Padid\u0117j\u0119s arterinis kraujo spaudimas arba arterin\u0117 hipertenzija \u2013 da\u017eniausia liga Lietuvoje. Atlikt\u0173 epidemiologini\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 tyrim\u0173 duomenimis 57,9 proc. vyr\u0173 ir 52,4 proc. moter\u0173 nustatytas padid\u0117j\u0119s arterinis kraujosp\u016bdis (daugiau kaip 140\/90 mm Hg). Arterin\u0117 hipertenzija (AH) yra pagrindin\u0117 mir\u010di\u0173 ir ne\u012fgalumo prie\u017eastis pasaulyje. Prad\u017eioje, nekomplikuota AH gana ilgai nesukelia simptom\u0173. Apie 50 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 net ne\u017eino, kad j\u0173 arterinis kraujo spaudimas (AKS) \u2013 padid\u0117j\u0119s. Padid\u0117j\u0119s AKS lemia didesn\u012f sergamum\u0105 ir mir\u0161tamum\u0105 nuo smegen\u0173 insulto, i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos, \u0161irdies ir inkst\u0173 nepakankamumo ir kit\u0173 lig\u0173. Apie 25 proc. \u016bmini\u0173 miokardo infarkt\u0173 yra susij\u0119 su padid\u0117jusiu AKS. Nustatyta, kad suma\u017einus sistolin\u012f kraujosp\u016bd\u012f 10 mm Hg, insulto da\u017enis suma\u017e\u0117ja iki 40 proc., koronarin\u0117s \u0161irdies ligos \u2013 iki 20 proc., o inkst\u0173 lig\u0173 iki 20 proc.<\/p>\n
Laikas negailestingai kei\u010dia \u017emogaus organizmo funkcij\u0105 ir morfologij\u0105. Senstant, d\u0117l ma\u017e\u0117jan\u010dio kraujagysli\u0173 elastingumo \u2013 did\u0117ja kraujosp\u016bdis. Manoma, kad sveikas gyvenimo stilius, ankstyva kraujosp\u016bd\u017eio korekcija suma\u017eina kraujagyslini\u0173 komplikacij\u0173 skai\u010di\u0173. Hipertenzija skirstoma \u012f pimin\u0119 \u2013 kai nepavyksta nustatyti prie\u017easties, ir antrin\u0119, atsiradusi\u0105 d\u0117l inkst\u0173 veiklos, endokrinin\u0117s sistemos, neurologini\u0173 sutrikim\u0173 ar organin\u0117s patologijos. Pirmin\u0117 hipertenzija sudaro\u00a0 apie 90 proc. vis\u0173 diagnozuot\u0173 hipertenzij\u0173. Pirmin\u0117s hipertenzijos patogenezei labai svarbus genetinis polinkis. AH yra genotipo (paveldimumo) ir aplinkos veiksni\u0173 s\u0105veika bei jos poveikio AKS reguliuojantiems mechanizmams pasekm\u0117.<\/p>\n
Hipertenzij\u0105 da\u017enai sukelia nesveika mityba: vartojamas didelis druskos kiekis, kalio stoka, taip pat ma\u017eas fizinis aktyvumas<\/a><\/strong>, nutukimas<\/a><\/strong>, stresas,\u00a0r\u016bkymas<\/a> <\/strong>ir nesaikingas alkoholio vartojimas. Hipertenzija gali b\u016bti gydoma vaistais <\/i>ar\/ir nemedikamentin\u0117mis<\/i> priemon\u0117s. Esant jau diagnozuotai AH svarbus tinkamas gydymas. Gydant AH, \u0161alia medikamentinio gydymo svarbi\u0105 viet\u0105 u\u017eima nemedikamentinis gydymas. Sergant AH ar kuomet yra rizikos veiksni\u0173 \u0161iai ligai i\u0161sivystyti, b\u016btina gydym\u0105 prad\u0117ti nuo gyvenimo b\u016bdo korekcijos, jei yra antsvoris, normalizuoti k\u016bno svor\u012f, ma\u017eiau vartoti druskos, daugiau kalio, atsisakyti ar riboti alkoholio vartojim\u0105, daugiau vartoti kalcio ir magnio turin\u010di\u0173 produkt\u0173, atsisakyti tabako vartojimo, ma\u017eiau vartoti maisto, kuriame yra so\u010di\u0173j\u0173 riebi\u0173j\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, b\u016bti fizi\u0161kai aktyviems.<\/p>\n Daugelyje mokslini\u0173 straipsni\u0173 ra\u0161oma, kad reguliarus fizinis aktyvumas suma\u017eina rizik\u0105 susirgti AH, o reguliari mank\u0161ta yra veiksminga priemon\u0117 kraujo spaudimui ma\u017einti. Naujoje \u017eurnalo Human hypertension<\/i> publikacijoje ra\u0161oma, kad d\u0117l aerobini\u0173 pratim\u0173 suma\u017e\u0117jo hipertencija sergan\u010di\u0173 asmen\u0173 AKS. Y. Boutcher ir\u00a0S. Boutcher nustat\u0117, kad didelio intensyvumo (>70 proc. VO2 max) intervalinis (su pertraukomis) fizinis aktyvumas yra efektyvesnis kontroliuojant sergan\u010di\u0173j\u0173 AKS, lyginant su i\u0161tisine (be