Apibr\u0117\u017eim\u0173 yra 100 ir vienas. \u0160iaip, jeigu trumpai, tai turima galvoje, kad vaikai turi tapti socialiai atsakingomis asmenyb\u0117mis, taigi viena i\u0161 b\u016btin\u0173 savybi\u0173 yra socialin\u0117 atsakomyb\u0117. Taip pat b\u016btinas geb\u0117jimas savaranki\u0161kai priimti atsakingus sprendimus, ir tie sprendimai turi b\u016bti tinkami pagal bendruomen\u0117je galiojan\u010dias normas. O i\u0161ugdyti socialiai atsaking\u0105 asmenyb\u0119 \u2013 labai sud\u0117tingas procesas. <\/p>\n
Koks mokyklos vaidmuo \u0161iame procese?<\/span> <\/strong><\/p>\n Ne paslaptis, kad mokykla pirmiausia stengiasi suteikti \u017eini\u0173. Ugdyti socialinius-emocinius geb\u0117jimus ar socialines-emocines kompetencijas da\u017eniausiai tiesiog nebelieka laiko, nes kr\u016bviai did\u017eiuliai. O ir pagrindinis \u0161vietimo tikslas vis d\u0117lto yra \u017einios. Ta\u010diau dabar ateina nauja banga \u2013neformalusis ugdymas. Taigi per neformal\u0173 ugdym\u0105, jeigu jis i\u0161 ties\u0173 bus \u012fdiegtas mokyklose, visi\u0161kai \u012fmanomas ir socialinis-emocinis ugdymas. Ta\u010diau yra vienas tr\u016bkumas: vertybi\u0173 sugr\u0105\u017einimas arba bent jau supa\u017eindinimas su vertyb\u0117mis \u2013 tai yra did\u017eioji problema. <\/p>\n Kas gi tas neformalusis ugdymas?<\/span> <\/strong><\/p>\n Neformalusis ugdymas \u2013 tai populiariai vadinama popamokin\u0117 veikla. Tik popamokin\u0117 veikla \u0161iuo metu apsiriboja tuo, kad mokytojas s\u0117di klas\u0117je, vaikai yra saug\u016bs, jie turi galimyb\u0119 paruo\u0161ti pamokas tuo metu, kol t\u0117vai yra u\u017eimti darbo rinkoje. Ta\u010diau ugdymo \u2013 socialinio ir emocinio \u2013 deja, kol kas n\u0117ra. <\/p>\n O kaip b\u016bt\u0173 galima sp\u0119sti \u0161i\u0105 problem\u0105?<\/span> <\/strong><\/p>\n Lietuvoje yra pakankamai neformalaus ugdymo institucij\u0173, t.y. neformalaus ugdymo status\u0105 turin\u010di\u0173 \u012fstaig\u0173 vaik\u0173 arba suaugusi\u0173j\u0173 ugdymo srityje. Ir jeigu mokyklos tur\u0117t\u0173 j\u0117g\u0173, laiko ir noro, taip pat prisid\u0117t\u0173 mokykloje esan\u010dios t\u0117v\u0173 bendruomen\u0117s, tai mokykla gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti socialinius partnerius, min\u0117t\u0105sias neformalaus ugdymo institucijas. Taip popamokin\u0119 veikl\u0105, kuri dabar i\u0161 esm\u0117s skirta tik pamokoms paruo\u0161ti, b\u016bt\u0173 galima praturtinti iki tokio lygmens, kad b\u016bt\u0173 ugdomi vaik\u0173 socialiniai ir dvasiniai geb\u0117jimai. Taip pat labai svarbus yra dorinis aukl\u0117jimas. Tiesa, dabar dorinis aukl\u0117jimas Lietuvoje skamba vos ne kaip keiksma\u017eodis. Ta\u010diau \u012f tai taip pat b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f. Visos \u0161ios vertyb\u0117s \u012feina \u012f tai, kas apib\u016bdina asmenyb\u0119. Norint i\u0161ugdyti socialin\u0119 atsakomyb\u0119, be \u0161i\u0173 vertybi\u0173 to niekaip ne\u012fmanoma padaryti. <\/p>\n O kaip d\u0117l k\u016brybingumo? Dabar ypa\u010d pabr\u0117\u017eiama k\u016brybingumo svarba ugdant asmenyb\u0119. Koks \u010dia mokyklos vaidmuo?<\/span> <\/strong><\/p>\n Yra pasakyta: jie taip padar\u0117 tik d\u0117l to, kad ne\u017einojo, kad to padaryti ne\u012fmanoma. Tai ir yra k\u016brybi\u0161kumas. Norint ugdyti k\u016brybi\u0161kum\u0105, reikia naujo sukirpimo mokytoj\u0173, ir ne pedagog\u0173, bet tikr\u0173 mokytoj\u0173, kurie patys \u017einot\u0173, kas tai yra. \u0160tai \u010dia ir atsiranda naujos kompetencijos, pa\u010di\u0173 ugdytoj\u0173 patirtis. Ir \u017eini\u0173 \u010dia jau per ma\u017ea. <\/p>\n Tai \u0161iuolaikin\u0117 mokykla dar neturi toki\u0173 specialist\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 arba nor\u0117t\u0173 t\u0105 daryti?