{"id":9027,"date":"2012-09-26T21:00:00","date_gmt":"2012-09-26T21:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-09-26T21:00:00","modified_gmt":"2012-09-26T21:00:00","slug":"kaip-issivaduoti-is-galva-plesiancio-skausmo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kaip-issivaduoti-is-galva-plesiancio-skausmo\/9027\/","title":{"rendered":"Kaip i\u0161sivaduoti i\u0161 galv\u0105 pl\u0117\u0161ian\u010dio skausmo?"},"content":{"rendered":"

<\/p>\n

Migrena<\/a> \u017emones kamuoja, matyt, nuo civilizacijos prad\u017eios. \u0160ios ligos simptomus 400 met\u0173 prie\u0161 Krist\u0173 apra\u0161\u0117 Hipokratas. Jie nuo to laiko nepakito: priepuolis prasideda g\u0117limu kaktos srityje, vir\u0161 akies, skausmas slenka vir\u0161ugalvio, smilkinio link ir apima vis\u0105 galvos pus\u0119, stipr\u0117damas ir pulsuodamas. Kartais j\u012f lydi pykinimas, trumpalaikiai reg\u0117jimo sutrikimai: mirguliavimas akyse, „musel\u0117s“, veido, gal\u016bni\u0173 nusilpimas, tirpimas. Esama informacijos, jog migrena<\/a> kamavo Lev\u0105 Tolstoj\u0173, Zigmund\u0105 Froid\u0105, \u010carlz\u0105 Darvin\u0105. <\/span>Tiems, k\u0105 \u0161i liga aplenk\u0117, nesuprantama,<\/span> <\/span>kad galv\u0105 gali skaud\u0117ti taip, jog atrodo,<\/span> <\/span>\u012f \u0161ukes suskils visas k\u016bnas. Trikdo ir erzina<\/span> <\/span>menkiausias garsas, \u0161viesa, judesys… kai<\/span> <\/span>skausmas \u012fsisiaut\u0117ja, \u012fprastiniai nuskausminamieji<\/span> <\/span>vaistai ne tik nepadeda, atvirk\u0161\u010diai,<\/span> <\/span>tablet\u0117 gali i\u0161provokuoti v\u0117mim\u0105. Tokia<\/span> <\/span>b\u016bsena gali trukti nuo 4 iki 72 val.<\/span><\/p>\n

Migrena<\/a>, anks\u010diau nelabai rimtai vertinta ir vadinta „poniu\u010di\u0173 liga“, vis labiau plinta, ir \u0161iuo metu jau 10 – 15 proc. \u017emoni\u0173 tampa kan\u010dia ilgiems metams. Beje, sergan\u010di\u0173 moter\u0173 – triskart daugiau nei vyr\u0173. Tai daugiausia jaun\u0173, darbingo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 susirgimas. Prasid\u0117jusi paauglyst\u0117je, migrena<\/a> gali t\u0119stis kelis de\u0161imtme\u010dius. Moterims da\u017enai baigiasi sulaukus menopauz\u0117s, pana\u0161iai ir vyrams – apie penkiasde\u0161imtuosius metus.<\/span><\/p>\n

VU Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos ved\u0117jas, VUL Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Neurologijos centro direktorius prof. Valmantas Budrys sako, jog migrena<\/a> yra gana rimtas autonomin\u0117s nerv\u0173 sistemos sutrikimas. Da\u017enai besikartojantys galvos skausmais, tarp kuri\u0173 – ir migrenos priepuoliai, nuo kuri\u0173 ken\u010dia daugiausia i\u0161sivys\u010diusi\u0173 kra\u0161t\u0173 gyventojai, norintys b\u016bti sveiki ir gyventi komforti\u0161kai, labai pablogina \u017emogaus gyvenimo kokyb\u0119, tod\u0117l medikai ir mokslininkai, prie\u0161ingai ilgai gyvavusiai vie\u0161ajai nuomonei, \u0161i\u0105 lig\u0105 vertina rimtai, jos prie\u017eas\u010di\u0173 pa\u017einimui skiria ilgame\u010dius mokslinius tyrimus, dalijasi naujausia gydymo patirtimi konferencijose, simpoziumuose.<\/span> <\/span><\/b><\/p>\n

