{"id":8961,"date":"2012-10-23T21:00:00","date_gmt":"2012-10-23T21:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-10-23T21:00:00","modified_gmt":"2012-10-23T21:00:00","slug":"gydytoja-akusere-ginekologe-gimdos-kaklelio-vezys-niekur-nesitraukia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/gydytoja-akusere-ginekologe-gimdos-kaklelio-vezys-niekur-nesitraukia\/8961\/","title":{"rendered":"Gydytoja aku\u0161er\u0117-ginekolog\u0117: gimdos kaklelio v\u0117\u017eys niekur nesitraukia"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Dar prie\u0161 por\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 buvo manoma, jog virusai negali sukelti v\u0117\u017eio. Ta\u010diau vokie\u010di\u0173 mokslininkas Haralas zur Hausenas \u012frod\u0117, kad realyb\u0117je yra prie\u0161ingai. Jis nustat\u0117, jog \u017emogaus papilomos virusas (\u017dPV) yra vienas gimdos kaklelio v\u0117\u017eio suk\u0117l\u0117j\u0173. U\u017e \u0161\u012f atradim\u0105 mokslininkas buvo apdovanotas Nobelio premija. <br \/>\nAku\u0161er\u0117-ginekolog\u0117 A. Markauskien\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eGimdos kaklelio v\u0117\u017eys yra antra i\u0161 da\u017eniausi\u0173 moter\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 ir tre\u010dia pagal mir\u0161tamum\u0105 nuo v\u0117\u017eio. Lietuvoje serga daugiausia 35\u201349 met\u0173 moterys, ta\u010diau susirgti \u012fmanoma ir kur kas jaunesniame am\u017eiuje\u201c, \u2013 sako gyd. aku\u0161er\u0117-ginekolog\u0117 A. Markauskien\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gimdos kaklelio v\u0117\u017eio problema Lietuvoje i\u0161lieka aktuali, nors j\u012f gydant padaryta didel\u0117 pa\u017eanga. \u0160alyje vykdoma atrankin\u0117 patikros d\u0117l gimdos kaklelio v\u0117\u017eio patologijos programa, atliekamas onkocitologinis tyrimas, jau yra galimyb\u0117 moterims ir mergait\u0117ms pasiskiepyti nuo \u017dPV.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis d\u0117lto moter\u0173 sergamumas ir mir\u0161tamumas Lietuvoje yra vienas did\u017eiausi\u0173 Baltijos j\u016bros regione ir \u0161iaurin\u0117je Europos dalyje: 4 kartus daugiau nei Suomijoje ir 2 kartus daugiau nei \u0160vedijoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>U\u017esikr\u0117sti \u017dPV\u2260 susirgti gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu <\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">U\u017esikr\u0117sti  \u017dPV virusu, sukelian\u010diu gimdos kaklelio v\u0117\u017e\u012f, gali kiekviena seksualiai aktyvi moteris. \u017dPV b\u016bna \u012fvairi\u0173 tip\u0173 ir klasifikuojami pagal v\u0117\u017eio suk\u0117limo rizikos laipsn\u012f. \u017dinoma ma\u017edaug 100 \u017dPV tip\u0173, 15 i\u0161 j\u0173 sukelia gimdos kaklelio v\u0117\u017e\u012f. \u017dPV pa\u017eeid\u017eia gimdos kaklelio l\u0105steles, ir ilgainiui \u0161ie pakitimai transformuojasi \u012f v\u0117\u017e\u012f, ta\u010diau dauguma u\u017esikr\u0117tim\u0173 praeina be simptom\u0173 ir virusas nat\u016braliai pa\u0161alinamas i\u0161 organizmo. Statisti\u0161kai penkios moterys i\u0161 de\u0161imties anks\u010diau ar v\u0117liau u\u017esikre\u010dia virusu, nors tik nedidelei daliai infekcija gali sukelti ikiv\u0117\u017einius pakitimus. Nuo \u017dPV infekcijos patekimo iki invazinio v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo praeina 10\u201320 met\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Kaip  i\u0161vengti gimdos kaklelio v\u0117\u017eio?<\/strong><br \/>\nVisos priemon\u0117s, kurios suma\u017eina lytiniu b\u016bdu plintan\u010di\u0173 lig\u0173 da\u017en\u012f, padeda apsisaugoti nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio, nors ir neu\u017etikrina visi\u0161ko saugumo. Tarp j\u0173 \u2013 vakcinos nuo \u017dPV, saugus seksualinis elgesys, brand\u016bs lytiniai santykiai, saikingas alkoholio vartojimas, ner\u016bkymas.<br \/>\nTa\u010diau svarbiausias ir rezultatyviausias b\u016bdas i\u0161vengti gimdos kaklelio v\u0117\u017eio \u2013 periodi\u0161kas profilaktinis patikrinimas, leid\u017eiantis laiku nustatyti ikiv\u0117\u017einius gimdos kaklelio pakitimus. Laiku nusta\u010dius gimdos kaklelio pakitimus, jie i\u0161gydomi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Gimdos kaklelio tyrimai ir gydymas<\/strong><br \/>\nNorint laiku aptikti gimdos kaklelio pakitimus, privalu nuolat r\u016bpintis savo sveikata.