{"id":9093,"date":"2012-09-05T21:00:00","date_gmt":"2012-09-05T21:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-09-05T21:00:00","modified_gmt":"2012-09-05T21:00:00","slug":"arterine-hipertenzija-uzdelsto-veikimo-bomba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/arterine-hipertenzija-uzdelsto-veikimo-bomba\/9093\/","title":{"rendered":"Arterin\u0117 hipertenzija \u2013 u\u017edelsto veikimo bomba"},"content":{"rendered":"

Lietuvoje \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 situacija blogesn\u0117 negu daugumoje Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 senbuvi\u0173, kuriose sergamumas ir mirtingumas nuo \u0161i\u0173 lig\u0173 nuolat ma\u017e\u0117ja. Dideli \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rodikliai Lietuvoje \u2013 viena skaud\u017eiausi\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alies problem\u0173. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (toliau \u2013 HI SIC) duomenimis, tokia pati situacija yra ir Vilniaus mieste \u2013 2010 m. beveik 53 proc. sostin\u0117s gyventoj\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 buvo kraujotakos sistemos ligos. Nuo \u0161i\u0173 lig\u0173 daugiausia mir\u0161ta 65 m. ir vyresni \u017emon\u0117s. \u0160ioje am\u017eiaus grup\u0117je \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos ligos sudar\u0117 63,9 proc. j\u0173 mirtingumo. Kraujotakos sistemos ligos yra aktuali vyresni\u0173 gyventoj\u0173 problema \u2013 vyresnio am\u017eiaus sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161irdies-kraujagysli\u0173 sistemos ligomis skai\u010dius smarkiai did\u0117ja. 2010 m. 65 m. ir vyresnio am\u017eiaus asmen\u0173, sergan\u010di\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, buvo 2,6 karto daugiau negu 45\u201364 m. asmen\u0173.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Vilniaus mieste 2010 m. i\u0161 viso u\u017eregistruoti 134 886 \u0161i\u0173 lig\u0173 atvejai. 1 000 gyventoj\u0173 teko 242,1 atvejo (Lietuvoje \u2013 292,7), 2009 m. \u2013 225,89 atvejo 1 000 gyv. (Lietuvoje \u2013 275,04).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Sostin\u0117je, 2010 m. duomenimis, palyginus su kitomis lig\u0173 grup\u0117mis, daugiausia gyventojai sirgo hipertenzin\u0117mis ligomis, 1 000 gyventoj\u0173 teko 127,7 sergan\u010di\u0173j\u0173 (Lietuvoje \u2013 144,2 sergan\u010di\u0173j\u0173). Sergan\u010di\u0173j\u0173 hipertenzin\u0117mis ligomis Vilniaus m. gyventoj\u0173 skai\u010dius sudar\u0117 71,4 proc. vis\u0173 kraujotakos sistemos ligomis sergan\u010di\u0173j\u0173.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Hipertenzin\u0117s ligos da\u017eniausiai nustatomos pagyvenusiems \u017emon\u0117ms. 2010 m. 65 m. ir vyresni\u0173 Vilniaus miesto gyventoj\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161ia liga buvo 50,8 proc. (2009 m. \u2013 50,0 proc.), palyginus su kitomis am\u017eiaus grup\u0117mis, 1 000 gyventoj\u0173 teko 464 sergantieji hipertenzin\u0117mis ligomis (Lietuvoje \u2013 469,3 sergan\u010di\u0173j\u0173).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kas ketvirto \u2013 penkto suaugusio \u017emogaus kraujagysl\u0117se, vadinamose arterijomis, kraujosp\u016bdis yra padid\u0117j\u0119s. Tai arterin\u0117 hipertenzija. Ji dar vadinama civilizacijos liga. Arterin\u0117 hipertenzija lemia didesn\u012f sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105 nuo kit\u0173 kraujotakos sistemos lig\u0173. Negydoma arterin\u0117 hipertenzija gali sukelti:<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 \u0161irdies raumens (miokardo) infarkt\u0105;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 galvos smegen\u0173 insult\u0105;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 inkst\u0173 nepakankamum\u0105;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 \u0161irdies nepakankamum\u0105;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 regos sutrikimus;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimus ir ateroskleroz\u0117s progresavim\u0105.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kraujosp\u016bdis \u2013 kraujo j\u0117ga, su kuria jis spaud\u017eia arterij\u0173 sieneles. \u0160i j\u0117ga atsiranda, kai \u0161irdis<\/p>\n

<\/span> varin\u0117ja krauj\u0105 arterijomis ir su kiekvienu tvinksniu kraujosp\u016bdis arterijose kyla. Normalus suaugusio \u017emogaus kraujosp\u016bdis yra apie 120\/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetr\u0173). \u017dmogui, nesergan\u010diam \u0161irdies ar kraujagysli\u0173 liga, nepavojingas kraujosp\u016bdis iki 140\/90 mm Hg, ta\u010diau didesn\u012f kaip 140\/90 mm Hg b\u016btina ma\u017einti. Jei ilgesn\u012f laik\u0105 kraujosp\u016bdis per didelis, pa\u017eeid\u017eiamos kraujagysli\u0173 sienel\u0117s, lengviau patenka cholesterolis, pradeda vystytis<\/p>\n