<\/span> <\/strong><\/p>\n Na, vienareik\u0161mi\u0161kai taip pasakyti nedr\u012fs\u010diau. Nes i\u0161 ties\u0173 yra labai daug mokytoj\u0173, kurie ypatingai d\u0117sto med\u017eiag\u0105, savo dalyk\u0105 pateikia \u012fdomiai. Netgi sugeba vaikus tiek sudominti, kad jie v\u0117liau ir tas specialybes pasirenka. <\/p>\n \u017dod\u017eiu, n\u0117ra taip bevilti\u0161ka?<\/span> <\/strong><\/p>\n Ne. Tikrai n\u0117ra. <\/p>\n Ta\u010diau kad ir kokie geri b\u016bt\u0173 mokytoj\u0173 ketinimai, savo darb\u0105 turi padaryti ir vaikai. Kaip motyvuoti vaikus mokytis?<\/span> <\/strong><\/p>\n U\u017e motyvacijos recept\u0105 dar niekas negavo Nobelio premijos, vadinasi, vienas koks nors receptas ar viena vienintel\u0117 i\u0161eitis kaip ir neegzistuoja. Pirmiausia \u2013 kas gi yra motyvacija? Man nor\u0117t\u0173si pasakyti palyginim\u0105 i\u0161 pasakos apie Alis\u0105 stebukl\u0173 \u0161alyje. Alisa eina mi\u0161ku ir sutinka katin\u0105. Klausia ji katino: \u201eAr a\u0161 teisingai einu?\u201c Katinas Alisai irgi atsako klausimu: \u201eO kur tu eini?\u201c Alisa sako ne\u017einanti. \u012e tai katinas atsako: \u201eTu teisingai eini.\u201c <\/p>\n Kiek a\u0161 galiu pasakyti i\u0161 savo darbo patirties, tai labai ma\u017eai \u0161eim\u0173 kalba apie tiksl\u0105, padeda vaikams suvokti, kas yra pa\u0161aukimas, arba turi geb\u0117jim\u0105 atpa\u017einti savo vaiko pa\u0161aukim\u0105 ir vaik\u0105 nukreipia kryptingai arba sudaro s\u0105lygas jam pa\u010diam atrasti save. Paprastai tam neb\u016bna laiko, tr\u016bksta pinig\u0173 ar n\u0117ra koki\u0173 kit\u0173 galimybi\u0173. Tai kalbant apie \u0161eim\u0105. Ta\u010diau mokykloje yra lygiai tas, kadangi, kaip kalb\u0117jome, tikslas yra \u017einios, ir kiekvienas mokytojas pirmiausia nori perteikti \u017einias, i\u0161mokyti. Taigi (be abejo, tai yra mano nuomon\u0117), atsiranda vartotoji\u0161kas santykis. Vaikas jau\u010diasi kaip daiktas, kaip robotas arba kaip kietasis kompiuterio diskas, \u012f kur\u012f norima sugr\u016bsti tam tikr\u0105 informacij\u0105. Niekas neklausia, kaip vaikas jau\u010diasi, kokia jo nuomon\u0117. Juk net tokiems klausimams pamokos metu tiesiog n\u0117ra laiko. <\/p>\n Li\u016bdnokai skamba, bet yra mokytoj\u0173, kurie stengiasi, bet pats vaikas \u017ei\u016bri atsainiai. Jis mano, kad, sakykim, jam tos fizikos gyvenime neprireiks, jis rinksis humanitarinius mokslus, ar atvirk\u0161\u010diai. Kai vis d\u0117lto atrasti stimul\u0105 mokytis, kai kokio nors dalyko gyvenime realiai kaip ir neprireiks?<\/span> <\/p>\n Na, be fizikos, chemijos, be bendro suvokimo, bendr\u0173 \u017eini\u0173 yra sunku i\u0161ugdyti vadinam\u0105j\u012f global\u0173 m\u0105stym\u0105. Tokiais atvejais vienintelis dalykas, kur\u012f mokytojai gal\u0117t\u0173 pasitelkti ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 s\u0117kmingai naudoja, tai tiesiog pateikti med\u017eiag\u0105 taip, kad vaikus sudomint\u0173, nes nuostaba ir smalsumas yra du varikliai, kurie varo prot\u0105. Jeigu vaik\u0105 sudomini, paremi faktais, pavyzd\u017eiui, pateiki kokius nors tyrimus, vaikas tikrai noriai priima informacij\u0105. Bet jeigu pateiksi tik tai, k\u0105 privalai, tik formules, kuri\u0173 gyvenime galb\u016bt nereik\u0117s ir kurias reikia b\u016btinai i\u0161kalti mintinai, atsakas bus neigiamas, tai yra akivaizdu. <\/p>\n Teko sutikti tok\u012f teigin\u012f, kad vienas i\u0161 mokymosi motyv\u0173 yra nes\u0117kmi\u0173 vengimas, s\u0117km\u0117s i\u0161gyvenimas pasiekus s\u0117km\u0119. Pra\u0161y\u010diau pla\u010diau pakomentuoti<\/span> <\/p>\n Jei orientuotum\u0117s tik \u012f s\u0117km\u0117s i\u0161gyvenim\u0105, tuomet asmenyb\u0117s u\u017eaugt\u0173 labai neatsparios nes\u0117km\u0117ms. O tai yra viena i\u0161 emocini\u0173 kompetencij\u0173 \u2013 geb\u0117jimas