{"id":8857,"date":"2012-12-10T22:00:00","date_gmt":"2012-12-10T22:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-12-10T22:00:00","modified_gmt":"2012-12-10T22:00:00","slug":"neisnesiojimu-daugeja-ir-del-vandens-kokybes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/neisnesiojimu-daugeja-ir-del-vandens-kokybes\/8857\/","title":{"rendered":"Nei\u0161ne\u0161iojim\u0173 daug\u0117ja ir d\u0117l vandens kokyb\u0117s"},"content":{"rendered":"

Daug\u0117ja daugiavaisi\u0173 n\u0117\u0161tum\u0173<\/strong><\/p>\n

Kauno klinik\u0173 Neonatologijos klinikos Perinatalin\u0117s CNS patologijos sektoriaus vadov\u0117s doc. J.Buinauskien\u0117s teigimu, nuo 1970-\u0173j\u0173 pasaulyje daugiavaisio n\u0117\u0161tumo atvej\u0173 daug\u0117ja, ir manoma, kad \u012ftakos tam turi vyresnis gimdyvi\u0173 am\u017eius, socialin\u0117s s\u0105lygos, ras\u0117, medikamentinis nevaisingumo gydymas ir genetinis polinkis. Vidutini\u0161kai baltaod\u017eiams daugiavaisi\u0173 n\u0117\u0161tumo atvej\u0173 b\u016bna 7 i\u0161 t\u016bkstan\u010dio gimdym\u0173, azijie\u010diams \u2013 3, o juodaod\u017eiams \u2013 10\u201340 tam pa\u010diam gimdym\u0173 skai\u010diui. Apie 95 proc. daugiavaisi\u0173 n\u0117\u0161tum\u0173 sudaro dvyniai, ir daugiausia j\u0173 gimsta Nigerijoje. Tai siejama su nepakankama mityba ir jos ypatumais, turin\u010diais \u012ftakos hormon\u0173 gamybai. Taip pat statisti\u0161kai \u012frodyta, kad moterims, vyresn\u0117ms nei 30 m. am\u017eiaus, rizika pagimdyti dvynukus ar trynukus yra didesn\u0117. Be abejo, ir rizika pagimdyti anks\u010diau laiko didesn\u0117, kai n\u0117\u0161tumas yra daugiavaisis. Skai\u010diai rodo, kad tarp vienavaisi\u0173 n\u0117\u0161tum\u0173 nei\u0161ne\u0161iot\u0173 naujagimi\u0173 b\u016bna apie 11 proc., o tarp daugiavaisi\u0173 \u2013 61 proc. Taip pat nei\u0161ne\u0161ioti naujagimiai neretai gimsta ir ma\u017eesnio svorio. Ypa\u010d ma\u017eas svoris \u2013 ma\u017eiau kaip 1,5 kg. Tarp vienavaisi\u0173 n\u0117\u0161tum\u0173 sverian\u010di\u0173 iki 2,5 kg k\u016bdiki\u0173 b\u016bna apie 6 proc., o iki 1,5 kg \u2013 vos 1 proc., o tarp daugiavaisi\u0173 atitinkamai 59 proc. ir 11 proc.<\/p>\n

Buvimas kartu reikalingas kaip oras<\/strong><\/p>\n

Gimimas \u2013 stresas kiekvienam naujagimiui. O dvyniams, kurie mamos \u012fs\u010diose tur\u0117jo bendr\u0105 siel\u0105, dar vien\u0105 stres\u0105 sukelia ir j\u0173 atskyrimas. \u201eJau seniai savo praktikoje tuo \u012fsitikinome. Atsimenu atvej\u012f, kai vienas dvyni\u0173 buvo perkeltas \u012f bendr\u0105 skyri\u0173, o kitas paliktas reanimacijoje ir labai silpnai joje augo, kol ka\u017ekas nutiko jo sveikesniam broliui, ir jis irgi atkeliavo \u012f reanimacij\u0105. Abu naujagimiai buvo suguldyti \u012f vien\u0105 inkubatori\u0173. Rezultat\u0173 nereik\u0117jo ilgai laukti \u2013 ma\u017eesnis ir silpnesnis prad\u0117jo spar\u010diai augti, jie liet\u0117, glost\u0117 vienas kit\u0105. Tai anks\u010diau, kad nesubrai\u017eyt\u0173 veidelio, naujagimiams b\u016bdavo u\u017emaunamos pir\u0161tinait\u0117s. O dabar psichologai jau \u012frod\u0117, kad naujagimiai aplink\u0105 pa\u017e\u012fsta liesdami\u201c, \u2013 pasakoja gydytoja.<\/p>\n

