{"id":877,"date":"2017-08-16T15:52:40","date_gmt":"2017-08-16T15:52:40","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-08-28T09:21:58","modified_gmt":"2017-08-28T09:21:58","slug":"norite-atitolinti-senejimo-procesa-begiokite","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/norite-atitolinti-senejimo-procesa-begiokite\/877\/","title":{"rendered":"Norite atitolinti sen\u0117jimo proces\u0105 \u2013 b\u0117giokite"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kaip-sekmingai-ivykdyti-naujuju-metu-pazada-sportuoti-5-treneres-patarimai-\/73812\/\" target=\"_blank\">B\u0117gimas<\/a>\u00a0<\/strong>yra vienas i\u0161 populiariausi\u0173 fizinio aktyvumo form\u0173 visame pasaulyje. Nepaisant kai kuri\u0173 publikacij\u0173 autori\u0173 susir\u016bpinimo, d\u0117l galimo \u017ealingo b\u0117gimo poveikio koj\u0173 s\u0105nariams ir \u0161ird\u017eiai, nustatyta, kad b\u0117gimas turi didel\u0119 naud\u0105 sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija paskelb\u0117 fizinio aktyvumo rekomendacijas, kuriose aerobinio aktyvumo pratimai turi b\u016bti atliekami ma\u017eiausiai 150 min. per savait\u0119 vidutiniu intensyvumu arba 75 min. dideliu intensyvumu. B\u0117gimas yra priskiriamas prie aerobini\u0173 pratim\u0173, d\u0117l kuri\u0173 poveikio ger\u0117ja maksimalus deguonies \u012fsisavinimas, ma\u017e\u0117ja \u0161irdies ritmas ramyb\u0117s metu, did\u0117ja jautrumas insulinui, ger\u0117ja lipid\u0173 pasiskirstymas, ma\u017e\u0117ja kraujo spaudimas, ma\u017e\u0117ja trombocit\u0173 agregacija, ger\u0117ja endotelio funkcija, did\u0117ja kaul\u0173 tankis, ger\u0117ja imunin\u0117s sistemos funkcija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">B\u0117gimas yra gera\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/koks-yra-sveiko-zmogaus-kodas-\/73986\/\" target=\"_blank\">prevencin\u0117 priemon\u0117<\/a><\/strong> nuo nutukimo ir gerina psichoemocin\u0119 b\u016bsen\u0105. Yra nema\u017eai \u012frodym\u0173, kad reguliarus, tinkamo intensyvumo ir trukm\u0117s b\u0117gimas gali u\u017ekirsti keli\u0105 l\u0117tini\u0173 lig\u0173 atsiradimui, \u012fskaitant koronarin\u0119 \u0161irdies lig\u0105, insult\u0105, hipertenzij\u0105, diabet\u0105, hipercholesterolemij\u0105, osteoporoz\u0119 ir kitas ligas. Mokslininkas Lee su kolegomis nustat\u0117, kad b\u0117gimas yra stiprus veiksnys veikiantis vis\u0105 organizmo morfofunkcij\u0105, d\u0117l to ma\u017e\u0117ja susirgim\u0173 ir prie\u0161laikin\u0117s mirties rizika. \u0160ie poky\u010diai yra susij\u0119 su fizinio kr\u016bvio kiekiu, reguliarumu ir intensyvumu. B\u0117gimo populiarumas pasaulyje did\u0117ja geometrine progresija. Sporto, medicinos ir kiti mokslininkai didel\u012f d\u0117mes\u012f skiria tyrimams, kurie nustato b\u0117gimo metu vykstan\u010dius organizmo procesus, treniruo\u010di\u0173 metod\u0173 efektyvum\u0105, slenkstinius kr\u016bvius, kurie turi teigiam\u0105 poveik\u012f sveikatai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paplitus\u012f mit\u0105 apie b\u0117gimo \u017ealing\u0105 poveik\u012f sveik\u0173 asmen\u0173 apatini\u0173 gal\u016bni\u0173 s\u0105nariams paneig\u0117 daugelis mokslinink\u0173. Nustatyta, kad vidutinio sunkumo b\u0117gimas, asmenims be anatomini\u0173 poky\u010di\u0173 nesukelia pavojaus osteoartrito vystymuisi, ta\u010diau asmenims, kurie yra patyr\u0119 su\u017ealojim\u0173, yra padid\u0117jusi apatini\u0173 gal\u016bni\u0173 osteoartrito i\u0161sivystymo ir progresavimo rizika.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokslininkai teigia, kad sunkios i\u0161tverm\u0117s treniruot\u0117s (pavyzd\u017eiui: maratonai, ultramaratonai, labai ilg\u0173 nuotoli\u0173 dvira\u010di\u0173 lenktyn\u0117s) gali sukelti strukt\u016brini\u0173 \u0161irdies poky\u010di\u0173, \u012fskaitant kairiojo prie\u0161ird\u017eio ir skilvelio i\u0161sipl\u0117tim\u0105 ir hipertrofij\u0105. Be to, sunkios, ilgos trukm\u0117s i\u0161tverm\u0117s treniruot\u0117s gali b\u016bti susij\u0119 su aritmija ir miokardo pa\u017eeidimu. Mokslininkai atlik\u0119 tyrim\u0105 su 53 t\u016bkst. tiriam\u0173j\u0173 nustat\u0117, kad sveikatai pavojaus n\u0117ra, jei asmuo b\u0117gioja 2\u20135 kartus per savait\u0119 ir nub\u0117ga ne daugiau kaip 32 km. Jeigu nesilaikoma \u0161i\u0173 rekomendacij\u0173, gali i\u0161sipl\u0117sti \u0161irdies kameros, suma\u017e\u0117ti de\u0161iniojo \u0161irdies skilvelio galimyb\u0117 pumpuoti krauj\u0105. Mokslininkai Sw\u00e4rdh ir Brodin atlik\u0119 31 metus trukus\u012f tyrim\u0105 padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad b\u0117gimas vidutiniu intensyvumu 3 kartus per savait\u0119 po 60 min. atitolino sen\u0117jimo proces\u0105 apie 16 met\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vieno ilgiausiai pasaulyje trukusio tyrimo rezultatai parod\u0117, kad \u017emoni\u0173, kurie kasdien b\u0117giodavo nors po 5\u201310 min., mirtingumas nuo vis\u0173 lig\u0173 suma\u017e\u0117jo apie 45 procentus. Da\u017eniausiai kaip kli\u016btis u\u017esiimti fizine veikla \u012fvardijama laiko tr\u016bkumas, ta\u010diau mokslininkai nustat\u0117, kad tik 10 min. u\u017etenka pab\u0117gioti kasdien, kad suma\u017e\u0117t\u0173 \u00a0mirties rizika nuo \u0161irdies lig\u0173. Nustatyta, kad 5 metus per savait\u0119 1\u20132 kartus b\u0117gant apie 5\u201310 min. l\u0117tu tempu (&lt;6 myli\u0173 per valand\u0105) mirtingum\u0105 nuo vis\u0173 lig\u0173 galima suma\u017einti apie 26 procentais, o sen\u0117jim\u0105 atitolinti net apie 7 metus. Taigi, naudingos ir trumpos treniruot\u0117s, prane\u0161\u0117 <i>American College of Cardiology <\/i><i>Foundation.<\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tyrime, kuriame dalyvavo beveik 18 t\u016bkst. sveik\u0173 vyr\u0173 ir moter\u0173 nuo 20 iki 98 met\u0173 am\u017eiaus, tarp j\u0173 1 878 b\u0117gik\u0173, nustatyta, kad iki 2,5 val. per savait\u0119 b\u0117gimas l\u0117tu arba vidutiniu intensyvumu, o treniruo\u010di\u0173 da\u017enis \u2264 3 kartus per savait\u0119, yra susij\u0119s su ma\u017eiausia prie\u0161laikin\u0117s mirties rizika. Taip pat nustatyta, kad nesvarbu, kokia buvo b\u0117gimo trukm\u0117, greitis ir treniruo\u010di\u0173 da\u017enis, mirtingumas buvo ma\u017eesnis b\u0117gik\u0173 nei s\u0117sli\u0173 tiriam\u0173j\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei nuspr\u0119site b\u0117gioti, jau po pirm\u0173j\u0173 treniruo\u010di\u0173 nei\u0161vengsite koj\u0173 raumen\u0173 skausmo \u2013 toks\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/skausmo-numalsinimas-musu-paciu-rankose-\/76770\/\" target=\"_blank\">skausmas<\/a><\/strong> da\u017eniausiai susij\u0119s su laktato (pieno r\u016bg\u0161ties) susikaupimu raumenyse ir per kelet\u0105 dien\u0173 praeina. Nemalonus skausmo poj\u016b\u010dius gali suma\u017einti heparino turintys tepalai, kurie pagerina vietin\u0119 mikrocirkuliacij\u0105\u00a0ir\u00a0ma\u017eina u\u017edegim\u0105. Taigi, kaip nustat\u0117 mokslininkai, b\u0117gimas yra rekordininkas tarp vis\u0173 prevencini\u0173 priemoni\u0173 \u2013 apie 17 met\u0173 atitolina sen\u0117jimo proces\u0105. \u0160ie tyrimai gali motyvuoti sveikus, bet s\u0117slius asmenis prad\u0117ti b\u0117gioti ir atitolinti sen\u0117jimo proces\u0105 ir su juo susijusias ligas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>S\u0117km\u0117s b\u0117giojant!<\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">dr.Asta Mockien\u0117, VDU lektor\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>B\u0117gimas\u00a0yra vienas i\u0161 populiariausi\u0173 fizinio aktyvumo form\u0173 visame pasaulyje. Nepaisant kai kuri\u0173 publikacij\u0173 autori\u0173 susir\u016bpinimo, d\u0117l galimo \u017ealingo b\u0117gimo poveikio koj\u0173 s\u0105nariams ir \u0161ird\u017eiai, nustatyta, kad b\u0117gimas turi didel\u0119 naud\u0105 sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija paskelb\u0117 fizinio aktyvumo rekomendacijas, kuriose aerobinio aktyvumo pratimai turi b\u016bti atliekami ma\u017eiausiai 150 min. per savait\u0119 vidutiniu intensyvumu arba 75 min&#8230;.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":878,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-877","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/877","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=877"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/877\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/878"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=877"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=877"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=877"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=877"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=877"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}