{"id":9087,"date":"2012-08-27T21:00:00","date_gmt":"2012-08-27T21:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-08-27T21:00:00","modified_gmt":"2012-08-27T21:00:00","slug":"ambiciju-karo-kaina-vaiko-sveikata","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ambiciju-karo-kaina-vaiko-sveikata\/9087\/","title":{"rendered":"Ambicij\u0173 karo kaina \u2013 vaiko sveikata"},"content":{"rendered":"

Skyrybomis \u0161iandien, atrodo, nenustebinsime nei gimini\u0173, nei kaimyn\u0173 \u2013 besiskirianti pora daugeliui atrodo normalus dalykas. B\u0117da, kad tai, kas suaugusiesiems atrodo i\u0161gyvenama ir pateisinama d\u0117l j\u0173 ambicij\u0173, vaikams tampa nepakeliama na\u0161ta ir negr\u012f\u017etamai \u017ealoja j\u0173 sveikat\u0105. Juolab jei vaiku nepasidalijama vie\u0161ai.<\/p>\n

Vaikas nusavinamas<\/span>
<\/strong>
\nNeseniai \u017einiasklaidos priemones apskriejo dar viena \u017einia apie besiskirian\u010di\u0173 t\u0117v\u0173 vaiko dalybas \u2013 nakt\u012f i\u0161 mamos nam\u0173 pavogta pusantr\u0173 met\u0173 dukryt\u0117. Nustatyta, kad tai padar\u0117 jos t\u0117vas ir vaiko senel\u0117. Akivaizdu, kad vaikas tampa t\u0117v\u0173 nesutarimo d\u0117l jo globos taikiniu arba, kaip sako vaik\u0173 ir paaugli\u0173 psichiatras docentas Darius Leskauskas, vaik\u0105 siekiama nusavinti. <\/p>\n

Po oficiali\u0173 skyryb\u0173 vienas t\u0117v\u0173, kuriam yra priskirta vaiko globa, neleid\u017eia jam bendrauti su kitu. Jis ima elgtis taip, tarsi vaikas kito t\u0117vo visi\u0161kai netur\u0117t\u0173 \u2013 neleid\u017eiama ne tik bendrauti, bet ir kalb\u0117ti apie j\u012f, atvirai laikyti jo nuotraukas, o pasitaikius progai net kartu negyvenantis t\u0117tis\/mama \u017eeminami vaiko akivaizdoje. \u201eToks \u0161eimos bendravimas po skyryb\u0173, deja, da\u017enai pasitaiko. Siek\u012f i\u0161braukti i\u0161 vaiko atminties vien\u0105 i\u0161 t\u0117v\u0173 specialistai vadina vaiko nusavinimu. Vaikas apskritai t\u0117v\u0173 skyrybas vertina kaip skaud\u0173 netekim\u0105, praradim\u0105: jis praranda ne tik piln\u0105 \u0161eim\u0105, bet ir galimyb\u0119 kasdien matyti vien\u0105 brangiausi\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 t\u0117t\u012f arba mam\u0105. Neleisdami bendrauti su vienu t\u0117v\u0173, vaik\u0105 traumuojame dar stipriau, pa\u017eeid\u017eiame jo psichin\u0119 sveikat\u0105\u201c, \u2013 teigia patyr\u0119s gydytojas. <\/p>\n

Skyrybos \u2013 ilgas procesas, jos kartais t\u0119siasi ne tik i\u0161tisus m\u0117nesius, bet ir metus. I\u0161gyvendamas i\u0161siskyrimo skausm\u0105 vaikas gali prad\u0117ti net kaltinti save: gal jis buvo negeras, kad t\u0117vai negal\u0117jo gyventi kartu? Jam kyla nevisaverti\u0161kumo jausmas, jis save nuvertina, ima nepasitik\u0117ti savimi. Kartais, pasak specialisto, vaikai nuo aplinkini\u0173 net slepia fakt\u0105, kad t\u0117vai skiriasi ar jau yra i\u0161siskyr\u0119.