Kaip atpa\u017einti migren\u0105?<\/span><\/b> <\/span><\/p>\n

Migrenos priepuoliai gali b\u016bti \u012fvair\u016bs – ir labai silpni, ir stipr\u016bs, labai u\u017esit\u0119s\u0119. Einant laikui, kai kuriems \u017emon\u0117ms migrenos priepuoliai da\u017en\u0117ja ir sunk\u0117ja. D\u0117l bet kokio galvos skausmo, kurio prie\u017eastis gali b\u016bti \u012ftampa, stresas, per\u0161alimas gal ir neb\u016btina kreiptis \u012f gydytoj\u0105. Daugeliui \u017emoni\u0173 paprastai tos prie\u017eastys ai\u0161kios, ir problem\u0173 nekyla. Ta\u010diau jeigu galvos skausm\u0173 tipas ir pob\u016bdis kei\u010diasi, jeigu jie tampa netik\u0117tai da\u017eni arba stipr\u016bs, reikalingi neurologiniai, instrumentiniai, laboratoriniai tyrimai. Tik juos atlikus galima patikslinti diagnoz\u0119 – gal b\u016bt, tai ne migrena<\/a>, o kitokios kilm\u0117s ir pob\u016bd\u017eio galvos skausmas. Ne tik pati migrena<\/a> per daugel\u012f met\u0173 kei\u010dia savo charakter\u012f – ir priepuoli\u0173 da\u017enis, ir stiprumas kei\u010diasi, bet \u017emogus gali susirgti ir kita liga, taip pat pasirei\u0161kian\u010dia galvos skausmais. Tarkime, tai gali b\u016bti kraujagysli\u0173 liga (aneurizma, kraujagysli\u0173 i\u0161sipl\u0117timai, ply\u0161imai ir t.t.) netgi tuo atveju, jeigu jis daugel\u012f met\u0173 serga migrena<\/a>. Tod\u0117l pasikeitus skausmo pob\u016bd\u017eiui, b\u016btina kreiptis \u012f specialist\u0105, kuris atliks tyrimus ir atid\u017eiai i\u0161analizav\u0119s nustatys prie\u017east\u012f kiekvienu konkre\u010diu<\/span> atveju.<\/span><\/p>\n

Profesorius V. Budrys teigia, jog nestiprius migrenos priepuolius kai kada pavyksta sustabdyti i\u0161g\u0117rus \u012fprast\u0173 nuskausminam\u0173j\u0173, toki\u0173 kaip paracetamolis, aspirinas, kofeinas arba kombinuot\u0173 vaist\u0173 i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 preparat\u0173. „Ta\u010diau tai tik pradinis migrenos gydymo etapas. \u0160iuo metu yra gerokai specifi\u0161kesni\u0173 ir stipriau veikian\u010di\u0173 vaist\u0173 nuo migrenos. Juos skirti gali tik gydytojas neurologas, prie\u0161 tai i\u0161tyr\u0119s ligon\u012f ir i\u0161siai\u0161kin\u0119s skausmo priepuoli\u0173 kilm\u0119. Jeigu migrenos diagnoz\u0117 jau nustatyta, priepuoliams kartojantis, skirti arba koreguoti gydym\u0105 gali ir bendrosios praktikos gydytojas.“<\/span> <\/span><\/b><\/p>\n

Kas vyksta galvos smegenyse, kad taip labai skauda ?<\/span><\/b> <\/span><\/p>\n