susidoroti su i\u0161\u0161\u016bkiais, be to, juk kiekviena nes\u0117km\u0117 yra pati geriausia pamoka. Taip, \u0161\u012f kart\u0105 nepavyko, ar nori, kad pad\u0117\u010diau tau suprasti, kod\u0117l nepavyko ir k\u0105 i\u0161 to galima i\u0161mokti, kad kit\u0105 kart\u0105 pavykt\u0173? \u2013 taip reik\u0117t\u0173 kalb\u0117tis su vaiku. Tai b\u016bt\u0173 tikroji motyvacija. <\/p>\n Bet jeigu vis\u0105 laik\u0105 tik raminsi, vaikas gali priprasti: es\u0105 nieko tokio, nepasisek\u0117 \u2013 pasimokiau. Ar netaps tie nepasisekimai norma? <\/span> <\/p>\n Na, \u010dia jau reikt\u0173 kalb\u0117ti apie sveik\u0105 ir nesveik\u0105 rizik\u0105. Tai labai sud\u0117tingi dalykai. Sveika ir nesveika rizika patenka \u012f vadinamosios pozityviosios lyderyst\u0117s akirat\u012f ir yra susijusios su tokiomis s\u0105vokomis, kaip tikslingas svajojimas, moralinio tikslo suvokimas ir t.t. <\/p>\n Mano nuomone, pirmiausia reikia papildomos kompetencijos mokytojams. B\u016bt\u0173 puiku, jei mokytojams atsirast\u0173 galimyb\u0117 kelti kvalifikacij\u0105 b\u016btent \u0161itais kompetencij\u0173 punktais. Manau, kad visi mokytojai tuo suinteresuoti, nes kiekvienas nori pasiekti geresni\u0173 rezultat\u0173, t\u0117vai nori, kad vaikai daugiau pasiekt\u0173, o ir patys vaikai to nori. Tai kaip vienas bendras tikslas. <\/p>\n Na, prasid\u0117jus mokslo metams, \u0161ioki\u0105 toki\u0105 \u012ftamp\u0105 jau\u010dia ne tik vaikai, mokytojai, bet ir t\u0117vai \u2013 pareigos ir atsakomyb\u0117 daro dirglesnius ir ma\u017eiau pakan\u010dius vaik\u0173 at\u017evilgiu. Kaip dorotis t\u0117vams?<\/span> <\/p>\n Jei kalb\u0117tume apie pirmokus, kai vaikas vedamas visai \u012f kit\u0105 institucij\u0105, tai tokia \u0161eima apib\u016bdinama kaip i\u0161gyvenanti kriz\u0119. Tam reikia s\u0105moningai pasiruo\u0161ti, skirti laiko situacijai \u012fvertinti. Tam mokyklos organizuoja pirmok\u0173 t\u0117vams susirinkimus, ai\u0161kina, ko reik\u0117t\u0173, kalbasi, ir tai suma\u017eina nerim\u0105. Jeigu t\u0117veliai \u012f susirinkimus neina, nesidomi, tai tiek vaikui, tiek t\u0117veliams stresas yra daug didesnis, palyginti su tais t\u0117veliais, kurie art\u0117ja prie \u0161ios situacijos nuosekliai. Pavyzd\u017eiui, leid\u017eia vaik\u0105 \u012f parengiam\u0105j\u0105 grup\u0119, ateina \u012f mokykl\u0105 susipa\u017einti ir pan. Visa tai yra streso suma\u017einimo priemon\u0117s. Na, o tais atvejais, kai vaikai vyresni, tai vienintel\u0117 galimyb\u0117 \u012fveikti sunkumus yra kantryb\u0117.<\/p>\n Ne paslaptis, kad mokykla pirmiausia stengiasi suteikti \u017eini\u0173. Ugdyti socialinius-emocinius geb\u0117jimus ar socialines-emocines kompetencijas da\u017eniausiai tiesiog nebelieka laiko, nes kr\u016bviai did\u017eiuliai. O ir pagrindinis \u0161vietimo tikslas vis d\u0117lto yra \u017einios. Ta\u010diau dabar ateina nauja banga –neformalusis ugdymas. Taigi per neformal\u0173 ugdym\u0105, jeigu jis i\u0161 ties\u0173 bus \u012fdiegtas mokyklose, visi\u0161kai \u012fmanomas ir socialinis-emocinis ugdymas. Ta\u010diau yra vienas tr\u016bkumas: vertybi\u0173 sugr\u0105\u017einimas arba bent jau supa\u017eindinimas su vertyb\u0117mis – tai yra did\u017eioji problema.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-8990","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8990","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8990"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8990\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8990"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8990"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8990"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8990"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8990"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"