{"id":8765,"date":"2013-01-21T00:00:00","date_gmt":"2013-01-21T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2013-01-21T00:00:00","modified_gmt":"2013-01-21T00:00:00","slug":"polinkis-tukti-irasytas-genuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/polinkis-tukti-irasytas-genuose\/8765\/","title":{"rendered":"Polinkis tukti \u012fra\u0161ytas genuose?"},"content":{"rendered":"

Daugiau nei milijardas planetos gyventoj\u0173 ken\u010dia d\u0117l antsvorio ir nutukimo, o j\u0173 pastangos suliekn\u0117ti da\u017enai b\u016bna berg\u017ed\u017eios. Kod\u0117l valgydami t\u0105 pat\u012f maist\u0105 vieni tunka, kiti – ne? Mokslininkai sako – kalti nutukimo genai. Kokie jie? K\u0105 daryti, jei tokie genai yra? Nejau esame pasmerkti tukti ir sirgti?<\/p>\n

Konsultuoja Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos instituto Molekulin\u0117s kardiologijos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Alina Smalinskien\u0117.<\/p>\n

Kur gyvena storiausi \u017emon\u0117s?<\/strong><\/p>\n

Nutukimas<\/a> – tai b\u016bkl\u0117, kai k\u016bno mas\u0117 padid\u0117ja d\u0117l to, kad did\u0117ja riebalinio audinio kiekis, o k\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI) tampa didesnis nei 30. \u012eprasta manyti, kad daugiausia storuli\u0173 gyvena Amerikoje. Ta\u010diau amerikie\u010diai, kuri\u0173 33,9 proc. yra nutuk\u0119, „storumo reitinge“ u\u017eima tik 9 viet\u0105. O patys storiausi \u017emon\u0117s planetoje – Okeanijos gyventojai, ir net a\u0161tuonios i\u0161 de\u0161imties labiausiai „nutukusi\u0173“ \u0161ali\u0173 \u012fsik\u016brusios Ramiajame vandenyne. Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 padar\u0117 Pasaulin\u0117 sveikatos apsaugos organizacija. Lyderi\u0173 ketvertuk\u0105 sudaro Nauru, Mikronezijos, Kuko ir Tongos salos, kuri\u0173 daugiau kaip 90 proc. gyventoj\u0173 turi antsvorio. Tongos karalius gali b\u016bti ne kas kitas, o tik pats storiausias \u0161alies \u017emogus – nutukimas<\/a> ten didelis privalumas, o ne yda. \u0160ioje \u0161alyje liesas \u017emogus tampa pa\u0161aip\u0173 objektu – tokie jau t\u0173 kra\u0161t\u0173 papro\u010diai.<\/p>\n

Pasaulyje nutukimas<\/a> plinta it epidemija. Neaplenkia ji ir Lietuvos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2000–2008-aisiais nutukusi\u0173 gyventoj\u0173 skai\u010dius m\u016bs\u0173 \u0161alyje augo. Jeigu 2000 m. Lietuvoje buvo 14,9 proc. nutukusi\u0173 \u017emoni\u0173, tai 2008-aisiais – jau 18,5 proc. Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 mokslinink\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, dabar apie 30 proc. Lietuvoje gyvenan\u010di\u0173 suaugusi\u0173 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 yra nutuk\u0119.<\/p>\n

\u012erodytas ry\u0161ys tarp \u017emogaus am\u017eiaus ir nutukimo paplitimo. Pavyzd\u017eiui, 20–34 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je yra apie 13 proc. nutukusi\u0173j\u0173, o 45–54 – jau per 32 proc. Trijose Baltijos \u0161alyse – Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje – da\u017eniau nutuk\u0119 yra vyresni nei 50 m. am\u017eiaus \u017emon\u0117s. Tod\u0117l galime daryti i\u0161vad\u0105, kad nutukimu da\u017eniau serga suaugusieji, kurie ma\u017eai laiko skiria savo sveikatai, t.y. netinkamai maitinasi, neskiria pakankamai laiko mitybai (valgo skubotai, prab\u0117gomis u\u017ekand\u017eiauja) ir, be abejo, ma\u017eai juda. Prie nutukimo rizikos priskiriamas ir stresas.<\/p>\n

Ta\u010diau g\u0105sdina ir tai, kad nutukimas<\/a> jaun\u0117ja, t.y. daug\u0117ja antsvorio turin\u010di\u0173 vaik\u0173. Prie\u0161 ketverius metus Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos centro atliktas tyrimas su Lietuvos moksleiviais parod\u0117, kad normalaus svorio yra 83 proc. sostin\u0117s moksleivi\u0173, ta\u010diau 7,5 proc. tyrimo dalyvi\u0173 sv\u0117r\u0117 per daug, i\u0161 j\u0173 2 proc. buvo nutuk\u0119.<\/p>\n

