{"id":9091,"date":"2012-09-11T21:00:00","date_gmt":"2012-09-11T21:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-09-11T21:00:00","modified_gmt":"2012-09-11T21:00:00","slug":"kas-yra-cholesterolis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/kas-yra-cholesterolis\/9091\/","title":{"rendered":"Kas yra cholesterolis?"},"content":{"rendered":"

Cholesterolis \u2013 \u012f riebalus pana\u0161i med\u017eiaga, esanti visose k\u016bno l\u0105stel\u0117se (tul\u017eyje, kraujyje, smegenyse, kepenyse ir nerviniame audinyje), ji yra tik gyv\u016bniniame maiste, vidiniame arterij\u0173 sienel\u0117s sluoksnyje. Cholesterolis kraujyje b\u016bna lipoprotein\u0173 pavidalo: DTL (didelio tankio lipoproteinai) \u2013 \u201egerasis\u201c cholesterolis. Svarbiausias DTL vaidmuo yra paimti i\u0161 periferini\u0173 audini\u0173 cholesterol\u012f ir neleisti jam kauptis arterij\u0173 sienel\u0117se. MTL (ma\u017eo tankio lipoproteinai) \u2013 \u201eblogasis\u201c cholesterolis. Pagrindin\u0117 MTL funkcija yra cholesterolio perne\u0161imas i\u0161 sintez\u0117s vietos kepenyse ir \u017earn\u0173 gleivin\u0117je \u012f periferinius audinius ir j\u0173 kraujagysles. M\u016bs\u0173 organizme cholesterolis gaminasi: kepenyse, \u017earn\u0173 gleivin\u0117je ir kitose l\u0105stel\u0117se \u2013 75%. \u201eAtkeliauja\u201c su gyv\u016bniniu maistu (i\u0161 maisto) \u2013 25%.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Organizmas gali pats pagaminti vis\u0105 b\u016btin\u0105 cholesterolio kiek\u012f. Su maistu gauname apie 1\/3 med\u017eiag\u0173 apykaitoje dalyvaujan\u010dio cholesterolio. Jeigu su maistu gauname per ma\u017eai cholesterolio, gali suaktyv\u0117ti jo gaminimas organizme. Kepenys per par\u0105 gali pagaminti apie 900 mg cholesterolio.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Riebalai (\u0161iuo atveju ir cholesterolis) vandenyje netirp\u016bs. Kraujyje gali b\u016bti perne\u0161amos tik vandenyje tirpios med\u017eiagos. D\u0117l to cholesterolis kaip ir kiti riebalai, sudarydami kompleksus su kraujo plazmos baltymais, tampa tirpiais. Tokia tirpi riebal\u0173 forma, susijungusi su baltymu, vadinama lipoproteinu. J\u0173 d\u0117ka cholesterolis kraujagysl\u0117mis gali keliauti \u012f m\u016bs\u0173 organus.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

Cholesterolio paros norma: <\/span><\/i>ne daugiau kaip 300 mg <\/i>(sveikam \u017emogui!).<\/p>\n

<\/i><\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Cholesterolio svarba<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Cholesterolio svarba organizmui negin\u010dijama, ta\u010diau jo did\u0117jimas \u017emogaus organizme yra glaud\u017eiai susij\u0119s su so\u010di\u0173j\u0173 (gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s) riebal\u0173 vartojimo pertekliumi. Taigi, problema yra ne pats cholesterolis, bet tai, koks jo kiekis gaunamas su maistu, bei kokio pavidalo jis cirkuliuoja kraujyje.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Cholesterolio \u017eala<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u017dinodami, kad cholesterolis yra \u201egerasis\u201c ( DTL cholesterolis) ir \u201eblogasis\u201c (MTL cholesterolis), turime suvokti, jog \u017eal\u0105 daro \u201eblogojo\u201c cholesterolio padid\u0117jimas ir \u201egerojo\u201c suma\u017e\u0117jimas \u017emogaus kraujyje. Toks cholesterolio r\u016b\u0161i\u0173 pakitimas yra:<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 vienas i\u0161 pagrindini\u0173 rizikos veiksni\u0173, didinan\u010di\u0173 \u0161irdies-kraujagysli\u0173 lig\u0173 atsiradim\u0105;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 kai padid\u0117ja MTL (\u201eblogojo\u201c) cholesterolio koncentracija cirkuliuojan\u010diame kraujyje, jis gali prad\u0117ti l\u0117tai kauptis ant vidin\u0117s arterij\u0173 sienel\u0117s ir kartu su kitomis strukt\u016bromis suformuoti plok\u0161teles, kurios siaurina arterij\u0173 spind\u012f ir ma\u017eina elastingum\u0105 \u2013 vystosi ateroskleroz\u0117<\/a>, kuri pa\u017eeid\u017eia kraujagysles, krauju apr\u016bpinan\u010dias \u0161ird\u012f, smegenis, inkstus, apatines gal\u016bnes ir plon\u0105sias \u017earnas. Da\u017eniausios \u0161ios ligos pasekm\u0117s \u2013 miokardo infarktas<\/a> ir smegen\u0173 insultas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

Pareng\u0117 doc. dr. Laisv\u016bn\u0117 Petkevi\u010dien\u0117<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

ir doc. dr. Erika Kubilien\u0117<\/span><\/i><\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Kas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Cholesterolis – \u012f riebalus pana\u0161i med\u017eiaga, esanti visose k\u016bno l\u0105stel\u0117se (tul\u017eyje, kraujyje, smegenyse, kepenyse ir nerviniame audinyje), ji yra tik gyv\u016bniniame maiste, vidiniame arterij\u0173 sienel\u0117s sluoksnyje. Cholesterolis kraujyje b\u016bna lipoprotein\u0173 pavidalo: DTL (didelio tankio lipoproteinai) – „gerasis“ cholesterolis. Svarbiausias DTL vaidmuo yra paimti i\u0161 periferini\u0173 audini\u0173 cholesterol\u012f ir neleisti jam kauptis arterij\u0173 sienel\u0117se. MTL (ma\u017eo tankio lipoproteinai) – „blogasis“ cholesterolis. Pagrindin\u0117 MTL funkcija yra cholesterolio perne\u0161imas i\u0161 sintez\u0117s vietos kepenyse ir \u017earn\u0173 gleivin\u0117je \u012f periferinius audinius ir j\u0173 kraujagysles. M\u016bs\u0173 organizme cholesterolis gaminasi: kepenyse, \u017earn\u0173 gleivin\u0117je ir kitose l\u0105stel\u0117se – 75%. „Atkeliauja“ su gyv\u016bniniu maistu (i\u0161 maisto) – 25%.<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[93,141,711,567],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-9091","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-infarktas","tag-insultas","tag-kraujagysles","tag-riebalai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9091","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9091"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9091\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9091"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9091"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9091"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9091"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9091"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}