{"id":8948,"date":"2012-10-25T21:00:00","date_gmt":"2012-10-25T21:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-10-25T21:00:00","modified_gmt":"2012-10-25T21:00:00","slug":"turime-idealias-salygas-sveikai-maitintis-bet-tingime","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/turime-idealias-salygas-sveikai-maitintis-bet-tingime\/8948\/","title":{"rendered":"Turime idealias s\u0105lygas sveikai maitintis, bet\u2026 tingime"},"content":{"rendered":"

Kalb\u0117ti apie mityb\u0105 tampa populiaru. Naujausius receptus, geriausius restoranus aptarin\u0117jame su draugais, kolegomis. Ta\u010diau u\u017esuk\u0119 \u012f parduotuv\u0119 kaip rodo tyrimai, produktus renkam\u0117s pirmiausia pagal kain\u0105. Pasak specialist\u0173, pasi\u017ei\u016br\u0117jus \u012f kain\u0105 reik\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti \u012fvertinti ir maisto energetin\u0117s vert\u0117s, kad valgis b\u016bt\u0173 ne tik pigus bet ir sveikas. Apie tai maisto saugos specialistai, medikai ir mokslininkai diskutavo tarptautin\u0117je konferencijoje \u201eNuo saugaus maisto sveikos mitybos link\u201c.<\/p>\n

\u201eEurobarometro\u201c duomenimis, net 95 proc. lietuvi\u0173 kaip svarbiausi\u0105 veiksn\u012f renkantis maisto produktus nurod\u0117 jo kain\u0105. Ir tik 21 proc. nuolat ie\u0161ko auk\u0161tos ar i\u0161skirtin\u0117s kokyb\u0117s, vietos \u016bkiuose u\u017eaugint\u0173 maisto produkt\u0173, dar 45 proc. d\u0117mes\u012f \u012f tokius produktus atkreipia tik retkar\u010diais.<\/p>\n

\u201eEurobarometro\u201c duomenimis, net 95 proc. lietuvi\u0173 kaip svarbiausi\u0105 veiksn\u012f renkantis maisto produktus nurod\u0117 jo kain\u0105. Ir tik 21 proc. nuolat ie\u0161ko auk\u0161tos ar i\u0161skirtin\u0117s kokyb\u0117s, vietos \u016bkiuose u\u017eaugint\u0173 maisto produkt\u0173, dar 45 proc. d\u0117mes\u012f \u012f tokius produktus atkreipia tik retkar\u010diais.<\/p>\n

Skai\u010diai, ver\u010diantys nerimauti<\/strong>
\nTyrimai rodo, kad pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 turi antsvorio, ma\u017ea to, apie 20 proc. yra nutuk\u0119. Die-tologams nerim\u0105 kelia spar\u010diai apval\u0117jantys vaikai ir jaunimas bei vyresnio am\u017eiaus gyventojai. To pasekm\u0117 \u2013 pirmaujame pagal mir\u0161tamum\u0105 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173. Nejau esame \u0117dr\u016bnai, primenantys \u0161iuk\u0161liad\u0117\u017ees, ir \u012f skrand\u017eius metame visk\u0105, kas papuola po ranka?
\n\u201eNetinkamos mitybos pasekm\u0117s pastebimos ne po dienos ar dviej\u0173. Praslenka keli de\u0161imtme\u010diai. Skai\u010diai g\u0105sdinantys, ta\u010diau m\u016bs\u0173 mitybos \u012fpro\u010diai n\u0117ra katastrofi\u0161kai blogi. Tiesiog \u0161iuo metu turime sovietme\u010dio mitybos pasekmes, kuomet d\u0117l nepritekli\u0173 tradicin\u0117 prie\u0161kario Lietuvos mityba buvo pakeista: i\u0161nyko kruopos, s\u0117klos, dar\u017eov\u0117s. \u0160eiminink\u0117s, besistengdamos, kad maistas b\u016bt\u0173 sotus, sveikus produktus pakeit\u0117 riebiu maistu: atsirado rieb\u016bs pada\u017eai, kurie nebuvo b\u016bdingi lietuviams\u201c, – teig\u0117 Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 gydytoja dietolog\u0117, Lietuvos dietolog\u0173 draugijos prezident\u0117 doc. dr. Edita Gavelien\u0117.
\nSkai\u010diuojama, kad su nutukimu susijusios sveikatos i\u0161laidos Europos regione siekia beveik 6 proc. vis\u0173 i\u0161laid\u0173.<\/p>\n