Vieni tunka, kiti – ne<\/strong><\/p>\n

Teigiama, kad nutukim\u0105 lemia genetika, elgesys, kult\u016bra ir netgi \u017emogaus m\u0105stymas. O nutukimo mechanizmas paprastas: svoris auga, nes su maistu kalorij\u0173 gaunama daugiau negu j\u0173 i\u0161eikvojama energijai. Tada maisto med\u017eiag\u0173 perteklius virsta riebalais. 60–90 proc. atvej\u0173 nutukimo prie\u017eastis – persivalgymas. Be to, tokie \u017emon\u0117s da\u017eniausiai dar ir per ma\u017eai juda. Paveldimas ne nutukimas<\/a>, o polinkis tukti. \u017dmogui didesnis pavojus nutukti (tikimyb\u0117 25–30 proc.), jei jo \u0161eimoje buvo nutukusi\u0173j\u0173.<\/p>\n

Nutukimo prie\u017eastis – genai<\/strong><\/p>\n

Deoksiribonukleor\u016bg\u0161tis (DNR) yra genetin\u0117 med\u017eiaga, perduodanti paveldimus po\u017eymius. 99,9 proc. \u017emoni\u0173 DNR yra identi\u0161ka. Ta\u010diau tas lik\u0119s 0,1 proc., apie 3 000 000 specifini\u0173 DNR skirtum\u0173, ir skiria mus vien\u0105 nuo kito. Tokie skirtumai turi \u012ftakos m\u016bs\u0173 i\u0161vaizdai, elgesiui, imlumui ligoms, polinkiui tukti ir atsakui \u012f vaistus.<\/p>\n

Dabartiniai pasiekimai genetikos ir molekulin\u0117s biologijos srityse leido atrasti genus (ir j\u0173 baltyminius produktus), susijusius su nutukimu. Vieno nukleotido polimorfizmas (VNP) – vienas populiariausi\u0173 genetini\u0173 \u017eymen\u0173, da\u017enai nustatomas \u017emogaus genome. Tai \u012fvairios mutacinio proceso nulemtos atskir\u0173 nukleotid\u0173 pakaitos.<\/p>\n

Kalbant toliau apie genus, reikia paai\u0161kinti, kas yra alelis. Dauguma \u017emogaus l\u0105steli\u0173 turi du poras sudaran\u010di\u0173 chromosom\u0173 rinkinius. Juose yra genai, kurie i\u0161sid\u0117st\u0119 atitinkamomis poromis – vadinamaisiais aleliais, t.y. alternatyvi\u0173j\u0173 gen\u0173 poroje vienas genas antrojo at\u017evilgiu yra vadinamas aleliu.<\/p>\n

Nustatyta daug gen\u0173, susijusi\u0173 su k\u016bno svoriu, vienas i\u0161 j\u0173 yra FTO (angl., fat mass and obesity associated). Tad jeigu FTO genas yra pakit\u0119s, mutav\u0119s, t.y. turintis A alel\u012f (A raid\u0117 \u017eymi tai, kad DNR grandin\u0117je vietoje azotin\u0117s baz\u0117s timino (T) yra azotin\u0117 baz\u0117 adeninas (A)), tai siejama su padid\u0117jusiu riebal\u0173, energijos suvartojimu. Nes FTO genas ypa\u010d \u012ftakoja pogumbur\u012f, kuris ir susij\u0119s su energijos apykaitos reguliavimu. \u0160is genas yra zonoje, kuri dalyvauja reguliuojant apetit\u0105, sotumo jausm\u0105. Taigi FTO genas susij\u0119s su tuo, kad kai yra jo mutacija, \u017emon\u0117ms labiau kaupiasi riebalin\u0117s l\u0105stel\u0117s: rizika padid\u0117ja daugiau kaip 30 proc.<\/p>\n

Kiekvienas \u017emogus turi vien\u0105 i\u0161 trij\u0173 genotip\u0173: AA, AT arba TT. AA genotipas – kai yra du A aleliai, AT – vienas A ir vienas T alelis ir TT – n\u0117 vieno A alelio, t.y. nemutav\u0119s genas, kai yra du T aleliai. Taigi jeigu \u017emogaus genotipas TT, – mutacijos n\u0117ra. Jeigu AT, jis priskiriamas rizikos grupei ir turi geno nulemt\u0105 polink\u012f tukti. Tokiu atveju skirtumas tarp \u017emogaus genotipo TT ir AT tas, kad, valgydami t\u0105 pat\u012f maist\u0105, AT genotipo \u017emon\u0117ms yra didesn\u0117 rizika sustor\u0117ti. Turintys AA genotip\u0105 apie 1,5 karto yra daugiau nutuk\u0119, palyginti su nenutukusiais asmenimis. Ta\u010diau ir tie, kuri\u0173 FTO genas nepakit\u0119s, t.y. turi TT genotip\u0105, gali b\u016bti nutuk\u0119, bet \u0161iuo atveju nutukimas<\/a> gali b\u016bti nulemtas mutacij\u0173 kituose, su nutukimu susijusiuose, genuose arba nulemtas kit\u0173, ne genetini\u0173 veiksni\u0173. \u017dmon\u0117ms, kuri\u0173 nutukimas<\/a> nenulemtas geneti\u0161kai, yra daug lengviau normalizuoti k\u016bno svor\u012f sureguliavus mityb\u0105 ir fizin\u012f aktyvum\u0105 negu turintiems mutavusius genus.<\/p>\n