Nei\u0161ne\u0161ioti vaikai neatsilieka<\/strong><\/p>\n

Ir \u0161\u012f ruden\u012f Kauno klinikose augo mergait\u0117, gimusi 23 savai\u010di\u0173. \u201eNei\u0161ne\u0161ioti vaikai atsilikti nuo laiku gimusi\u0173j\u0173 gali tik per pirmuosius antruosius gyvenimo metus, v\u0117liau jie niekuo nuo bendraam\u017ei\u0173 nesiskiria. Ir tai suprantama: jeigu laiku gim\u0119s naujagimis vyst\u0117si 40 savai\u010di\u0173, tai 23-\u010di\u0105 savait\u0119 gim\u0119s vaikelis 17 savai\u010di\u0173 atsilieka. Tod\u0117l ir am\u017ei\u0173, ir raid\u0105 nei\u0161ne\u0161iot\u0173 vaik\u0173 reikia koreguoti, t.y. jeigu laiku gim\u0119s k\u016bdik\u0117lis 4\u20135 m\u0117nes\u012f jau bandys s\u0117stis, tai gimusiam 23-\u010di\u0105 savait\u0119 \u0161is laikas atitols 17 savai\u010di\u0173 (beveik 4 m\u0117n.)\u201c, \u2013 ai\u0161kina neonatolog\u0117.<\/p>\n

Nei\u0161ne\u0161ioti visada bus ma\u017eesni, liesesni? Anot gydytojos, prie\u0161ingai, jeigu jie neturi apsigimim\u0173, da\u017eniausiai jie gerai pasisavina maist\u0105 ir b\u016bna netgi didesnio svorio. Ma\u017eesnio \u016bgio b\u016bna tie vaikai, kurie gim\u0117 ne tik nei\u0161ne\u0161ioti, bet ir j\u0173 svoris pagal vaik\u0173 augimo standartus buvo per ma\u017eas.<\/p>\n

Kam gresia nei\u0161ne\u0161iojimas?<\/strong><\/p>\n

Viena da\u017eniausi\u0173 prie\u0161laikinio gimdymo prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 infekcijos. Taip pat \u012ftemptas gyvenimas, stresas. I\u0161 dalies \u0161iuos veiksnius galima koreguoti, bet, anot gydytojos, da\u017eniausiai ankstyv\u0105 gimdym\u0105 nulemia keli veiksniai. Rizika pagimdyti anks\u010diau laiko yra vyresnio am\u017eiaus moterims, taip pat \u012ftakos turi ir gimdym\u0173 skai\u010dius (kuo daugiau gimdym\u0173, tuo didesn\u0117 rizika), ir n\u0117\u0161tum\u0173 da\u017enis. \u201e\u017dinoma atvej\u0173, kai tais pa\u010diais metais moteris pagimdydavo du vaikus. Organizmas nesp\u0117ja atsigauti po pirmo n\u0117\u0161tumo, o jau antras, tod\u0117l ir gimdymas b\u016bna prie\u0161laikinis. Idealus tarpas tarp gimdym\u0173 \u2013 3 metai\u201c, \u2013 sako gydytoja. Taip pat rizik\u0105 didina \u012fvairios moters dubens anomalijos, ligos, arterin\u0117 hipertenzija, alkoholis, r\u016bkymas.<\/p>\n

Vanduo ir ankstyvas gimdymas<\/strong><\/p>\n

Anot J.Buinauskien\u0117s, atliktas \u012fdomus tyrimas, kuris \u012frodo ry\u0161\u012f tarp ankstyvo gimdymo, naujagimio gimimo svorio ir… vandens kokyb\u0117s. \u201e\u0160\u012f tyrim\u0105 atlikome kartu su VDU mokslininkais, tyr\u0117me \u012fvairi\u0173 Kauno vandenvie\u010di\u0173 vanden\u012f. Rezultatai dar apdorojami, ta\u010diau preliminariai jau galima teigti, kad dezinfekuojamosios med\u017eiagos turi \u012ftakos prie\u0161laikiniam gimdymui: kuo vandenyje \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 daugiau, tuo didesnis ankstyv\u0173 gimdym\u0173 skai\u010dius. Pagal tarybinius standartus \u0161i\u0173 dezinfekuojam\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 norma buvo 10 kart\u0173 ma\u017eesn\u0117 negu dabar, pagal europinius. \u0160\u012f tyrim\u0105 ir inicijavo Europos organizacijos, sunerimusios, kad daug\u0117ja prie\u0161laikini\u0173 gimdym\u0173, ma\u017eo svorio vaik\u0173 skai\u010dius. Tikimasi, kad \u0161io tyrimo rezultatai paskatins ir vandens kokyb\u0117s normatyv\u0173 per\u017ei\u016br\u0105\u201c, \u2013 pasakoja gydytoja.<\/p>\n