N\u0117ra sveiko maisto apibr\u0117\u017eimo<\/strong>
\nI\u0161ties \u012f interneto nar\u0161ykl\u0119 \u012fvedus sveikas maistas informacijos gausoje galima pasimesti. Vieni specialistai si\u016blo derinti maist\u0105, kiti rinktis produktus, tinkan\u010dius tik tam tikrai kraujo grupei, treti rekomenduoja \u017ealiavalgyst\u0119. K\u0105 pasirinkti? Ne\u017einia… Kartais atrodo, kad b\u016bt\u0173 kur kas papras\u010diau, jei prekybos centre lentynose b\u016bt\u0173 i\u0161d\u0117lioti produktai ir didel\u0117mis raid\u0117mis u\u017era\u0161yta – sveikas maistas. Deja, pasak Valstybin\u0117s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Zenono Stanevi\u010diaus, tai b\u016bt\u0173 puiku, bet n\u0117ra galimybi\u0173. Specialistai nesutaria, kas gi tas sveikas maistas yra. Technologai teigia viena, gamintojai – kita, mokslininkai \u2013 tre\u010dia.
\n\u201eEuropoje maisto sauga, lyginant su tre\u010diosiomis \u0161alimis, pakankamai auk\u0161to lygio, bet \u0161iandien visuomen\u0117 reikalauja, kad maistas b\u016bt\u0173 ir sveikas. Dar n\u0117ra apibr\u0117\u017eimo, kada produkt\u0105 galima vadinti sveiku. Skirtingi specialistai apie tai turi savo nuomon\u0119, bet visi sutinka, kad galima patarti \u017emon\u0117ms, kaip tinkamai subalansuoti mityb\u0105. Pagrindiniai ES suformuluoti siekiai \u2013 kuo ma\u017eiau druskos, cukraus, riebal\u0173 ir kuo daugiau skaidul\u0173 turin\u010dio maisto. Labai didelis d\u0117mesys skiriamas vaisiams ir dar\u017eov\u0117ms, b\u016btent augaliniam maistui – finansuojamos vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 programos mokyklose\u201c, – teigia Z.Stanevi\u010dius.<\/p>\n

Druskos per daug<\/strong>
\nPrie\u0161 kelerius metus Argentinoje buvo u\u017edrausta vie\u0161ojo maitinimo \u012fstaigose ant stalo pastatyti druskin\u0119. Taip \u0161ios \u0161alies specialistai kovojo su per dideliu druskos vartojimu. Tyrimai rodo, kad lietuviai druskai taip pat neabejingi. Beveik 7 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 maist\u0105 s\u016bdo n\u0117 neparagav\u0119, o rekomenduojam\u0105 druskos kiek\u012f vir\u0161ijame beveik du kartus.
\nPasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus ved\u0117jos Ilonos Drulyt\u0117s, druskos vartojimo programos r\u0117muose atlikti tyrimai parod\u0117, kad net sveikais laikomi produktai gali b\u016bti ne itin tinkamas pasirinkimas. Pavyzd\u017eiui, sausuose pusry\u010diuose yra 1 proc. druskos. Tai atitinka 1 gram\u0105 \u2013 penktadal\u012f rekomenduojamos did\u017eiausios paros druskos normos. Jei dribsniai su \u0161okoladu, juose yra 30 proc. cukraus.
\n\u201eIki 90 proc. druskos \u017emon\u0117s gauna su pagamintais maisto produktais, jos yra visur, duonoje ir kituose maisto produktuose, kuri\u0173 mes tikrai nelaikome s\u016briais. Tod\u0117l \u0117m\u0117m\u0117s iniciatyvos ir bandome apie tai \u0161viesti mokinius.<\/p>\n