Visas gyvenimas \u2013 \u0161eima ir namai<\/span>
<\/strong>
\nKokio am\u017eiaus vaik\u0105 t\u0117v\u0173 skyrybos ir su jomis susij\u0119 i\u0161gyvenimai gali labiausiai pa\u017eeisti vaik\u0105? <\/p>\n

Docento D.Leskausko nuomone, iki met\u0173 am\u017eiaus vaikui nei\u0161lieka s\u0105moning\u0173 prisiminim\u0173 apie stiprius i\u0161gyvenimus, dar tik formuojasi prisiri\u0161imas prie t\u0117v\u0173, tod\u0117l t\u0117v\u0173 skyrybos jam neturi tokios didel\u0117s \u012ftakos kaip vyresniame am\u017eiuje. Kiek paaug\u0119s vaikas vis labiau prisiri\u0161a prie t\u0117v\u0173, jam jie yra visas pasaulis ir visas jo gyvenimas. Sveikam kiekvieno vaiko vystymuisi geriausia tur\u0117ti abu t\u0117vus. <\/p>\n

Sulauk\u0119s paauglyst\u0117s vaikas pradeda atitolti nuo t\u0117v\u0173, daugiau d\u0117mesio skirti bendravimui su bendraam\u017eiais, kurie u\u017eima vis didesn\u0119 paauglio laiko ir gyvenimo dal\u012f. Ta\u010diau i\u0161gyvenimai namuose ir paauglyst\u0117je palieka p\u0117dsak\u0173. I\u0161siskyrusi\u0173 ar besiskirian\u010di\u0173 t\u0117v\u0173 paauglys gali tapti agresyvesnis, piktesnis \u2013 taip jis reaguoja \u012f t\u0117v\u0173 nesutarimus, \u012fvykius namie. Tai psichiatrai vadina elgesio sutrikimais. Ypa\u010d nelengva tok\u012f paaugl\u012f suvaldyti vieni\u0161ai mamai, kuri negali daug laiko skirti vaikui, mat turi u\u017edirbti pragyvenimui. <\/p>\n

Ir tai dar ne viskas. \u201ePaprastai \u0161eimai skiriantis dalijamas turtas, ir vaikas su vienu i\u0161 t\u0117v\u0173 persikelia gyventi kitur ar net i\u0161va\u017eiuoja \u012f u\u017esien\u012f, vaikui tenka keisti mokykl\u0105. Tai ne k\u0105 ma\u017eesni i\u0161gyvenimai, turintys \u012ftakos jo psichologinei sveikatai\u201c, \u2013 pastebi gydytojas. <\/p>\n

Be to, paauglys u\u017e t\u0117v\u0173 problemas bando prisiimti atsakomyb\u0119, \u0161eimos nesklandumus bando sl\u0117pti nuo bendraam\u017ei\u0173. Kod\u0117l? Jis bijo bendraam\u017ei\u0173 pa\u0161aip\u0173, pajuokos, bijo b\u016bti kitoks nei kiti jo draugai. <\/p>\n

I\u0161gyvenim\u0173 kaina \u2013 sveikatos sutrikimai<\/span>
<\/strong>
\nPasak D.Leskausko, bet kokio am\u017eiaus vaik\u0105, i\u0161gyvenant\u012f ne savo am\u017eiui b\u016bdingas problemas, lydi atsiskyrimo, praradimo baim\u0117, tai pakerta jo pasitik\u0117jim\u0105 savimi. \u201eVaikas gali b\u016bti nusivyl\u0119s, piktas, net agresyvus, reikalaujantis neadekvataus d\u0117mesio i\u0161 aplinkini\u0173, prie\u0161taraujantis bet kam ir bet kada. Tiesa, tokie da\u017eniau tampa berniukai, mergait\u0117s da\u017eniau u\u017esidaro, atsiriboja, joms b\u016bdingos depresin\u0117s nuotaikos\u201c, \u2013 sako psichiatras. Tai gali i\u0161sivystyti \u012f \u012fvairias psichines, psichosomatines ligas. Paprastai tokie \u017emon\u0117s suaug\u0119 sunkiau i\u0161gyvena \u012fvairius pasikeitimus, stres\u0105, da\u017eniau patiria nerim\u0105, jiems yra didesn\u0117 rizika susirgti depresija<\/a>. Tai, pasak gydytojo, parodo nema\u017eai klinikini\u0173 tyrim\u0173. <\/p>\n

\u0160ie sutrikimai tiek paauglyst\u0117je, tiek suaugus paprastai gydomi psichoterapija, o kartais prireikia ir medikament\u0173. <\/p>\n