Skirtumai<\/strong><\/p>\n

Paprastai nei\u0161ne\u0161ioti naujagimiai b\u016bna ma\u017eiau aktyv\u016bs ir judr\u016bs, turi ma\u017eiau j\u0117g\u0173. J\u0173 oda da\u017enai ro\u017ein\u0117, matomos pood\u017eio venos, dar nesusiformav\u0119s arba labai plonas poodinis riebal\u0173 sluoksnis. Oda beveik neturi apsauginio raginio sluoksnio, tod\u0117l per j\u0105 lengviau patenka infekcijos. Tod\u0117l nei\u0161ne\u0161iotus naujagimius b\u016btina saugoti nuo bet kokio kontakto su sergan\u010diaisiais \u016bmin\u0117mis ligomis, pri\u017ei\u016brint ma\u017eylius b\u016btina kruop\u0161\u010diai laikytis buities ir asmens \u0161varos. Apskritai j\u0173 imunitetas yra silpnesnis, tod\u0117l did\u0117ja bet kuri\u0173 lig\u0173 rizika. Laiku gim\u0119s naujagimis gali b\u016bti ne\u0161amas \u012f lauk\u0105, kai oro temperat\u016bra siekia 10 laipsni\u0173 \u0161al\u010dio, o nei\u0161ne\u0161iotas \u2013 ne daugiau kaip 5 laipsniai.<\/p>\n

Nei\u0161ne\u0161ioti gimsta su \u201ekailiuku\u201c \u2013 plonais plauku\u010diais, kurie greitai nuslenka, vadinamuoju lanugo. N\u0117ra pakankamai i\u0161sivys\u010diusios j\u0173 aus\u0173 kau\u0161eli\u0173 kremzl\u0117s, nesimato speneli\u0173, nes n\u0117ra pigmentacijos, bambut\u0117 b\u016bna \u017eemiau. Visi nei\u0161ne\u0161ioti naujagimiai gimsta su ma\u017eomis gele\u017eies atsargomis, tod\u0117l jiems gele\u017eies preparat\u0173 skiriama papildomai. Kadangi jie grei\u010diau auga ir organizmas nesp\u0117ja pasisavinti kalcio, tad jiems anks\u010diau nei laiku gimusiems pradedama skirti vitamino D.<\/p>\n

Nei\u0161ne\u0161iot\u0173 prie\u017ei\u016bra \u2013 i\u0161skirtin\u0117?<\/strong><\/p>\n

Da\u017eniausia nei\u0161ne\u0161iot\u0173 k\u016bdiki\u0173 problema \u2013 kv\u0117pavimo sistema. \u201eNaujagimio plau\u010di\u0173 alveol\u0117s pripildytos skys\u010dio. Gimstant tas skystis pasi\u0161alina, ir alveol\u0117s u\u017esipildo oru. U\u017e tai, kad skys\u010diui pasi\u0161alinus alveol\u0117s nesulipt\u0173, atsakingas fermentas surfaktantas. Nei\u0161ne\u0161iotiems naujagimiams jo b\u016bna nepakankamai, tod\u0117l tai gali b\u016bti kv\u0117pavimo sutrikimo sindromo prie\u017eastis\u201c, \u2013 ai\u0161kina medik\u0117.<\/p>\n

Kartais k\u016bdik\u0117liams, kuriuos tenka ilgiau laikyti prie dirbtin\u0117s plau\u010di\u0173 ventiliacijos aparato, gali vystytis priklausomyb\u0117 nuo deguonies. J\u0173 plau\u010diai lieka kietesni, gerai nei\u0161siskleid\u017eia, tod\u0117l \u0161iems vaikams did\u0117ja per\u0161alimo ir kit\u0173 kv\u0117pavimo lig\u0173 rizika.<\/p>\n

