{"id":8997,"date":"2012-10-04T21:00:00","date_gmt":"2012-10-04T21:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-10-04T21:00:00","modified_gmt":"2012-10-04T21:00:00","slug":"inkontinencija-slapimo-nelaikymas-nera-naturali-senejimo-busena","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/inkontinencija-slapimo-nelaikymas-nera-naturali-senejimo-busena\/8997\/","title":{"rendered":"Inkontinencija – \u0161lapimo nelaikymas – n\u0117ra nat\u016brali sen\u0117jimo b\u016bsena"},"content":{"rendered":"

Da\u017enai \u0161lapimo nelaikymas suprantamas kaip nat\u016brali sen\u0117jimo b\u016bsena. \u0160is mitas n\u0117ra teisingas – inkontinencija vargina \u012fvairaus am\u017eiaus moteris. Iki 30 m. am\u017eiaus \u0161lapimo nelaiko kas \u0161e\u0161ta, iki 45 m. – kas ketvirta ir kas antra penkiasde\u0161imtme\u010dio sulaukusi moteris. Svarbu suprasti, jog \u0161i\u0105 lig\u0105 gydyti yra b\u016btina, kitaip stipriai nuken\u010dia \u017emogaus gyvenimo kokyb\u0117, pasitik\u0117jimas savimi, slopsta noras bendrauti ir b\u016bti vie\u0161umoje. \u012e klausimus apie \u0161lapimo nelaikym\u0105 atsako V\u0161\u012e „Inkocentras“ direktor\u0117 Jurga Misevi\u010dien\u0117.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kas yra inkontinencija?<\/strong><\/p>\n

Inkontinencija arba \u0161lapimo nelaikymas yra b\u016bkl\u0117, kai nevalingai i\u0161teka bet koks kiekis \u0161lapimo. Net ir savaime i\u0161tek\u0117j\u0119 keli la\u0161eliai gali b\u016bti \u017eenklu, kad sergate \u0161ia liga. Paprastai nedidelis \u0161lapimo kiekis i\u0161teka juokiantis, kos\u0117jant, \u010diaudint ar sportuojant, dirbant fizin\u012f darb\u0105. Be to, pasitaiko atvej\u0173, kai \u0161i nelaim\u0117 i\u0161tinka pakeliui \u012f tualet\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kokie simptomai \u017emog\u0173 tur\u0117t\u0173 paskatinti apsilankyti pas gydytoj\u0105?<\/strong><\/p>\n

Simptom\u0173 yra keletas. Jei noras \u0161lapintis u\u017eeina labai staigiai, \u0161lapinamasi a\u0161tuonis ir daugiau kart\u0173 per dien\u0105, du ir daugiau kart\u0173 per nakt\u012f, \u0161lapinantis jau\u010diamas skausmas, ne visada pavyksta pasi\u0161lapinti, jau\u010diate skausm\u0105 ar \u0161lapimo srov\u0117 silpn\u0117ja ar tr\u016bkin\u0117ja. Pasteb\u0117jus bent vien\u0105 \u0161i\u0173 po\u017eymi\u0173 patartina kreiptis \u012f medikus konsultacijai ir ie\u0161koti sprendim\u0173, palengvinsian\u010di\u0173 esam\u0105 situacij\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kas sukelia \u0161lapimo nelaikym\u0105?<\/strong><\/p>\n

Moterims \u0161i\u0105 lig\u0105 lemia skirtingos prie\u017eastys. Moter\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 ir \u0161lapl\u0117 remiasi \u012f raumenin\u012f sluoksn\u012f, vadinam\u0105 dubens dugno raumenimis – jie palaiko \u0161lapl\u0119 ir \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 tinkamoje pad\u0117tyje. \u0160iems raumenims susilpn\u0117jus ir suma\u017e\u0117jus j\u0173 elastingumui, pakinta \u0161lapl\u0117s pad\u0117tis \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s kaklelio at\u017evilgiu, \u0161lapimas sulaikomas blogiau, padid\u0117ja rizika \u0161lapimo nutek\u0117jimui.<\/p>\n