pertrauk\u0173) fizine veikla, kurios intensyvumas yra ma\u017eesnis nei 70 proc. VO2 max. Kitos mokslin\u0117s studijos nustat\u0117, kad ir ma\u017eesnio intensyvumo, apie 45\u201350 proc. nuo maksimalaus \u0161irdies susitraukimo da\u017enio (\u0160SD max), veiksmingai ma\u017eina padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f. \u0160SD max apskai\u010diuojamas i\u0161 220 at\u0117mus savo am\u017eiaus metus. Williamson su kitais mokslininkais nustat\u0117, kad po 3\u20136 m\u0117n. aerobini\u0173 treniruo\u010di\u0173 suma\u017e\u0117jo tiriam\u0173j\u0173 AKS apie 4,5 mm\/Hg, ta\u010diau nutraukus treniruotes, po 12 m\u0117n. kraujosp\u016bsis v\u0117l gr\u012f\u017edavo \u012f pradin\u012f lyg\u012f. Nustatyta, kad ir i\u0161tverm\u0119 lavinantys ir kombinuoti pratimai (lavinantys i\u0161tverm\u0119 ir j\u0117g\u0105) yra veiksmingi ma\u017einant AKS ir gera AH prevencin\u0117 priemon\u0117.<\/p>\n Mokslininkai analizuodami mechanizmus, d\u0117l kuri\u0173 suma\u017e\u0117ja AKS, nustat\u0117, kad d\u0117l fizini\u0173 pratyb\u0173 poveikio ger\u0117ja kraujagysli\u0173 elastingumas ir geb\u0117jimas susitraukti. D\u0117l fizini\u0173 pratim\u0173 poveikio ger\u0117ja endotelio strukt\u016bra ir funkcija, endotelis gamina daugiau azoto oksido (NO), i\u0161skiriama daugiau vazodilatacini\u0173 ir ma\u017eiau vazokonstrikcini\u0173 med\u017eiag\u0173, kurios kontroliuoja kraujosp\u016bd\u012f. Kraujosp\u016bdis ma\u017e\u0117ja ir d\u0117l \u00a0k\u016bno riebal\u0173, kraujo lipid\u0173 (ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 cholesterolio ir triglicerid\u0173) ma\u017e\u0117jimo, veikiant fiziniamas pratimams.<\/p>\n Sveika mityba, reguliar\u016bs fiziniai pratimai, \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, streso vengimas yra labai svarbios prevencin\u0117s priemon\u0117s prie\u0161 arterin\u0119 hipertenzij\u0105, ta\u010diau esant padid\u0117jusiam kraujosp\u016bd\u017eiui reikalingas ir gydymas vaistais. Savalaikis AH gydymas padeda i\u0161vengti svarbi\u0173 k\u016bno organ\u0173 pa\u017eeidim\u0173. Jei padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis laikosi kelias savaites nedelsiant kreiptis \u012f savo \u0161eimos gydytoj\u0105, kuris parinks geriausi\u0105 gydymo strategij\u0105.<\/p>\n dr.Asta Mockien\u0117, VDU lektor\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Padid\u0117j\u0119s arterinis kraujo spaudimas arba arterin\u0117 hipertenzija \u2013 da\u017eniausia liga Lietuvoje. Atlikt\u0173 epidemiologini\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 tyrim\u0173 duomenimis 57,9 proc. vyr\u0173 ir 52,4 proc. moter\u0173 nustatytas padid\u0117j\u0119s arterinis kraujosp\u016bdis (daugiau kaip 140\/90 mm Hg). Arterin\u0117 hipertenzija (AH) yra pagrindin\u0117 mir\u010di\u0173 ir ne\u012fgalumo prie\u017eastis pasaulyje. Prad\u017eioje, nekomplikuota AH gana ilgai nesukelia simptom\u0173. Apie 50 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 net…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":882,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[25848,431,430,157,29],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-881","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas","tag-boutcher","tag-hipertenzija","tag-kraujospudis","tag-nutukimas","tag-pratimai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/881","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=881"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/881\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/882"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=881"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=881"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=881"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=881"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=881"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}