„Ilg\u0105 laik\u0105 buvo manoma, kad migrena<\/a> daugiausia susijusi su kraujagysl\u0117mis. Pastaraisiais metais vis labiau ai\u0161k\u0117ja, jog \u012f migrenos mechanizm\u0105 \u012ftraukta daugelis ir kit\u0173 nerv\u0173 sistemos dali\u0173, d\u0117l to \u0161alia skausmo pasirei\u0161kia ir skrand\u017eio diskomfortas, pykinimas, auros rei\u0161kiniai,“ – sako prof. V. Budrys. – Pats galvos skausmas kyla d\u0117l kraujagysli\u0173 i\u0161sipl\u0117timo, o auros rei\u0161kiniai da\u017eniausiai susij\u0119 su tam tikr\u0173 smegen\u0173 pusrutuli\u0173 dali\u0173 kraujagysli\u0173 susitraukimu. Veikia daugyb\u0117 faktori\u0173, veiksni\u0173. Vien\u0173 \u017emoni\u0173 nervin\u0117s strukt\u016bros reaguoja \u012f migrenos provokacinius veiksnius (trigerius), tokius kaip raudonas vynas, fermentiniai s\u016briai, rie\u0161utai, tam tikri kvapai, klimatin\u0117s juostos pasikeitimas, miego tr\u016bkumas ar perteklius, o kit\u0173 – nereaguoja.<\/span><\/p>\n

D\u0117l tam tikr\u0173 smegen\u0173 strukt\u016br\u0173 sudirginimo, netgi d\u0117l tokio pat kraujagysli\u0173 i\u0161sipl\u0117timo, vieniems \u017emon\u0117ms galv\u0105 skauda, o kitiems – ne. Tai priklauso ir nuo galvos kraujagysli\u0173 tonuso, ir nuo tam tikros jutimin\u0117s nerv\u0173 sistemos pakitim\u0173. Migrenos priepuoliai i\u0161sivysto d\u0117l viso komplekso tam tikr\u0173, kol kas dar ne visi\u0161kai i\u0161ai\u0161kint\u0173, pakitim\u0173. Migrena<\/a> yra autonomin\u0117s nerv\u0173 sistemos, kuri valdo m\u016bs\u0173 organizm\u0105 nepriklausomai nuo valios ir noro: reguliuoja kv\u0117pavim\u0105, \u0161irdies plakim\u0105 ir t.t., sutrikimas. Autonomin\u0119 sistem\u0105 \u012ftakoja darbo kr\u016bvis, stresai, nervin\u0117 \u012ftampa, aplinkos u\u017eter\u0161tumas ir kiti faktoriai. Galvos skausmai kamuoja viso pasaulio \u017emones, tik tose \u0161alyse, kur tenka galvoti apie kasdien\u012f i\u0161gyvenim\u0105, jie tampa antraplaniais… \u0160alyse, kur \u017emon\u0117s siekia visapus\u0117s gyvenimo kokyb\u0117s, jie tampa gana rimtu trukd\u017eiu.“<\/span> <\/span><\/b><\/p>\n

Skausmas – sveikatos sargas<\/span><\/b> <\/span><\/p>\n

Daliai kantriausi\u0173 lietuvi\u0173 atrodo, kad su migrena<\/a>, tarsi su nam\u0173 skriaud\u0117ju, galima i\u0161gyventi tol, kol ji pati atsitrauks… Taip, deja, kai kurie ir elgiasi. Tod\u0117l su \u0161ia liga susij\u0119 \u012fvairiausi\u0173 mit\u0173. Vienas i\u0161 j\u0173 – skausmo priepuolio metu geriami spazmus atpalaiduojantys vaistai, kitas – baim\u0117, jog galvos skausmas rei\u0161kia tik viena: navik\u0105… Prof. V. Budrys teigia, jog spazmus atpalaiduojan\u010di\u0173 vaist\u0173 migrenos priepuolio metu ir taip i\u0161sipl\u0117tusioms kraujagysl\u0117ms tikrai nereikia, ta\u010diau pasitaiko, kad tokie vaistai padeda. Placebo efektas. O d\u0117l pla\u010diai paplitusios onkofobijos, profesorius sako, jog pastaraisiais metais ji tampa masine. \u012e neurologus kreipiasi gal 95 proc. ligoni\u0173, galvojan\u010di\u0173, kad serga onkologine liga. \u0160i diagnoz\u0117 pasitvirtina ma\u017eiau kaip 0,1 proc., laimei, galvos skausmai yra \u017eymiai gerybi\u0161kesn\u0117s kilm\u0117s, juos riekia gydyti, ta\u010diau – nepervertinti.<\/span><\/p>\n