\u201eSuprantama, kad nei\u0161ne\u0161ioti naujagimiai nebrand\u016bs, visos j\u0173 organizmo sistemos n\u0117ra iki galo i\u0161sivys\u010diusios. Ta\u010diau i\u0161 ligonin\u0117s i\u0161leid\u017eiame, kai stabilizuojasi visos j\u0173 gyvybin\u0117s funkcijos, i\u0161moksta valgyti i\u0161 kr\u016bties ar i\u0161 buteliuko, patys kv\u0117puoja, reguliuoja temperat\u016br\u0105. O svoris n\u0117ra svarbiausias kriterijus \u2013 esame i\u0161leid\u0119 \u012f namus naujagimi\u0173, kuri\u0173 svoris buvo 1,5\u20131,6 kg. O svarbiausia, k\u0105 patariame t\u0117vams, kad jie kuo daugiau b\u016bt\u0173 su vaiku, kad jie skatint\u0173 jo vystym\u0105si. Net ir laiku gim\u0119s vaikelis, jeigu su juo daugiau bendrausite, bus protingesnis, gudresnis, sveikesnis\u201c, \u2013 pa\u017eymi neonatolog\u0117.<\/p>\n

Muzikos \u012ftaka<\/strong><\/p>\n

\u201ePirm\u0105 kart\u0105 muzikos terapijos pritaikym\u0105 naujagimiams steb\u0117jau Austrijoje, kai chirurgijos skyriuje k\u016bdik\u0117liai klaus\u0117si vienas arabi\u0161k\u0173 motyv\u0173, kitas \u2013 mamos \u012fra\u0161ytos kalbos, tre\u010dias \u2013 afrikieti\u0161k\u0173 ritm\u0173. Beje, ir m\u016bs\u0173 gydytoja Rasa Garunk\u0161tien\u0117 yra apgynusi disertacij\u0105 \u0161ia tema. Ji tyr\u0117 lop\u0161ini\u0173 poveik\u012f nei\u0161ne\u0161iot\u0173 (gimusi\u0173 iki 32 savait\u0117s) reanimacijoje gydom\u0173 naujagimi\u0173 b\u016bkl\u0117s stabilizavimui ir tolesnei \u0161i\u0173 vaik\u0173 raidai. Buvo nustatyta, kad lop\u0161in\u0117s gerina \u0161irdies veikl\u0105, normalizuoja kv\u0117pavimo da\u017en\u012f. Galiausiai \u0161ie naujagimiai grei\u010diau i\u0161keliavo i\u0161 reanimacijos skyriaus, palyginti su tais, kuriems nebuvo taikoma muzikos terapija\u201c, \u2013 pa\u017eymi J.Buinauskien\u0117.<\/p>\n

\"Nei\u0161ne\u0161iojim\u0173<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gimimas – stresas kiekvienam naujagimiui. O dvyniams, kurie mamos \u012fs\u010diose tur\u0117jo bendr\u0105 siel\u0105, dar vien\u0105 stres\u0105 sukelia ir j\u0173 atskyrimas. „Jau seniai savo praktikoje tuo \u012fsitikinome. Atsimenu atvej\u012f, kai vienas dvyni\u0173 buvo perkeltas \u012f bendr\u0105 skyri\u0173, o kitas paliktas reanimacijoje ir labai silpnai joje augo, kol ka\u017ekas nutiko jo sveikesniam broliui, ir jis irgi atkeliavo \u012f reanimacij\u0105. Abu naujagimiai buvo suguldyti \u012f vien\u0105 inkubatori\u0173. Rezultat\u0173 nereik\u0117jo ilgai laukti – ma\u017eesnis ir silpnesnis prad\u0117jo spar\u010diai augti, jie liet\u0117, glost\u0117 vienas kit\u0105. Tai anks\u010diau, kad nesubrai\u017eyt\u0173 veidelio, naujagimiams b\u016bdavo u\u017emaunamos pir\u0161tinait\u0117s. O dabar psichologai jau \u012frod\u0117, kad naujagimiai aplink\u0105 pa\u017e\u012fsta liesdami“, – pasakoja gydytoja.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[3410,3409,1520,2,3411,1065,190,2805,2094,3408,125,991,1041],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-8857","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-gimdymu-skaicius","tag-gimes-vaikelis","tag-gydytojos","tag-infekcijos","tag-laiku-gimes-naujagimis","tag-ligu-rizika","tag-mamos","tag-naujagimiams","tag-naujagimis","tag-neisnesioti-vaikai","tag-rukymas","tag-stresas","tag-svoris"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8857","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8857"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8857\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8857"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8857"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8857"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8857"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8857"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}