – taip pat pa\u017eymima, kad, pa\u017eabojus kai kurias infekcines ligas, i\u0161gelb\u0117ti milijonai vaik\u0173. <\/span><\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[19,2634,430,3432,531,157,701,132],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-8747","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-alkoholis","tag-aukstas-kraujospudis","tag-kraujospudis","tag-lopezas","tag-mirties-priezastis","tag-nutukimas","tag-tabakas","tag-ziv"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8747","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8747"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8747\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8747"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8747"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8747"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8747"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8747"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\nKai kuriose \u0161alyse poky\u010diai buvo mil\u017eini\u0161ki, pavyzd\u017eiui, Maldyvuose tik\u0117tina gyvenimo trukm\u0117 nuo 1970-\u0173j\u0173 pailg\u0117jo beveik 30-\u010dia met\u0173. Gyvenimo trukm\u0117s pailg\u0117jimas stebimas Banglade\u0161e ir Irane, tam \u012ftakos turi naujos kaim\u0173 gyventoj\u0173 sveikatos programos. Stebimas ankstyvos vaik\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 – daugiausia infekcij\u0173, viduriavimo ir gimdymo komplikacij\u0173 – ma\u017e\u0117jimas. Jaunesni\u0173 nei 5 met\u0173 vaik\u0173 mirtingumas nuo 1990-\u0173j\u0173 suma\u017e\u0117jo 60 procent\u0173. Ta\u010diau \u0160iaur\u0117s Afrikoje vis dar auk\u0161tas mirtingumo lygis nuo \u017dIV ir maliarijos.
\nDaug d\u0117mesio reikalauka senatviniai negalavimai. Reikia padidinti \u0161i\u0173 problem\u0173 sprendim\u0105 besivystan\u010diose \u0161alyse, teigia Irene Agyepong i\u0161 Akros (Gana) universiteto. „Turime susitelkti \u012f jas dabar, u\u017euot lauk\u0119, kol jos i\u0161tiks mus.“<\/p>\n
\nTabakas ir alkoholis – du did\u017eiausi rizikos faktoriai, lemiantys sveiko gyvenimo trukm\u0119. Nuo XX a. 10 de\u0161imtme\u010dio alkoholis tapo pagrindiniu rizikos faktoriumi did\u017eiojoje Lotyn\u0173 Amerikos dalyje ir sukelia ketvirt\u012f lig\u0173 Ryt\u0173 Europoje. Ukrainoje ir Baltarusijoje per por\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 ypa\u010d sutrump\u0117jo vyr\u0173 gyvenimo trukm\u0117. „Priemoni\u0173, skirt\u0173 alkoholio vartojimui ma\u017einti, \u0161iose \u0161alyse visi\u0161kai atsisakyta,“ – pa\u017eymi Majid Ezzati i\u0161 Londono imperinio koled\u017eo, reng\u0119s Global Burden of Disease ataskait\u0105. „\u017dmon\u0117ms (Ryt\u0173 Europoje) dabar daug papras\u010diau gauti alkoholio, ypa\u010d kenksmingo, nes didel\u0117 jo dalis yra pramoninis,“ teigia jis.
\nBesivystan\u010diose \u0161alyse auga ir tabako vartojimas. „Didel\u0117se, gausiai apgyvendintose \u0161alyse, tokiose kaip Indija ir Banglade\u0161as, r\u016bko nuo 50 iki 60 procent\u0173 vyr\u0173,“ – teigia Alanas Lopezas (Alan Lopez) i\u0161 Kvynslendo universiteto (Australija). Jis priduria, kad \u0161ios \u0161alys tur\u0117t\u0173 pasimokyti tabako ribojimo i\u0161 JK ir Australijos. „Visada bus dalis priklausom\u0173 gyventoj\u0173, ta\u010diau tur\u0117tume stengtis, kad j\u0173 b\u016bt\u0173 ma\u017eiau nei 10 procent\u0173,“ – svarsto jis.<\/p>\n
\nDu tre\u010ddaliai pasaulio gyventoj\u0173 mirs ne nuo infekcini\u0173 lig\u0173, o nuo v\u0117\u017eio, \u0161irdies lig\u0173 ir insulto. Ta\u010diau yra stulbinan\u010di\u0173 skirtum\u0173 tarp did\u017eiausi\u0173 \u017eudik\u0173, nusitaikiusi\u0173 \u012f vyrus ir moteris.
\nPasauliniu mastu did\u017eiausia moter\u0173 mirties prie\u017eastis yra AIDS, pasiglem\u017eianti 14,4 proc. moter\u0173, tuo tarpu traumos ir gimdymo komplikacijos atsakingi atitinkamai u\u017e 7,5 ir 7,3 procento vis\u0173 mir\u010di\u0173.