\u0160ioje programoje m\u016bs\u0173 tikslin\u0117 auditorija \u2013 vyresni\u0173 klasi\u0173 moksleiviai\u201c, – teigia specialist\u0117.
\nPasak I.Drulyt\u0117s, i\u0161analizavus duomenis apie druskos suvartojim\u0105 bei atsi\u017evelgus \u012f Europos Komisijos Balt\u0105j\u0105 knyg\u0105 d\u0117l Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis spr\u0119sti bei PSO mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategij\u0105 Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pareng\u0117 druskos ma\u017einimo skatinimo projekt\u0105. Jo tikslas i\u0161siai\u0161kinti druskos kiek\u012f pagrindiniuose produktuose, atkreipiant visos visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f \u012f tai bei skatinti maisto pramon\u0119 gaminti produktus su ma\u017eesniu kiekiu druskos. Specialist\u0117s teigimu, po poros met\u0173 maisto gamintojai etiket\u0117se prival\u0117s nurodyti ir druskos kiek\u012f.<\/p>\n

\u0160viesa tunelio gale<\/strong>
\n\u201eTa\u010diau tarp \u0161i\u0173 nieko gero ne\u017eadan\u010di\u0173 skai\u010di\u0173 galima \u012f\u017evelgti ir teigiamas tendencijas. Lietuviai nuo sen\u0173 senov\u0117s m\u0117go so\u010diai, gerai ir skaniai pavalgyti. Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 atsiradus prekybos centre paruo\u0161tiems maisto produktams buvo prad\u0117ta kalb\u0117ti, kad nebegaminsime maisto namie. B\u016bg\u0161tavimai nepasitvirtino. Jei suskai\u010diuotume visas lietuvi\u0173 i\u0161leistas kulinarines knygas, laidas, tinklapius ir tinklara\u0161\u010dius, susidaryt\u0173 \u012fsp\u016bdingas skai\u010dius. Tai \u012frodymas, kad vis d\u0117lto \u0161alies gyventojams ne tas pats, k\u0105 deda \u012f burn\u0105. Bet \u012fpro\u010diai tarsi virv\u0117, \u012f kuri\u0105 kasdien \u012fpiname po nauj\u0105 gij\u0105 tol, kol ji tampa nepertraukiama\u201c, – sako doc. dr. E.Gavelien\u0117.
\nGydytojos dietolog\u0117s teigimu, dabartin\u0117 jaunoji karta skiria vis didesn\u012f d\u0117mes\u012f maistui, atsiranda susidom\u0117jimas, tod\u0117l galima daryti prielaidas, jog ateityje m\u016bs\u0173 mitybos \u012fpro\u010diai ger\u0117s, ta\u010diau reikia \u017emoni\u0173 \u0161vietimo ir prad\u0117ti nuo jautriausios grup\u0117s – vaik\u0173.<\/p>\n

Komentarai:<\/strong><\/p>\n

Europos Komisijos Sveikatos ir vartotoj\u0173 reikal\u0173 direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas Tim Gamble:<\/strong><\/p>\n

– Sveikas maistas susij\u0119s ne tik su gera sveikata, bet ir tinkamu socialini\u0173 sistem\u0173 funkcionavimu bei ekonomika. \u0160ioje konferencijoje nagrin\u0117jamas labai svarbus klausimas – maisto sauga ir sveika mityba. Antsvoris ir nutukimas<\/a> – ne vien Lietuvos problema. Su ja kovoja daugelis \u0161ali\u0173: vienoms sekasi geriau, kitoms – blogiau. Europos Komisija siekia teis\u0117s aktais, reglamentais u\u017etikrinti maisto saug\u0105 visoje Europoje. Kiekvienas vartotojas turi b\u016bti tinkamai informuojamas, kas vyksta maisto srityje, kad gal\u0117t\u0173 priimti tinkam\u0105 sprendim\u0105. \u0160iandien tai yra m\u016bs\u0173 prioritetas. Seniai \u017einoma, kad maistas turi didel\u0117s \u012ftakos m\u016bs\u0173 sveikatai, tod\u0117l yra patvirtinti sveikos mitybos teiginiai, kuriais vadovaudamosi \u0161alys turi dirbti.<\/p>\n

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) Patariamojo forumo ir mokslinio bendradarbiavimo skyriaus specialistas Sergio Potier Rodeia:<\/strong><\/p>\n