Nutukimo gen\u0173 – \u0161imtai<\/strong><\/p>\n

Pasaulyje pla\u010diai atliekami \u012fvair\u016bs gen\u0173 tyrimai, taip pat ir j\u0173 polimorfizmo. Lietuvoje irgi yra centr\u0173, kuriuose atliekami gen\u0173 polimorfizmo tyrimai. \u0160i\u0173 tyrim\u0173 tikslas – identifikuoti \u017einomo geno alternatyvias alelines formas.<\/p>\n

A. Smalinskien\u0117s teigimu, gen\u0173, susijusi\u0173 su nutukimu, yra labai daug. „Negalima i\u0161skirti kurio nors vieno geno kaip svarbiausio ar labiausiai lemian\u010dio nutukim\u0105. Visi su nutukimu susij\u0119 genai turi \u012ftakos svoriui, ta\u010diau veikia per skirtingus mechanizmus“, – ai\u0161kina mokslinink\u0117. Pvz., yra gen\u0173, kurie nulemia, kad \u017emogus nuolat jau\u010diasi alkanas. Suprantama, kad toks \u017emogus valgys daugiau, tod\u0117l ir tikimyb\u0117 tur\u0117ti antsvorio bus didesn\u0117. Kit\u0173 gen\u0173, susijusi\u0173 su nutukimu, veikimo mechanizmas siejamas su energijos sunaudojimu ir t.t.<\/p>\n

Yra gen\u0173, kurie susij\u0119 su cholesterolio apykaita. Nustatyta, kad, esant toki\u0173 gen\u0173 mutacijai, net ir maitinantis labai taisyklingai ir turint normal\u0173 k\u016bno svor\u012f, gali b\u016bti blogi kraujo lipid\u0173 tyrimo rezultatai, t.y. ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 (MTL) cholesterolio („blogojo“) kiekis gali b\u016bti labai didelis. To kaltininkas – geno apoliproteino E , susijusio su ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 cholesterolio perna\u0161a, mutacija, kuri didina \u0161io „blogojo“ cholesterolio kaupim\u0105si ant kraujagysli\u0173 sieneli\u0173.<\/p>\n

Gen\u0173 nepakeisime, bet ligos i\u0161vengti galime<\/strong><\/p>\n

„Gen\u0173 nepakeisime, bet galime pakeisti gyvensen\u0105. Jeigu tam tikro geno mutacija yra nutukimo \u017eymuo, tai laiku (pvz., vaikyst\u0117je) nustatytas genotipas gal\u0117t\u0173 apsaugoti nuo \u012fvairi\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymo ir ankstyvos mirties, nes \u017emogus gal\u0117t\u0173 kuo anks\u010diau prad\u0117ti r\u016bpintis sveikata, vengti rizikos veiksni\u0173, koreguoti mityb\u0105, didinti fizin\u012f aktyvum\u0105 ir taip u\u017ekirti keli\u0105 nutukimui ir su tuo susijusioms ligoms. Tiesa, pastang\u0173 tai gali pareikalauti daugiau negu \u017emon\u0117ms, neturintiems toki\u0173 gen\u0173 mutacij\u0173. Ta\u010diau pabr\u0117\u017eiu: paveldimas ne nutukimas<\/a>, o tik polinkis tukti. Tad viskas m\u016bs\u0173 rankose“, – \u012fsitikinusi A. Smalinskien\u0117.
\n2012 gruod\u017eio 21<\/p>\n

Natalija Voronaja<\/p>\n

\"\"<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nutukimas – tai b\u016bkl\u0117, kai k\u016bno mas\u0117 padid\u0117ja d\u0117l to, kad did\u0117ja riebalinio audinio kiekis, o k\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI) tampa didesnis nei 30. \u012eprasta manyti, kad daugiausia storuli\u0173 gyvena Amerikoje. Ta\u010diau amerikie\u010diai, kuri\u0173 33,9 proc. yra nutuk\u0119, „storumo reitinge“ u\u017eima tik 9 viet\u0105. O patys storiausi \u017emon\u0117s planetoje – Okeanijos gyventojai, ir net a\u0161tuonios i\u0161 de\u0161imties labiausiai „nutukusi\u0173“ \u0161ali\u0173 \u012fsik\u016brusios Ramiajame vandenyne.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[360,105,157,3426],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-8765","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-kardiologijos","tag-ligoms","tag-nutukimas","tag-tongos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8765","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8765"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8765\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8765"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8765"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8765"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8765"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8765"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}