„Kokia beb\u016bt\u0173 migrena<\/a>, jos gydyme reik\u0117t\u0173 skirti du esminius dalykus,“ – sako prof. V. Budrys. – Vienos grup\u0117s vaistai skiriami nutraukti priepuolius, kitos – profilak ti\u0161kai, siekiant, kad skausmo priepuoli\u0173 suma\u017e\u0117t\u0173 ir jie re\u010diau pasireik\u0161t\u0173. T\u0173 dalyk\u0173 da\u017enai ne\u017eino ne tik sergantieji, bet ir gydytojai, kurie n\u0117ra pakankami \u012fsigilin\u0119 \u012f \u0161ios ligos problematik\u0105.“<\/span><\/p>\n

Vaistus, kurie skirti priepuoliui nuraukti, reikia tam ir taikyti – kuo vaistas bus tinkamesnis, kuo anks\u010diau juos i\u0161gersite, tuo geresnio efekto sulauksite. Tai gali b\u016bti ir \u012fprastiniai preparatai, pradedant analginu, aspirinu, paracetamoliu ar kombinuotais j\u0173 preparatais, po to – nesteroidiniais analgetikais, mal\u0161inan\u010diais skausm\u0105 ir u\u017edegim\u0105. Efektyviausiai migrenos priepuol\u012f nutraukia triptano grup\u0117s preparatai, tarp kuri\u0173 yra ilgo veikimo vaist\u0173, ry\u0161kiai suma\u017einan\u010di\u0173 skausmo atakos laik\u0105. Simpoziumo, skirto migrenos skausmo gydymui metu buvo aptartas ir neseniai \u012f Lietuv\u0105 atve\u017eto ilgo veikimo triptano taikymas menstruacin\u0117s migrenos, siejamos su lytini\u0173 hormon\u0173 balanso pakitimais, gydymui. Triptan\u0173 skiriama likus 2 dienoms iki numatomo migrenos priepuolio, ir jis vartojama 6 dienas kiekvieno m\u0117nesini\u0173 ciklo metu.<\/span> <\/span><\/b><\/p>\n

Priklausomyb\u0117 nuo vaist\u0173<\/span><\/b> <\/span><\/p>\n

„Kita vaist\u0173 grup\u0117 – profilaktiniai medikamentai, kurie migreninio galvos skausmo priepuolio nenutraukia. Jie skiriami pacientams, kuriems priepuoliai kartojais da\u017eniau kaip 2-3 kartus per m\u0117nes\u012f. Vaistus reikia vartoti kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 kasdien, siekiant kaip \u012fmanoma i\u0161vengti arba bent jau suma\u017einti skausmo atak\u0173. Juos privalo parinkti gydytojai neurologai, atsi\u017evelgdami \u012f ligos eig\u0105 ir kitus paciento susirgimus. Jeigu vartojant profilaktinius vaistus i\u0161tinka migrenos priepuolis, j\u012f reikia mal\u0161inti vaistais, skirtais priepuoliui nutraukti. Tuos dalykus turi \u017einoti ne tik gydytojai. Kiekvienas migrenos kamuojamas \u017emogus turi i\u0161manyti, kaip valdyti savo lig\u0105, su kuria tenka gyventi ilgus metus,“ – sako prof. V. Budrys. Kaip parod\u0117 Suomijoje atlikt\u0173 tyrim\u0173 rezultatai, vartojant tinkamai parinktus, modernius ilgo veikimo preparatus, galima s\u0117kmingiau kontroliuoti migrenos skausmo atakas, o svarbiausia, vaist\u0173 prireikia \u017eymiai ma\u017eiau. Nesilaikant pasaulyje pripa\u017eint\u0173 gydymo algoritm\u0173, susiduriama su pripratimo prie vaist\u0173 problemomis. Norint nutraukti migrenos priepuol\u012f ne specialiais, bet kitais skausm\u0105 mal\u0161inan\u010diais preparatais, j\u0173 prireikia labai daug. Jeigu priepuoliai da\u017eni, vaist\u0173 tenka vartoti da\u017enai, o tai skatina pripratim\u0105. Reikia \u012fsid\u0117m\u0117ti, jog n\u0117ra nekalt\u0173 analgetik\u0173, prie j\u0173 vis\u0173 priprantama. Tai – rimti dalykai, d\u0117l kuri\u0173 susir\u016bpin\u0119 viso pasaulio mokslininkai ir medikai – atsiradus pripratimui, galvos skausm\u0105 sukelia patys vaistai.“<\/span> <\/span><\/b><\/p>\n