– \u0160iemet Europos S\u0105junga mini de\u0161imties met\u0173 jubiliej\u0173, kai buvo priimtas vienas moderniausi\u0173 ir ypa\u010d auk\u0161tus saugos standartus nustatantis maisto saugos reglamentas ir \u012fkurta nepriklausoma mokslin\u0117 institucija Europos maisto saugos tarnyba. Kurti toki\u0105 \u012fstaiga past\u016bm\u0117jo poreikis, kad rinkoje b\u016bt\u0173 tik saug\u016bs produktai. Teko per\u017ei\u016br\u0117ti kontrol\u0117s sistem\u0105, po \u012fvykusi\u0173 nelaimi\u0173 maisto srityje bei, be abejo, suformuoti teisines maisto saugumo srities nuostatas. Maisto saugos tarnyba vertina naujus maisto produktus, naujas recept\u016bras, tobulina maisto kontrol\u0119, stengiasi suvienodinti ES rink\u0105, kad, b\u016bt\u0173 vienodi reikalavimai visoje ES.<\/p>\n

EFSA Mitybos skyriaus vyr. mokslin\u0117 darbuotoja Leng Heng:<\/strong><\/p>\n

– Mokslininkai ne vienu ir ne dviem tyrimais yra patvirtin\u0119, kad maistas neabejotinai turi \u012ftakos tiek m\u016bs\u0173 sveikatai, tiek ir socialinei aplinkai. Konferencijos metu prista\u010diau kriterijus, pagal kuriuos vertinami sveikatos teiginiai. Galb\u016bt kam nors atrodo, kad jie tiesiog sukuriami ir tiek, bet taip n\u0117ra. Mokslinink\u0173 komandos vertina, kiek tie teiginiai yra pagr\u012fsti. Kaip pavyzd\u017eiui, gausus druskos vartojimas. Moksli\u0161kai \u012frodyta, kad tai skatina polink\u012f sirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis. \u0160alys, kuriose pastebimas didelis druskos vartojimas, pastebimas ir didesnis sergamumas. Vadinasi, programos, skatinan\u010dios ma\u017einti druskos vartojim\u0105, turi b\u016bti prioritetas.<\/p>\n

Interviu su Lietuvos Valstybin\u0117s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi dr. Jonu Miliumi.<\/strong><\/p>\n

Valstybin\u0117s maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas dr. Jonas Milius (nuotr. i\u0161 kair\u0117s) konferencijos metu diskutavo, koki\u0173 priemoni\u0173 reikia imtis skatinant \u017emones sveikiau maitintis. Nuotraukoje – su konferencijos sve\u010diu Tim GumBel ir Valstybin\u0117s maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus ved\u0117ja Au\u0161ra I\u0161ariene.<\/p>\n

Valstybin\u0117s maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas dr. Jonas Milius (nuotr. i\u0161 kair\u0117s) konferencijos metu diskutavo, koki\u0173 priemoni\u0173 reikia imtis skatinant \u017emones sveikiau maitintis. Nuotraukoje – su konferencijos sve\u010diu Tim GumBel ir Valstybin\u0117s maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus ved\u0117ja Au\u0161ra I\u0161ariene.<\/p>\n

– Kasmet \u012fpus\u0117jus rudeniui Valstybin\u0117 maisto ir veterinarijos tarnyba rengia tarptautin\u0119 konferencij\u0105. \u0160iemet ji daugiausia skirta sveikai mitybai. Kas paskatino rinktis \u0161i\u0105 tem\u0105?<\/strong><\/p>\n

– Tyrimai apie Europos S\u0105jungos gyventoj\u0173 sveikat\u0105 ir jos poky\u010dius keleri metai i\u0161 eil\u0117s pateikia neraminan\u010di\u0105 statistik\u0105. Lietuviai yra tarp ma\u017eiausiai sveika gyvensena besir\u016bpinan\u010di\u0173 europie\u010di\u0173. Europos Komisija nutukim\u0105 ir antsvor\u012f \u012fvardina kaip \u0161io am\u017eiaus ryk\u0161t\u0119, o kai kuriose \u0161alyse tai jau siekia epidemijos mastus.<\/p>\n

– Bet j\u016bs\u0173 vadovaujama tarnyba turi r\u016bpintis maisto sauga, o ne mokyti gyventojus sveikai gyventi ir maitintis…<\/strong><\/p>\n