\nSvarbiausia vyr\u0173 mirties prie\u017eastis yra \u0161irdies kraujagysli\u0173 ligos – 12,8 proc. vis\u0173 mir\u010di\u0173; antroje vietoje – AIDS ir nelaimingi atsitikimai kelyje (po 10,7 proc.). Smurtas irgi svarbus faktorius, tampantis 5,2 proc. vyr\u0173 mir\u010di\u0173 prie\u017eastimi. Moter\u0173 eismo \u012fvykiuose \u017e\u016bsta vos 0,5 proc.
\nNors gyvenimo b\u016bd\u0105 ir lig\u0173 epidemijas suvaldyti labai sunku, nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 keliuose galima b\u016bt\u0173 i\u0161vengti, teigia Majid Ezzati i\u0161 Londono imperinio koled\u017eo.<\/p>\n
\nTinkamai valgykite ir treniruokit\u0117s – skamba kaip akivaizdi sveiko gyvenimo formul\u0117, bet jud\u0117jimo stoka ir netinkamas maitinimasis atsakingi vidutini\u0161kai u\u017e 10 prarast\u0173 sveiko gyvenimo met\u0173. Kalbant apie maist\u0105, did\u017eiausia gr\u0117sm\u0117 kyla d\u0117l per ma\u017eo vaisi\u0173 ir per didelio
\ndruskos vartojimo.
\nTa\u010diau padidinti vaisi\u0173 vartojim\u0105 n\u0117ra taip paprasta. „Kadangi tai sezoninis produktas, daugelis vaisi\u0173 yra brang\u016bs ir net prabang\u016bs did\u017ei\u0105j\u0105 met\u0173 dal\u012f,“ – sako Majid Ezzati i\u0161 Londono imperinio koled\u017eo. – Galima padidinti vaisi\u0173 prieinamum\u0105 visais met\u0173 laikais, ta\u010diau tai nei\u0161vengiamai padidins ekonominius ka\u0161tus.“ „Suvartojami did\u017eiuliai druskos kiekiai, ypa\u010d skurd\u017eiose \u0161alyse,“ – sako Alanas Lopezas (Alan Lopez) i\u0161 Kvynslendo universiteto. Did\u0117jantis druskos vartojimas i\u0161 dalies atsakingas u\u017e globaliai augant\u012f kraujo spaudim\u0105 – auk\u0161tas kraujosp\u016bdis tapo did\u017eiausiu rizikos faktoriumi pasaulyje. „Reik\u0117t\u0173 daug labiau susir\u016bpinti maisto gamyba,“ – teigia M. Ezzati. Jessica Hamzelou New Scientist, \u2116 2896
\nParengta pagal straipsn\u012f
\nwww.technologijos.lt<\/p>\n
\nJaponija – sveiko sen\u0117jimo lyder\u0117 pasaulyje. Joje 82,6 met\u0173 tik\u0117tina gyvenimo trukm\u0117 ne tik ilgiausia pasaulyje, bet ir sveiko gyvenimo trukm\u0117 – metai, praleisti esant geros sveikatos. Pavyzd\u017eiui, japon\u0173 vyrai gali tik\u0117tis 79,3 met\u0173 geros sveikatos. Tai 10,5 met\u0173 ilgiau nei pasaulio vidurkis.
\nTad, kokia jos paslaptis? Nesena analiz\u0117, atlikta Nayu Ikeda ir koleg\u0173 i\u0161 Tokijo universiteto, pateik\u0117 kelet\u0105 u\u017euomin\u0173. Japon\u0173 mityba yra sveika, o gyventoj\u0173 sveikata tikrinama reguliariai. Kasmet ma\u017edaug 3 mln. \u017emoni\u0173 atliekama i\u0161sami medicinin\u0117 ap\u017ei\u016bra (vadinamasis \u017emogi\u0161kasis sausasis dokas), kurios metu klinikoje pasiliekama pernakt.
\nAuk\u0161tas kraujosp\u016bdis tapo svarbiausia sveikatos netekimo prie\u017eastimi pasaulyje, o Japonijoje kraujosp\u016bdis ma\u017e\u0117jo. Ko gero, tam \u012ftakos tur\u0117jo antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 prieinamumas ir ma\u017eesnis druskos suvartojimas. Joshua Salomono (Joshua Salomon), Harvardo universiteto profesoriaus, nuomone, jei japonai gali pasiekti sveik\u0105 sen\u0117jim\u0105, galime ir mes. „Tai optimisti\u0161ka \u017einia, kad sveikas sen\u0117jimas yra \u012fmanomas,“ – teigia jis.<\/p>\n
\n <\/p>\n<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"