Ne kiekvienos skyrybos \u2013 blogis<\/span>
<\/strong>
\nDoc. D. Leskauskas kartu su Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto rezidentais pernai atliko tyrim\u0105, kad \u012fvertint\u0173, kaip t\u0117v\u0173 skyrybos paveikia vaiko savijaut\u0105. Buvo apklausti 11\u201318 met\u0173 paaugliai i\u0161 piln\u0173 ir i\u0161siskyrusi\u0173 \u0161eim\u0173. \u201eSpecialiai nutar\u0117me apklausti tik vaikus, kad j\u0173 pa\u010di\u0173 akimis pamatytume, kaip jie i\u0161gyvena t\u0117v\u0173 skyrybas. Mat suaugusi\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 t\u0117v\u0173, mokytoj\u0173 \u2013 po\u017ei\u016bris \u012f skyrybas ir \u012f vaiko psichologin\u0119 sveikat\u0105 skiriasi nuo paties vaiko. Tyrimo rezultatai metodologi\u0161kai patvirtino tai, k\u0105 vaik\u0173 psichiatrai pastebi savo darbe \u2013 t\u0117v\u0173 skyrybos yra stiprus emocinis stresas vaikams, paliekantis p\u0117dsak\u0105 j\u0173 v\u0117lesniame gyvenime\u201c, \u2013 pasakoja D.Leskauskas. <\/p>\n

\u012edomu tai, kad tre\u010ddalis apklaust\u0173 vaik\u0173 teig\u0117, jog po t\u0117v\u0173 skyryb\u0173 santykiai j\u0173 \u0161eimoje ir paties vaiko santykiai su atskirai gyvenan\u010diu t\u0117vu tik pager\u0117jo. Nema\u017ea dalis j\u0173 geriau vertino ir savo savijaut\u0105. Galime manyti, kad \u0161ie teigiami poky\u010diai \u012fvyko, nes pasibaig\u0117 nuolatin\u0117 \u012ftampa \u0161eimoje ir paties vaiko nerimas d\u0117l to, kas vyksta tarp t\u0117v\u0173. Ta\u010diau apie 20 proc. apklaust\u0173j\u0173 pa\u017eym\u0117jo, kad \u0161ie santykiai pablog\u0117jo, ir daugumai j\u0173 tai neigiamai paveik\u0117 emocin\u0119 savijaut\u0105 ir elges\u012f. Sp\u0117jama, kad taip atsak\u0117 vaikai, kurie ir po t\u0117v\u0173 skyryb\u0173 patiria \u012ftamp\u0105, yra \u012ftraukiami \u012f besit\u0119sian\u010dias kovas. <\/p>\n

Ta\u010diau yra ir kita medalio pus\u0117. Gyd. D.Leskauskas mano, jog nuolatinis gyvenimas nedarnioje \u0161eimoje, nuolatiniai barniai, nemeil\u0117 ne ma\u017eiau \u017eeid\u017eia vaiko psichik\u0105. \u201eTenka gydyti ne vien\u0105 vaik\u0105, kuri\u0173 \u0161eimose didel\u0117s t\u0117v\u0173 santyki\u0173 problemos d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 buvo slepiamos. T\u0117vai, suk\u016br\u0119 \u0161ias problemas, gyvena toliau, visuomen\u0117je laikoma idealia \u0161eima, ta\u010diau nuo vaiko nieko nepasl\u0117psi… Jis \u0161eimos negandas i\u0161gyvena skaud\u017eiau ir jautriau, nei mums atrodo. Neretai tai pasirei\u0161kia \u012fvairiomis baim\u0117mis ar tokiais psichosomatiniais sutrikimais, kaip l\u0117tiniai skausmai, \u0161lapimo nelaikymas, anoreksija, \u201c \u2013 sako gydytojas. Tad gyvenimas suvaidintoje \u0161eimoje ne ma\u017eiau pavojingas vaiko sveikatai nei skyrybos. B\u0117da, kad prad\u0117j\u0119 skyrybas t\u0117vai \u201epamir\u0161ta\u201c vaik\u0105, jo sveikat\u0105 ir paiso tik sav\u0173 ambicij\u0173. Pamir\u0161tama, kad jei jau reikia skirtis, tai reikia daryti kuo ma\u017eiau traumuojant vaik\u0105 ir v\u0117liau leisti jam bendrauti su visais buvusios \u0161eimos nariais, palaikyti jo pagarb\u0105 jiems. Nuo m\u016bs\u0173 poelgi\u0173, nuo to, kaip klostosi jo santykiai su abiem t\u0117vais, seserimis, broliais, seneliais, did\u017eia dalimi priklauso vaiko psichologin\u0117, psichin\u0117 ir net fizin\u0117 sveikata dabar ir ateityje. Taisykl\u0117 viena \u2013 vaikas turi bendrauti su abiem i\u0161siskyrusiais t\u0117vais. Pasak D.Leskausko, i\u0161imtis gali b\u016bti viena \u2013 jei vienas i\u0161 t\u0117v\u0173 naudojo smurt\u0105 ar kitus neleistinus veiksmus prie\u0161 vaik\u0105 ir tai yra \u012frodyta, tuomet galime kalb\u0117ti apie bendravimo apribojim\u0105. <\/p>\n