– Patarl\u0117 sako: \u201eEsu tai, k\u0105 valgau\u201c. Tai liudija sen\u0105 tradicij\u0105 pagal mitybos \u012fpro\u010dius vertinti visuomen\u0117s gyvenimo s\u0105lygas ir atskiro \u017emogaus socialin\u0119 pad\u0117t\u012f. Lietuvoje maisto saugos srityje pasiekta labai daug. Sukurta efektyvi maisto saugos u\u017etikrinimo sistema leid\u017eia vartotojams m\u0117gautis auk\u0161tus saugos standartus atitinkan\u010diu maistu. Susirgim\u0173, kilusi\u0173 d\u0117l nesaugi\u0173 maisto produkt\u0173, m\u016bs\u0173 \u0161alyje pasitaiko retai. Ta\u010diau, kita vertus, ar pakanka vien saugaus maisto visuomen\u0117s gerovei ir sveikatai u\u017etikrinti? Viskas tarpusavyje labai susij\u0119. Tod\u0117l ir negalime atsiriboti, nematyti kylan\u010di\u0173 problem\u0173.<\/p>\n

– Teigiate, kad \u0161alies gyventojams tr\u016bksta \u017eini\u0173 apie sveik\u0105 gyvensen\u0105 ir mityb\u0105?<\/strong><\/p>\n

– Taip manau, kad daugelis \u017emoni\u0173 \u0161iandien per ma\u017eai \u017eino apie sveikatai \u012ftakos turin\u010dius veiksnius arba kaip tinkamai pasirinkti sveikatai palankius produktus. Visuomen\u0117je per daug tik\u0117jimo \u012fvairiais mitais, pseudo mokslin\u0117mis teorijomis, kuri\u0173 pasiklausius paprastam \u017emogui gali pasirodyti pernelyg sud\u0117tinga siekti geresn\u0117s gyvenimo kokyb\u0117s. Reikia tai keisti. Dabar yra begal\u0117s galimybi\u0173 pasirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus ir laikytis pagrindini\u0173 sveikos mitybos princip\u0173: saikingumo, \u012fvairov\u0117s ir subalansuotumo.<\/p>\n

– Ta\u010diau tyrimai rodo, kad lietuviams renkantis maist\u0105 svarbiausia kaina. O daugelio nuomone maitintis sveikai yra brangu…<\/strong><\/p>\n

– Kuomet prekybos centre stebiu mam\u0105 su ma\u017eu vaiku, besirenkan\u010di\u0105 prekes, kyla noras pa\u010diam surinkti jos pirkini\u0173 krep\u0161el\u012f. \u010cia kaip ir su tuo pyk\u010diu, kuomet perkame kilogram\u0105 de\u0161reli\u0173 u\u017e penkis litus ir pykstame, kad jos nevalgomos. Bet ar gali b\u016bti kitaip, jei m\u0117sos kilogramas kainuoja penkis kartus daugiau? \u017dinoma, d\u0117l to da\u017enai sulaukiame nema\u017eai priekai\u0161t\u0173, kod\u0117l neu\u017edraud\u017eiame toki\u0173 produkt\u0173. Bet kaip tai padaryti? Jie atitinka maisto saugos reikalavimus, ta\u010diau j\u0173 maistin\u0117 vert\u0117 menka. Jei produktas yra perkamas, jis ir gaminamas. Tod\u0117l kitos \u0161alys neperka tam tikr\u0173 maisto produkt\u0173, o Lietuva juos perka.
\nNorint sveikai maitintis, reikia neb\u016bti tinginiais. Tam, be abejon\u0117s, reikia pastang\u0173. Kiekvienas \u017emogus u\u017e savo sveikat\u0105 atsako pats ir turi ja r\u016bpintis.<\/p>\n

– Norite pasakyti, kad, tarkime, u\u017e 30 lit\u0173 parduotuv\u0117je galima nusipirkti sveiko maisto?<\/strong><\/p>\n

– Be abejo. M\u016bs\u0173 organinis maistas kartais net pigesnis nei pramoninis.Tiesa, nerim\u0105 kelia ir dar viena tendencija \u2013 vaisius, dar\u017eoves, pieno produktus kasdien vartoja ma\u017eiau nei pus\u0117 \u0161alies moksleivi\u0173, ta\u010diau net tre\u010ddalis j\u0173 kasdien valgo saldumynus bei geria sald\u017eius gazuotus g\u0117rimus.<\/p>\n