Esminis klausimas<\/span><\/b> <\/span><\/p>\n

K\u0105 daryti, norint i\u0161vengti migrenos? „Prad\u0117ti galima nuo paprast\u0173 dalyk\u0173, kuri\u0173 galima i\u0161vengti: jeigu galvos skausm\u0105 i\u0161provokuoja \u0161okoladas, raudonas vynas arba tam tikri kvepalai, galima j\u0173 atsisakyti. Ta\u010diau jeigu migrena<\/a> sutampa, tarkime, su menstruacij\u0173 ciklu, j\u0105 reikia gydyti. Visk\u0105, kas nutinka pirm\u0105 kart\u0105 arba ry\u0161kiai pasikei\u010dia, b\u016btina i\u0161tirti,“ – \u012fsitikin\u0119s profesorius.<\/span><\/p>\n

– Nesvarbu, ar \u017emogui 16, ar 60 met\u0173, patyr\u0119s stipr\u0173 galvos skausmo priepuol\u012f, jis turi kreiptis \u012f gydytoj\u0105. Jeigu galvos skausmai, kuriuos jis patyr\u0117 ir anks\u010diau, pasunk\u0117jo, pada\u017en\u0117jo, pakeit\u0117 charakter\u012f, reikia kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105, kuris nusi\u0173st\u0173 neurologo konsultacijai. Tik i\u0161tyrus ir i\u0161siai\u0161kinus, galima nustatyti tinkam\u0105 diagnoz\u0119 ir parinkti efektyviausi\u0105 gydym\u0105.“<\/span><\/p>\n

 <\/span><\/i><\/p>\n

Pareng\u0117 Valentina Jakimavi\u010dien\u0117<\/span><\/i> <\/span><\/p>\n

<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

<\/p>\n

Migrena, anks\u010diau nelabai rimtai vertinta ir vadinta „poniu\u010di\u0173 liga“, vis labiau plinta, ir \u0161iuo metu jau 10 – 15 proc. \u017emoni\u0173 tampa kan\u010dia ilgiems metams. Beje, sergan\u010di\u0173 moter\u0173 – triskart daugiau nei vyr\u0173. Tai daugiausia jaun\u0173, darbingo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 susirgimas. Prasid\u0117jusi paauglyst\u0117je, migrena gali t\u0119stis kelis de\u0161imtme\u010dius. Moterims da\u017enai baigiasi sulaukus menopauz\u0117s, pana\u0161iai ir vyrams – apie penkiasde\u0161imtuosius metus.<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[275,1598,1599,1219,205,40,148,259,1458,352,53,1235,138,2254],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9027","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-diagnoze","tag-galvos-skausmai","tag-galvos-skausmais","tag-galvos-skausmas","tag-gydytojai","tag-kofeinas","tag-migrena","tag-preparatai","tag-priepuolis","tag-profesorius","tag-pykinimas","tag-skauda","tag-vaistai","tag-vynas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9027","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9027"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9027\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9027"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9027"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9027"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9027"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9027"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}