{"id":9008,"date":"2012-10-02T21:00:00","date_gmt":"2012-10-02T21:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-10-02T21:00:00","modified_gmt":"2012-10-02T21:00:00","slug":"keletas-mankstos-pratimu-padedanciu-atsipalaiduoti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/keletas-mankstos-pratimu-padedanciu-atsipalaiduoti\/9008\/","title":{"rendered":"Keletas mank\u0161tos pratim\u0173, padedan\u010di\u0173 atsipalaiduoti"},"content":{"rendered":"<p align=\"justify\" class=\"tekstasIvadas\">M\u016bs\u0173 organizmas \u2013 sud\u0117tinga  sistema, kur viskas glaud\u017eiai tarpusavyje susij\u0119. \u012erodyta, kad \u017emogaus  elgsena ir reakcija \u012f stres\u0105 yra vieni svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, nuo kuri\u0173  priklauso fizin\u0117 sveikata.<\/p>\n<p align=\"justify\" class=\"tekstas\"><strong>Stresas <\/strong>\u2013 tai  psichin\u0117s ir fiziologin\u0117s \u012ftampos b\u016bsena, organizmo apsaugini\u0173 reakcij\u0173  visuma. Jo metu \u012f organizm\u0105 i\u0161siskiria hormonas kortizolis, jis su\u017eadina  nerv\u0173 sistem\u0105.  Kol \u017emogus susitvarko su situacija, dideli\u0173 sveikatos  problem\u0173 nekyla. Ta\u010diau kai nerv\u0173 sistemos reakcija \u012f stres\u0105 b\u016bna  neadekvati, kyla patologin\u0117s reakcijos, o joms u\u017esit\u0119sus \u2013 ligos.  Jau\u010diamas bendras fizinis silpnumas, suma\u017e\u0117ja darbingumas, atsiranda  valgymo, miego sutrikim\u0173, susilpn\u0117ja imunin\u0117s reakcijos. Visa tai gali  s\u0105lygoti lig\u0173 atsiradim\u0105. \u017dmogus gali susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173  sistemos ligomis, atsirasti kv\u0117pavimo raumen\u0173 tonuso pakitim\u0173, neurozi\u0173,  net skrand\u017eio <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/opalige\/4346\">opalig\u0117<\/a>, imti daugintis piktybin\u0117s l\u0105stel\u0117s. Vis d\u0117lto  did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 stresas turi \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemai. <\/p>\n<p>Deja, streso negalime i\u0161vengti, ta\u010diau galime s\u0105moningai ma\u017einti  streso poveik\u012f organizmui. Tam puikiai tinka aplinkos pakeitimas,  ramyb\u0117, meditacija ir aktyvus gyvenimo b\u016bdas. \u012erodyta, kad reguliariai  kartojami fiziniai pratimai, pasivaik\u0161\u010diojimai gryname ore ir pozityvus  po\u017ei\u016bris \u012f gyvenim\u0105 ma\u017eina stres\u0105. Kartu ger\u0117ja \u0161irdies, plau\u010di\u0173 veikla,  ma\u017e\u0117ja nerimas, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/depresija\/4455\">depresija<\/a>. Fizin\u0117s veiklos metu i\u0161siskiria hormonai  endorfinai, dar vadinami ,,laim\u0117s\u201c hormonais. Tod\u0117l \u017emogus lengviau  susidoroja su stresin\u0117mis situacijomis ir grei\u010diau atgauna dvasin\u0119  pusiausvyr\u0105.  <\/p>\n<p>Pateikiame kelet\u0105 pratim\u0173, kurie gerina psichoemocin\u0119 b\u016bsen\u0105 ir   padeda atsipalaiduoti. Pratimus geriausia atlikti lauke, gryname ore,  ramioje, \u0161varioje aplinkoje. Stenkit\u0117s vengti pa\u0161alinio triuk\u0161mo,  negatyvi\u0173 emocij\u0173, jei turite galimyb\u0119, steb\u0117kite gyv\u016bnus. Sakoma, kad  visos ligos prasideda ir baigiasi galvoje. I\u0161laikykite \u0161viesias mintis. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Pratimai: <\/span> <\/strong><br \/>\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Atsistokite tiesiai, vien\u0105 rank\u0105 laikykite vertikaliai ir  i\u0161tieskite pir\u0161tus, o kit\u0105 suspaustu kum\u0161\u010diu priglauskite prie alk\u016bn\u0117s.  Viena koja stov\u0117kite ant pir\u0161t\u0173 gal\u0173, o kita ant kulno. Vienu metu  keiskite rank\u0173 ir koj\u0173 pad\u0117t\u012f. Keisdami pozas \u012fkv\u0117pkite per nos\u012f, o  i\u0161kv\u0117pkite per burn\u0105. Pratim\u0105 kartokite 8\u201310 k. <br \/>\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Atsistokite, i\u0161tieskite rankas \u012f priek\u012f ir eidami pirmyn keliu  siekite prie\u0161ing\u0105 rank\u0105, per nos\u012f \u012fkv\u0117pkite \u2013 nuleiskite koj\u0105 \u2013 per  burn\u0105 i\u0161kv\u0117pkite. Kartokite kita koja. Pratim\u0105 kartokite 8\u201310 k. <\/p>\n<p>\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Atsistokite, vien\u0105 rank\u0105 pakelkite auk\u0161tyn, o kit\u0105 pasukite \u0161iek  tiek atgal. Eidami \u012f priek\u012f rankomis atlikite ,,plaukimo\u201c judes\u012f.  \u017dingsniuokite auk\u0161tai keldami kojas, per nos\u012f \u012fkv\u0117pkite, per burn\u0105 \u2013  i\u0161kv\u0117pkite. Pratim\u0105 kartokite 8\u201310 k. <\/p>\n<p>\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Atsistokite, sunerkite pir\u0161tus, rankas i\u0161kelkite auk\u0161tyn.  \u017dengdami \u017eingsn\u012f rankas patempkite atgal \u2013 per nos\u012f \u012fkv\u0117pkite, \u0161iek tiek  atpalaiduokite rankas \u2013 per burn\u0105 i\u0161kv\u0117pkite. \u017dingsniuokite auk\u0161tai  keldami kojas. Pratim\u0105 kartokite 8\u201310 k. <\/p>\n<p>\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Atsitokite tiesiai, rankas i\u0161tieskite prie\u0161ais save, eikite  \u012ft\u016bpstais pirmyn ir sukit\u0117s liemeniu ir rankomis \u012f vien\u0105 pus\u0119, per nos\u012f \u2013  \u012fkv\u0117pkite, po to \u012f kit\u0105, per burn\u0105 \u2013 i\u0161kv\u0117pkite. \u017dingsniuokite  dideliais \u017eingsniais. Pratim\u0105 kartokite 8\u201310 k. <\/p>\n<p>\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Atsistokite tiesiai, rankas pakelkite auk\u0161tyn, giliai per nos\u012f  \u012fkv\u0117pkite, pasisukite \u012f de\u0161in\u0119 pus\u0119, nusilenkite \u017eemyn \u2013 giliai per  burn\u0105 i\u0161kv\u0117pkite. Po to \u012f kair\u0119 pus\u0119. Pratim\u0105 kartokite 3 kartus. <\/p>\n<p>\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Atsis\u0117skite ,,lotoso\u201c poza, i\u0161sitieskite, smakr\u0105 traukite \u012f  save, o vir\u0161ugalv\u012f patempkite auk\u0161tyn. Lie\u017euv\u012f prispauskite prie  gomurio, u\u017esimerkite, per nos\u012f giliai \u012fv\u0117pkite, per burn\u0105 giliai  i\u0161kv\u0117pkite. Kv\u0117puokite tolygiai, giliai ir mintyse kartokite \u0161iuos  \u017eod\u017eius: ,,Mano kv\u0117pavimas ramus \u2013 kv\u0117puoti lengva. Mano \u0161irdis plaka  ramiai ir ritmingai. Saul\u0117s rezginyje kaupiasi maloni \u0161iluma. Kakta  maloniai v\u0117si. Man visi\u0161kai ramu. Mano mintys ai\u0161kios. A\u0161 esu stiprus  \u017emogus, atsakingas u\u017e save. A\u0161 visuomet eisiu pirmyn. A\u0161 teigiamai  \u017ei\u016briu \u012f gyvenim\u0105 ir \u012fveiksiu visus sunkumus.\u201c<\/p>\n<div align=\"right\" class=\"tekstasIvadas\">Kineziterapeut\u0117 Emilija Bosait\u0117 <br \/>\nAB \u201eEgl\u0117s sanatorija\u201c<\/div>\n<div align=\"right\" class=\"tekstasIvadas\">\u00a0<\/div>\n<div align=\"right\" class=\"tekstasIvadas\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"198\" height=\"82\" src=\"\" alt=\"Keletas mank\u0161tos pratim\u0173, padedan\u010di\u0173 atsipalaiduoti\"><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">eja, streso negalime i\u0161vengti, ta\u010diau galime s\u0105moningai ma\u017einti streso  poveik\u012f organizmui. Tam puikiai tinka aplinkos pakeitimas, ramyb\u0117,  meditacija ir aktyvus gyvenimo b\u016bdas. \u012erodyta, kad reguliariai kartojami  fiziniai pratimai, pasivaik\u0161\u010diojimai gryname ore ir pozityvus po\u017ei\u016bris \u012f  gyvenim\u0105 ma\u017eina stres\u0105. Kartu ger\u0117ja \u0161irdies, plau\u010di\u0173 veikla, ma\u017e\u0117ja  nerimas, depresija. Fizin\u0117s veiklos metu i\u0161siskiria hormonai endorfinai,  dar vadinami ,,laim\u0117s&ldquo; hormonais. Tod\u0117l \u017emogus lengviau susidoroja su  stresin\u0117mis situacijomis ir grei\u010diau atgauna dvasin\u0119 pusiausvyr\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[23,92,29,652,991],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9008","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-kojas","tag-opalige","tag-pratimai","tag-ranka","tag-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9008","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9008"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9008\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9008"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9008"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9008"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9008"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9008"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}