Dubens dugno raumenys gali i\u0161sitampyti ir susilpn\u0117ti n\u0117\u0161tumo metu, turint vir\u0161svor\u012f arba ilg\u0105 laik\u0105 dirbant sunk\u0173 fizin\u012f darb\u0105. Svarbu \u017einoti, kad moterims inkontinencij\u0105 gali lemti ir menopauz\u0117<\/a>. Senstant silpn\u0117ja k\u016bno raumenys, menopauz\u0117s metu suma\u017e\u0117ja moters lytini\u0173 hormon\u0173 kiekis ir i\u0161plon\u0117ja \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s bei \u0161lapl\u0117s gleivin\u0117, susilpn\u0117ja dubens dugno raumen\u0173 kraujotaka, elastingumas. Kaip inkontinencijos prie\u017eastis galima \u012fvardinti ir neurologinius, endokrininius sutrikimus, galvos bei nugaros smegen\u0173 traumas, viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jim\u0105, vir\u0161svor\u012f, \u012fvairias \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s infekcijas ir vaistus. Visa tai turi \u012ftakos \u0161lapimo nelaikymui.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kaip inkontinencija gali paveikti \u017emogaus gyvenim\u0105?<\/strong><\/p>\n

Da\u017enai \u017emon\u0117s bijo prisipa\u017einti sergantys inkontinencija – net 75 proc. pacient\u0173 net ir paklausti mediko nepasisako turintys \u0161lapinimosi problem\u0173. Tai viena did\u017eiausi\u0173 b\u0117d\u0173, nes inkontinencija gali b\u016bti gydoma, o to nedarant stipriai nuken\u010dia \u017emogaus gyvenimo kokyb\u0117.<\/p>\n

\u0160lapimo nelaikymas<\/a> susij\u0119s su \u017emoni\u0173 fizine bei psichologine sveikata, darbingumu, socialine integracija ir gyvenimo kokybe. Sergantys inkontinencija da\u017enais atvejais yra link\u0119 u\u017esidaryti namuose, bijodami, jog i\u0161\u0117jus \u012f vie\u0161um\u0105 \u0161lapimas i\u0161tek\u0117s ir teks pakli\u016bti \u012f g\u0117ding\u0105 situacij\u0105. D\u0117l \u0161ios ligos \u017emon\u0117s i\u0161eina i\u0161 darbo, patiria finansinius nuostolius. Jei pacientas neturi pakankamai informacijos apie inkontinencij\u0105 ir nesiima priemoni\u0173 jai gydyti, liga gali vesti sunki\u0173 prichologini\u0173 problem\u0173 link.<\/p>\n

Svarbu \u017einoti, kad 80 proc. atvej\u0173 yra \u012fmanoma s\u0117kmingai kontroliuoti \u0161lapimo nelaikym\u0105. Medikai pacientams suteikia pagalb\u0105, pataria, kaip pagerinti gyvenimo kokyb\u0119 sergant inkontinencija. Reikia nebijoti prisipa\u017einti, ie\u0161koti pagalbos ir imtis \u012fvairi\u0173 gydymo priemoni\u0173.<\/p>\n

Lietuvos sveikata<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Inkontinencija arba \u0161lapimo nelaikymas yra b\u016bkl\u0117, kai nevalingai i\u0161teka bet koks kiekis \u0161lapimo. Net ir savaime i\u0161tek\u0117j\u0119 keli la\u0161eliai gali b\u016bti \u017eenklu, kad sergate \u0161ia liga. Paprastai nedidelis \u0161lapimo kiekis i\u0161teka juokiantis, kos\u0117jant, \u010diaudint ar sportuojant, dirbant fizin\u012f darb\u0105. Be to, pasitaiko atvej\u0173, kai \u0161i nelaim\u0117 i\u0161tinka pakeliui \u012f tualet\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[893,195,1900],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-8997","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-pusles","tag-raumenys","tag-slapimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8997","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8997"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8997\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8997"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8997"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8997"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=8997"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=8997"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}