– Konferencijos metu min\u0117jote, jog turime galimyb\u0119 valgyti bene sveikiausius maisto produktus Europoje, ta\u010diau vis d\u0117l to nesame tokie sveiki, kokie tur\u0117tum\u0117me b\u016bti. Kod\u0117l?<\/strong><\/p>\n

– Sveikatos tyrim\u0173 duomenys rodo, kad daugiau nei 70 proc. l\u0117tini\u0173 lig\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alyje sukelia netinkama mityba, nejudrus gyvenimo b\u016bdas ir \u017ealingi \u012fpro\u010diai. Kol egzistuos tokia nepalanki statistika, tol \u0161is klausimas prival\u0117s b\u016bt\u012f vis\u0173 atsaking\u0173 institucij\u0173, gydytoj\u0173 dietolog\u0173, mokslinink\u0173, politik\u0173 \u2013 akiratyje.
\nKaip sak\u0117 Oskaras Vaildas: \u201eN\u0117ra prasm\u0117s ai\u0161kinti \u017emogui dalyk\u0173, kuri\u0173 jis nejau\u010dia ir ne\u012fstengia suvokti.\u201c Manau, kad \u0161ie \u017eod\u017eiai atspindi ir \u0161ios konferencijos id\u0117j\u0105 \u2013 paskatinti visuomen\u0117s \u0161vietim\u0105 apie sveik\u0105 mityb\u0105 ir tausojant\u012f gyvenimo b\u016bd\u0105.<\/p>\n

– Prie\u0161 metus j\u016bs\u0173 vadovaujama tarnyba nusprend\u0117 tinkamus mitybos \u012fpro\u010dius prad\u0117ti ugdyti nuo vaikyst\u0117s.<\/strong><\/p>\n

– Mes siekiame i\u0161ugdyti vaikus, kurie gaut\u0173 \u017eini\u0173 apie sveik\u0105 mityb\u0105 ir netgi pamokyt\u0173 t\u0117vus, kurie \u0161i\u0173 \u017eini\u0173 neturi. Neseniai buvau Kinijoje \u2013 ten mokyklose sveika mityba d\u0117stoma mokykloje. Apie tai \u017eadame diskutuoti su \u0160vietimo ir mokslo ministerija\u201c<\/p>\n

Tarp kitko:<\/strong><\/p>\n

40 proc. 20-64 met\u0173 Lietuvos vyr\u0173 visi\u0161kai neu\u017esiima fizine veikla. R\u016bkan\u010di\u0173j\u0173 vidurkis Europoje \u2013 24 proc., Lietuvoje \u2013 27 proc., alkoholio lietuviai per metus suvartoja 12,5 litro, europie\u010diai \u2013 10,8 litro
\nDaugiau nei 50 proc. suaugusi\u0173 gyventoj\u0173 turi antsvor\u012f (60 proc. vyr\u0173 ir 50 proc. moter\u0173), o gerokai per 10 proc. \u017emoni\u0173 yra nutuk\u0119.<\/p>\n

Evelina Machova<\/p>\n

\"Turime<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tyrimai rodo, kad pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 turi antsvorio, ma\u017ea to, apie 20 proc. yra nutuk\u0119. Die-tologams nerim\u0105 kelia spar\u010diai apval\u0117jantys vaikai ir jaunimas bei vyresnio am\u017eiaus gyventojai. To pasekm\u0117 – pirmaujame pagal mir\u0161tamum\u0105 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173. Nejau esame \u0117dr\u016bnai, primenantys \u0161iuk\u0161liad\u0117\u017ees, ir \u012f skrand\u017eius metame visk\u0105, kas papuola po ranka?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[1462,236,52,2237,157,225,530,653,142,1178],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-8948","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-iprociai","tag-konferencijos","tag-maistas","tag-mitybos-iprociai","tag-nutukimas","tag-salies","tag-saugaus","tag-siekia","tag-sveika-mityba","tag-sveikas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8948","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8948"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8948\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8948"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8948"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8948"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8948"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8948"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}