Vie\u0161umo \u012ftaka<\/span>
<\/strong>
\nApie vaiko nepasidalijim\u0105 da\u017enai kalbama vie\u0161ai. Taip atsitinka, jei nesutaria ir pradeda skyryb\u0173 byl\u0105 \u017einomos ar net dirbtinai \u017einiasklaidos \u017einomomis sukurtos poros, kurios sulaukia didesnio visuomen\u0117s d\u0117mesio nei eilin\u0117 santuoka. Kaip jau\u010diasi tokios \u0161eimos at\u017eala? K\u0105 vaikas i\u0161gyvena, kai atsivert\u0119s interneto \u017eini\u0173 puslap\u012f skaito apie savo \u0161eimos skyryb\u0173 detales, neretai \u017eurnalist\u0173 dar \u201epagra\u017eintas\u201c? <\/p>\n

Gydytojo atsakymas vienareik\u0161mi\u0161kas \u2013 vaikas i\u0161gyvena stipr\u0173 g\u0117dos jausm\u0105, stres\u0105, pykt\u012f. \u201ePavie\u0161intas vaiko \u0161eimos gyvenimas, ypa\u010d jo detal\u0117s, sukelia didel\u012f rezonans\u0105 jo aplinkoje \u2013 kieme, mokykloje t.y. visur, kur lankosi vaikas. Jis nei\u0161vengiamai bus pa\u0161ieptas, apkalb\u0117tas, j\u012f gali net \u012f\u017eeidin\u0117ti, i\u0161 jo \u0161aipytis. Be to, vaik\u0105 ima sl\u0117gti did\u017eiul\u0117 ne pagal jo am\u017ei\u0173 ir pe\u010dius atsakomyb\u0117 u\u017e savo t\u0117v\u0173 problemas, klaidas, kuri\u0173 jie patys negal\u0117jo i\u0161spr\u0119sti\u201c, \u2013 sako gydytojas. Tai jo atmintyje paliks spaud\u0105 visam gyvenimui. <\/p>\n

Tegul j\u016bs\u0173 vaiko sveikata b\u016bna svarbesn\u0117 u\u017e vienadienes ambicijas.<\/p>\n

Dang\u0117 Kybartait\u0117,
\nDarius Leskauskas, vaik\u0173 ir paaugli\u0173 psichiatras, psichoterapeutas medicinos daktaras, LSMU Psichiatrijos klinikos docentas<\/div>\n

\"Ambicij\u0173<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Po oficiali\u0173 skyryb\u0173 vienas t\u0117v\u0173, kuriam yra priskirta vaiko globa, neleid\u017eia jam bendrauti su kitu. Jis ima elgtis taip, tarsi vaikas kito t\u0117vo visi\u0161kai netur\u0117t\u0173 – neleid\u017eiama ne tik bendrauti, bet ir kalb\u0117ti apie j\u012f, atvirai laikyti jo nuotraukas, o pasitaikius progai net kartu negyvenantis t\u0117tis\/mama \u017eeminami vaiko akivaizdoje. „Toks \u0161eimos bendravimas po skyryb\u0173, deja, da\u017enai pasitaiko. Siek\u012f i\u0161braukti i\u0161 vaiko atminties vien\u0105 i\u0161 t\u0117v\u0173 specialistai vadina vaiko nusavinimu. Vaikas apskritai t\u0117v\u0173 skyrybas vertina kaip skaud\u0173 netekim\u0105, praradim\u0105: jis praranda ne tik piln\u0105 \u0161eim\u0105, bet ir galimyb\u0119 kasdien matyti vien\u0105 brangiausi\u0173 \u017emoni\u0173 – t\u0117t\u012f arba mam\u0105. Neleisdami bendrauti su vienu t\u0117v\u0173, vaik\u0105 traumuojame dar stipriau, pa\u017eeid\u017eiame jo psichin\u0119 sveikat\u0105“, – teigia patyr\u0119s gydytojas. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1474,2015],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9087","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-gyvenimas","tag-skyrybos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9087","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9087"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9087\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9087"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9087"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9087"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9087"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9087"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}