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Onkocitologinis (toliau \u2013 PAP) tyrimas yra pirminis gimdos kaklelio tyrimas. Tiriamosios med\u017eiagos \u2013 tepin\u0117lio \u2013 pa\u0117mimas yra neskausminga proced\u016bra, kurios metu \u0161epet\u0117liu paimama gimdos kaklelio gleivin\u0117s l\u0105steli\u0173 pavyzd\u017ei\u0173. V\u0117liau \u0161ios l\u0105stel\u0117s tiriamos mikroskopu, ie\u0161kant, ar n\u0117ra pakitim\u0173. Pirm\u0105j\u012f PAP tyrim\u0105 rekomenduojama atlikti pra\u0117jus apytikriai trejiems metams nuo lytini\u0173 santyki\u0173 prad\u017eios. Jei gimdos kaklelio l\u0105steli\u0173 pakitim\u0173 neaptinkama, tyrimas kartotinas kas 1\u20132 metai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atsiradus poky\u010di\u0173 onkocitologiniame tyrime, atliekama kolposkopija: mak\u0161ties gleivin\u0117 ir gimdos kaklelio mak\u0161tin\u0117 dalis ap\u017ei\u016brimos specialiu optiniu prietaisu \u2013 kolposkopu. Esant reikalui  atliekama biopsija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Medicinos diagnostikos ir gydymo centre visos reikalingos proced\u016bros ir tyrimai atliekami t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105, kai pacient\u0117 kreipiasi. Patyr\u0119 specialistai ir \u0161iuolaiki\u0161ka \u012franga garantuoja greit\u0105 ir patikim\u0105 diagnostik\u0105, o prireikus ir veiksming\u0105 gydym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Faktai apie \u017dPV infekcij\u0105<\/strong><br \/>\n\u2022 Per savo gyvenim\u0105 75 proc. vis\u0173 vyr\u0173 ir moter\u0173 perserga \u017dPV infekcija.<br \/>\n\u2022 Ma\u017eiau nei 5 proc. vis\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvej\u0173 tenka moterims iki 30 met\u0173.<br \/>\n\u2022 Viruso i\u0161likimas organizme ilgiau kaip 12 m\u0117nesi\u0173 padidina rizik\u0105 susirgti gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu 300 kart\u0173.<br \/>\n\u2022 Iki tre\u010diojo gyvenimo de\u0161imtme\u010dio pabaigos 94 proc. vis\u0173 infekuot\u0173 moter\u0173 \u017dPV \u012fveikia savo imunine sistema.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Kas didina gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizik\u0105?<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">ankstyvi lytiniai santykiai (iki 20m.)<br \/>\ndidelis lytini\u0173 partneri\u0173 skai\u010dius<br \/>\nda\u017enas gimdymas<br \/>\nlytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos<br \/>\nr\u016bkymas<br \/>\nda\u017enas alkoholio vartojimas<br \/>\nnetinkama mityba<br \/>\nnusilp\u0119s imunitetas <\/p>\n<p style=\"text-align: left;\"><a href=\"http:\/\/lsveikata.lt\/\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"150\" height=\"35\" align=\"right\" class=\"caption\" alt=\"Gydytoja aku\u0161er\u0117-ginekolog\u0117: gimdos kaklelio v\u0117\u017eys niekur nesitraukia \" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/LSbanner28100x3029.gif\"><\/a><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Dar prie\u0161 por\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 buvo manoma, jog virusai negali sukelti  v\u0117\u017eio. Ta\u010diau vokie\u010di\u0173 mokslininkas Haralas zur Hausenas \u012frod\u0117, kad  realyb\u0117je yra prie\u0161ingai. Jis nustat\u0117, jog \u017emogaus papilomos virusas  (\u017dPV) yra vienas gimdos kaklelio v\u0117\u017eio suk\u0117l\u0117j\u0173. U\u017e \u0161\u012f atradim\u0105  mokslininkas buvo apdovanotas Nobelio premija. <b><br \/>\n<\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1730,506,507,1731,125,95,8],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-8961","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-akusere","tag-gimdos-kaklelio-vezio","tag-gimdos-kaklelio-veziu","tag-ginekologe","tag-rukymas","tag-vezys","tag-virusas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8961","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8961"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8961\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8961"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8961"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8961"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8961"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8961"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}