– Viskas \u012fvyko nat\u016braliai. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete prad\u0117jau d\u0117styti mitybos ir higienos kurs\u0105. Nat\u016bralu, kad turim\u0173 \u017eini\u0173 nepakako, teko gilintis. Bet nesitik\u0117jau, kad \u0161i sritis bus tokia \u012fdomi. \u017dinoma, mano karjera prasid\u0117jo tarybiniais metais, kuomet maisto pasirinkimas buvo ribotas. Ta\u010diau atgavus nepriklausomyb\u0119 \u012f rink\u0105 prad\u0117jo skverbtis \u012fvairiausi nematyti produktai, maisto papildai \u2013 kiekvienas j\u0173 buvo \u012fdomus ir naujas. Tiesa, pirmieji mano moksliniai darbai buvo apie maisto u\u017eter\u0161tum\u0105… \u0160iandien daugelis t\u0173 produkt\u0173 yra kasdieniai, bet tuomet \u017ei\u016br\u0117damas \u012f j\u0173 sud\u0117t\u012f n\u0117 ne\u012fsivaizdavai, koks j\u0173 poveikis \u017emon\u0117ms.<\/p>\n
– Ar per tuos kelis de\u0161imtme\u010dius labai pasikeit\u0117 m\u016bs\u0173 mitybos ypatumai?<\/strong><\/p>\n – Deja, valgome per riebiai ir perdaug, o judam ma\u017eai. Nors viskam turim pateisinim\u0105. Greitas gyvenimo b\u016bdas, neturim laiko, stresas ir pana\u0161iai. Be to, dar visuomet pabr\u0117\u017eiame, kad seniau \u017emon\u0117s valgydavo la\u0161inius, skiland\u017eius ir nesirgdavo, tai kod\u0117l tur\u0117tum\u0117me sirgti mes?<\/p>\n – Bet gal tame yra dalis tiesios?<\/strong><\/p>\n – Tuomet \u017emon\u0117s maitinosi taip, bet prie la\u0161inio ar skiland\u017eio suvalgydavo ir labai daug dar\u017eovi\u0173: kop\u016bst\u0173, agurk\u0173, ropi\u0173. Pastaroji dar\u017eov\u0117, beje, buvo viena pagrindini\u0173 lietuvi\u0173 racione. O \u0161iandien ragavusius \u0161i\u0105 dar\u017eov\u0119 gal\u0117tum\u0117m turb\u016bt suskai\u010diuoti ant pir\u0161t\u0173. Dar\u017eov\u0117se gausu antioksidant\u0173, kurie neleid\u017eia riebalams kauptis kraujagysli\u0173 sienel\u0117se. Jei mes pasi\u017ei\u016br\u0117tume tarpukario Lietuvos gyventoj\u0173 nuotraukas, vargu ar pamatytume tiek daug lies\u0173 mergin\u0173, kiek matome dabar. Nesakau, kad \u017emon\u0117s buvo nutuk\u0119 ar perkar\u0119. Jie buvo sveiki ir tvirti ir nesisk\u0173sdavo tokiais sveikatos negalavimais kaip \u0161iandien, nes daugel\u012f j\u0173 problem\u0173 i\u0161spr\u0119sdavo dar\u017eov\u0117s.<\/p>\n – J\u016bs\u0173 vadovaujamas Visuomen\u0117s sveikatos institutas iniciavo apklaus\u0105, kur gyventoj\u0173 buvo teiraujamasi, kas jiems yra sveikata. Ar rezultatai nustebino?<\/strong><\/p>\n – Tik\u0117jom\u0117s, kad sveikat\u0105 \u017emon\u0117s vis d\u0117lto labiau sies su gyvensena, mityba. Juk tyrimais \u012frodyta, kad gyvensena, o mityba kaip sudedamoji jos dalis, lemia apie 50 procent\u0173 sveikatos. Tuo tarpu apklaustieji visk\u0105 vertino gana primityviai. Daliai sveikas \u017emogus yra tas, kuris nesilanko pas gydytojus ar neperka vaist\u0173. O mityb\u0105 su sveikata sieja tik 17 procent\u0173 apklaust\u0173j\u0173. Kiti gi, rinkdamiesi maist\u0105, prioritetus teikia kainai, svarbu pigiau, o ne sveikiau, treti renkasi tiesiog produktus, kurie jiems yra skaniausi.<\/p>\n – Bet gi populiar\u0117ja ekologiniai turgeliai, apie sveik\u0105 mityb\u0105 daug kalbama \u017einiasklaidoje, \u017emon\u0117s lyg ir \u017eino pakankamai…<\/strong><\/p>\n – Bet tuo retai vadovaujasi. Sutinku, kad apie sveik\u0105 mityb\u0105 kalbame daug, ir tai n\u0117ra blogai. Bet mano nuomone, paskaitos tinka specia-listams, ta\u010diau ne visuomenei. Tiesiog gal ne ta linkme einame? Ar naudojamos ne tos formos. – Net kelis kartus teko gird\u0117ti sakant, kad \u017emon\u0117s vengia valgyti vaisius ir dar\u017eoves, nes jiems pu\u010dia pilv\u0105 ir pana\u0161iai. Ar tame gali b\u016bti bent nedidel\u0117 dalis tiesos?<\/strong><\/p>\n – Jei normaliai funkcionuoja vir\u0161kinamasis traktas, toki\u0173 problem\u0173 netur\u0117t\u0173 kilti. Bet tai galima paai\u0161kinti. Skaidulin\u0117s med\u017eiagos yra reikalingos \u017earnyno mikroflorai daugintis. Jei atsiranda toks diskomfortas kaip viduri\u0173 p\u016btimas, vadinasi \u017earnyno mikroflora i\u0161sibalansavusi ir j\u0105 reikia atstatyti. Organizmas n\u0117ra viena dalis, tai visuma. Jei nors viena sutrikusi, daro \u012ftak\u0105 kitoms sritims.