hiponatremija<\/a>), gali atsirasti kliedesiai,\u00a0 m\u0117\u0161lungis, silpnumas, galvos skausmai, dingti apetitas ir t.t., o jei tas tr\u016bkumas labai didelis, tai galima ir \u012f reanimacij\u0105 papulti.<\/p>\nKod\u0117l kai kam staiga prireikia ka\u017ekokio keisto maisto, ar jis negali padaryti \u017ealos organizmui? <\/b><\/p>\n
Na, turb\u016bt teko matyti kaip, rodos, jiems ne\u012fprast\u0105 maist\u0105 \u0117da \u0161uniukai \u2013\u00a0 kad i\u0161sivalyt\u0173 skrandis, jie\u00a0 priryja \u017eoli\u0173, tos \u017eol\u0117s sujungia skrandyje su\u0117stus plaukus. Su\u0117st\u0105 \u017eol\u0119 jie atryja ir i\u0161vemia.<\/p>\n
O d\u0117l \u017emoni\u0173, tai ne kart\u0105 buvo ra\u0161yta apie moter\u012f, kuri\u00a0 valgo sm\u0117l\u012f, ir dideliais kiekiais (per savait\u0119 suvalgo iki 30 kg sm\u0117lio), ta\u010diau jo sukelt\u0173 sveikatos sutrikim\u0173 rasta nebuvo. Tiesa, gydytojai yra nustat\u0119, kad jos kraujyje suma\u017e\u0117j\u0119s hemoglobino kiekis. Tad \u012ftariama, kad sm\u0117lio valgymas gali b\u016bti susij\u0119s su ma\u017eakraujyste. Tik b\u0117da, kad jame\u00a0 gali b\u016bti\u00a0 lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 ar kirmin\u0173 kiau\u0161in\u0117li\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau kartais ne\u012fprastus dalykus \u201em\u0117gsta\u201c vaikai… <\/b><\/p>\n
Vaik\u0173 apetitas apskritai labai kei\u010diasi \u2013 vien\u0105 dien\u0105 nori to, kit\u0105 \u2013 kito. Kita vertus, kartais jie i\u0161 ne\u017einojimo visk\u0105 ragauja. Skanu neskanu \u2013 jiems nesvarbu. Ras koki\u0173 table\u010di\u0173 ir, nors jos kar\u010dios, gali suvalgyti vis\u0105 d\u0117\u017eut\u0119. Tod\u0117l ir b\u016btina sl\u0117pti, ypa\u010d nuo ma\u017eesni\u0173, nes, jei pasitaikys, pavyzd\u017eiui, beta blokatoriai, gali baigtis labai blogai.<\/p>\n
Ta\u010diau kai kuri\u0173, rodos, valgom\u0173, produkt\u0173 kiti netoleruoja ar net kyla alergin\u0117s reakcijos? <\/b><\/p>\n
\u010cia jau rimtesn\u0117s b\u0117dos, nes kai kuriems \u017emon\u0117ms tam tikras maistas gali sukelti labai stiprias alergines reakcijas. Kartais maisto organizmas tiesiog netoleruoja, jei tr\u016bksta ferment\u0173 tam tikram maistui vir\u0161kinti (pavyzd\u017eiui, netoleruojantiems laktoz\u0117s vir\u0161kinamajame trakte tr\u016bksta enzim\u0173, skaidan\u010di\u0173 pieno laktoz\u0119).\u00a0<\/p>\n
Kartais alergija b\u016bna \u017ealiam maistui, pavyzd\u017eiui, obuoliams, bet keptus obuolius tokie \u017emon\u0117s valgyti gali, nes alergenai veikiant kar\u0161\u010diui suyra.\u00a0 Nuo \u017ealio obuolio gali per\u0161t\u0117ti burn\u0105, patinti lie\u017euvis ir i\u0161berti, o keptas toki\u0173 reakcij\u0173 gali ir nesukelti. Taigi jautresniems asmenims \u017ealius produktus geriau termi\u0161kai apdoroti.<\/p>\n
Nepakantumo maistui ar alergijos diagnozavimas reikalauja labai daug kantryb\u0117s. Jei esate alergi\u0161ki bra\u0161k\u0117ms, pajusite tai akimirksniu, suvalg\u0119 vien\u0105 dvi uogas. Bet jeigu j\u016bs\u0173 organizmas netoleruoja tam tikros r\u016b\u0161ies \u017euvies, nustatyti, kurios konkre\u010diai, bus sunkiau. Tod\u0117l, jei jau diagnozuota alergija, reik\u0117t\u0173 ra\u0161yti dienyn\u0105, kas suk\u0117l\u0117 alergij\u0105, k\u0105 valg\u0117te \u2013 tiesiog steb\u0117ti, kad\u00a0 b\u016bt\u0173 galima nustatyti, nuo ko ji kyla. I\u0161siai\u0161kinus pakaks tiesiog vengti t\u0173 produkt\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau kartais, pavyzd\u017eiui, sve\u010diuose, alergij\u0105 kelian\u010di\u0173 produkt\u0173 i\u0161vengti nepavyksta…<\/b><\/p>\n
Einant \u012f sve\u010dius rekomenduojama i\u0161gerti antihistaminini\u0173 vaist\u0173. Taigi i\u0161 karto reikia i\u0161gerti antihistaminin\u012f vaist\u0105 ir nepamir\u0161ti pasitikslinti maisto sud\u0117t\u012f, nes gali b\u016bti ir u\u017esl\u0117pt\u0173 alergen\u0173, pavyzd\u017eiui, esate alergi\u0161kas kiau\u0161iniams, o j\u0173 gali b\u016bti ir mi\u0161rain\u0117se ar pana\u0161iai. Taip pat vert\u0117t\u0173 tur\u0117ti anafilaksin\u012f rinkin\u012f. Dabar yra \u0161virk\u0161\u010diamasis adrenalinas. \u012etarus, kad gali b\u016bti stipri reakcija ar net \u0161okas, reikia kuo grei\u010diau \u012f bet kuri\u0105 viet\u0105, pavyzd\u017eiui, \u0161laun\u012f, susileisti adrenalino.<\/p>\n
Ar alergij\u0105 galima \u201ei\u0161augti\u201c?<\/b><\/p>\n
Alergija maistui da\u017enesn\u0117 vaikams nei suaugusiesiems, kadangi vaik\u0173 vir\u0161kinamoji sistema nesugeba skaidyti kai kuri\u0173 baltym\u0173 molekuli\u0173, sukelian\u010di\u0173 alergin\u0119 reakcij\u0105. Tod\u0117l alergi\u0161ki k\u016bdikiai toleruoja tik special\u0173 maist\u0105, kur baltymai jau suskaidyti iki aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173. K\u016bdikiams augant, vystosi j\u0173 vir\u0161kinamoji sistema, stipr\u0117ja imunitetas, tod\u0117l alergija gali ir i\u0161nykti.<\/p>\n
O k\u016bdikiams ir ma\u017eiems iki trej\u0173 met\u0173 vaikams reikia pasistengti\u00a0 tuos produktus, kuriems jie yra alergi\u0161ki, eliminuoti i\u0161 raciono. Net iki 6 procent\u0173 iki trej\u0173 met\u0173 vaik\u0173 pasirei\u0161kia alergija maistui. O tarp suaugusi\u0173j\u0173\u00a0 \u2013 apie 1 proc. Pienui alergij\u0105 gali \u201ei\u0161augti\u201c tre\u010ddalis. Alergija rie\u0161utams, v\u0117\u017eiagyviams \u2013 visam gyvenimui.<\/p>\n