<\/p>\n – Kaip suprantu, daugeliu atveju m\u016bs\u0173 mityba nesikei\u010dia, o d\u0117l to pirmaujame pasaulyje pagal mirtingum\u0105 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, ir \u0161viesos tunelio gale nelabai matyti…<\/strong><\/p>\n – Sveikatos su\u017ealojimas juk \u012fvyksta ne i\u0161 karto. L\u0117tin\u0117s ligos, kurios yra did\u017ei\u0105j\u0105 dalimi s\u0105lygotos mitybos, prad\u017eioje nejau\u010diamos. Pavyzd\u017eiui, ateroskleroz\u0117s nejau\u010diam, bet kai sveikata sustreikuoja, b\u016bna per v\u0117lu. Reikia visais \u012fmanomais b\u016bdais stabdyti ligos progres\u0105. Tod\u0117l apie sveik\u0105 mityb\u0105 ir gyvensen\u0105 reikia kalb\u0117ti nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173. Galima pasid\u017eiaugti, kad tarp jaunimo kaip ir privalumas ar net mada tampa sveikai maitintis. I\u0161 tyrim\u0173 su studentais galime prognozuoti, kad j\u0173 mityba ir tendencijos yra neblogos. Deja, to negalima pasakyti apie suaugusiuosius, vyresnio am\u017eiaus \u017emones. Tiesa, tarp jaunimo nerim\u0105 keli\u0105 sukurtas gro\u017eio kultas…<\/p>\n – Kod\u0117l?<\/strong><\/p>\n – Gro\u017eio industrija suformavo labai liekno \u017emogaus kult\u0105. O skeletui svarbu gauti kr\u016bv\u012f, taip geriau kaupiasi kalcis. Merginos stengiasi b\u016bti labai lieknos \u0161iandien, bet visai negalvoja, kas j\u0173 laukia po de\u0161imties met\u0173. Jei mergina iki 25 met\u0173 sveria ma\u017eiau nei 50 ar 55 kilogramus gresia, kad kaulai nesukaups reikalingo kalcio ir vyresniame am\u017eiuje ji susirgs osteoporoz\u0117<\/a>. Jau geriau vienas kitas papildomas kilogramas.<\/p>\n – Smalsu, kaip prasideda sveiki profesoriaus pusry\u010diai?<\/strong><\/p>\n – Nuo ko\u0161\u0117s. Beje \u0161\u012f recept\u0105 rekomenduoju ir studentams. Daugelis \u012fsivaizduoja, kad i\u0161virti ko\u0161\u0119 reikia labai daug laiko. Bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tam tereikia penki\u0173 minu\u010di\u0173. Paimu grikius, juos i\u0161 vakaro u\u017epilu vandeniu, ryte kruopos b\u016bna mink\u0161tut\u0117s. Paskaninu \u017eiupsneliu druskos ir \u0161auk\u0161teliu alyvuogi\u0173 aliejumi bei keturiomis penkiomis slyvomis. Paprasta ir lengva. O vakarienei rekomenduoju valgyti var\u0161k\u0119, paskanint\u0105 \u0161auk\u0161teliu uogien\u0117s. Ryte visuomet turi vyrauti angliavandeniai, o vakare baltymai.<\/p>\n – Pastaruoju metu spar\u010diai populiar\u0117ja \u017ealiavalgyst\u0117. Jos \u0161alininkai sako, kad maitindamiesi termi\u0161kai neapdorotu maistu b\u016bsime sveiki ir gyvensime \u0161imt\u0105 met\u0173.<\/strong><\/p>\n – Kra\u0161tutinumai gero neatne\u0161a. Kiekviena nauja mitybos teorija yra paremta fundamentaliu mokslu, tik aplink aplipdoma mistiniais elementais. Elementarus pavyzdys. \u017dalias ir virtas kiau\u0161inis. Virtas bus kur kas sveikiau nei \u017ealias, nes pastarasis neleis pasisavinti baltym\u0173. Kalbino Evelina Machova<\/p>\n Lietuvos sveikata<\/p>\n
\nPastaruoju metu daug kalbama apie sveikatos ra\u0161tingum\u0105. Kiek pats \u017emogus supranta ir \u017eino apie savo sveikat\u0105 ir kaip tas \u017einias jis sugeba pritaikyti praktikoje. Galime daryti i\u0161vad\u0105, kad tarp \u0161alies gyventoj\u0173 sveikatos ra\u0161tingumas yra nepakankamas.<\/p>\n
\nSi\u016blau \u017ei\u016br\u0117ti papras\u010diau, kiekvienas \u017emogus pats jau\u010dia, kaip jo k\u016bnas reaguoja \u012f vien\u0105 ar kit\u0105 produkt\u0105. Taip gali atsirinkti, kas tinka ar ne. Dom\u0117tis naujov\u0117mis labai gerai, bet neverta jomis aklai tik\u0117ti.<\/p>\n
![\"R.Stukas:](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/LSlogo.gif\")
<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"