<\/span> ateroskleroz\u0117<\/a>. Skiriamos dvi arterin\u0117s hipertenzijos r\u016b\u0161ys:<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 Pirmin\u0117 hipertenzija <\/i>serga daugiau kaip 90 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173. Jos prie\u017eastys n\u0117ra \u017einomos. Pagrindinis simptomas \u2013 padid\u0117j\u0119s kraujo spaudimas. Pirmin\u0117s arterin\u0117s hipertenzijos rizikos veiksniai yra nekei\u010diami<\/i> (genetika, am\u017eius ir kt.) ir \u0161alinami <\/i>(koreguojami) \u2013 tai r\u016bkymas, antsvoris, nutukimas<\/a>, gausus riebaus, s\u016braus maisto, alkoholio vartojimas, pasyvus gyvenimo b\u016bdas, nervin\u0117 \u012ftampa, naktinis darbas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 Antrin\u0117s hipertenzijos <\/i>prie\u017eastys yra nustatytos. Tai \u012fvairios (inkst\u0173, skydliauk\u0117s ir kt.) ligos, d\u0117l kuri\u0173 padid\u0117ja arterinis kraujo spaudimas. Deja, ligos prie\u017east\u012f nustatyti pasiseka toli gra\u017eu ne visada. Pa\u010dioje prad\u017eioje hipertenzija labai da\u017enai nesukelia joki\u0173 simptom\u0173 \u2013 \u017emogus gali visi\u0161kai nieko nejausti. Pavojingiausia yra tai, kad dauguma \u017emoni\u0173 ne\u017eino, kad j\u0173 kraujosp\u016bdis padid\u0117j\u0119s, o jeigu ir \u017eino, tai nesigydo d\u0117l gana geros savijautos. Skundai paprastai atsiranda tik tuomet, kai negr\u012f\u017etamai pa\u017eeid\u017eiama \u0161irdis, kraujagysl\u0117s ir kiti organai.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

D\u0117l \u0161ios prie\u017easties da\u017enai hipertenzija neoficialiai vadinama \u201enebyli\u0105ja \u017eudike\u201c. Pagrindiniai rizikos veiksniai, skatinantys arterin\u0117s hipertenzijos vystim\u0105si:<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 paveldimumas;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 am\u017eius \u2013 vyresni negu 35 met\u0173 am\u017eiaus;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 nutukimas<\/a>;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 r\u016bkymas;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 maistas (gausus druskos, riebal\u0173 vartojimas, kalio tr\u016bkumas);<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 alkoholis;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 stresas, nerimas, baim\u0117;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 ma\u017eas fizinis aktyvumas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Labai svarbu anksti nustatyti padid\u0117jus\u012f kraujo spaudim\u0105 ir laiku prad\u0117ti sistemingai j\u012f gydyti! Tod\u0117l Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos biuras nori atkreipti visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f \u012f did\u0117jant\u012f<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

sergamum\u0105 arterine hipertenzija ir paraginti gyventojus nuolat matuoti kraujo spaudim\u0105.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Arterin\u0117s hipertenzijos gydymas<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pirmiausia b\u016btina koreguoti gyvenimo \u012fpro\u010dius. Tai \u2013 nemedikamentinis arterin\u0117s hipertenzijos gydymo b\u016bdas. Gyvenimo \u012fpro\u010di\u0173 koregavimas \u2013 druskos ribojimas, nutukimo, mitybos reguliavimas, fizinis aktyvumas ir \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 atsisakymas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

10 rekomendacij\u0173 esant padid\u0117jusiam kraujo spaudimui<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

1. Laikykit\u0117s gydytojo nurodym\u0173.<\/p>\n

<\/i><\/span><\/p>\n

2. Periodi\u0161kai matuokite arterinio kraujo spaudim\u0105.<\/p>\n

<\/i><\/span><\/p>\n

3. Venkite antsvorio. <\/i>Siekite, kad k\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI) b\u016bt\u0173 ma\u017eesnis negu 25. Ypa\u010d tai svarbu \u017emon\u0117ms, kurie serga cukriniu diabetu ir kuri\u0173 kraujyje padid\u0117j\u0119s cholesterolio kiekis. Sveikai maitinkit\u0117s, vartokite magnio ir \/ ar kalio papildus.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

4. Ribokite druskos vartojim\u0105. Nes\u016bdykite jau pagaminto maisto. <\/i>Lietuvos gyventojai <\/i>per dien\u0105 suvartoja net 18 g <\/i>druskos. Pasaulio sveikatos <\/i>organizacija (PSO) rekomenduoja <\/i>suvartoti ne daugiau <\/i>kaip 6 g druskos per dien\u0105.<\/p>\n

<\/i><\/span><\/p>\n

5. Ner\u016bkykite. <\/i>R\u016bkymas pasunkina hipertenzij\u0105 ir yra vienas svarbiausi\u0173 jaunesni\u0173 kaip 65 m. am\u017eiaus \u017emoni\u0173 \u0161irdies- kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksni\u0173.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

6. Atsisakykite alkoholio. <\/i>Jeigu tai nepavyksta, bent jau ma\u017einkite jo vartojim\u0105. I\u0161gerti ne daugiau kaip 20\u201330 ml etanolio (300 ml vyno arba 700 ml alaus) per dien\u0105. Moterims ir ma\u017eos mas\u0117s vyrams suvartoti ne daugiau negu 15 ml etanolio.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

7. Venkite streso.<\/p>\n

<\/i><\/span><\/p>\n

8. Pakankamai miegokite.<\/p>\n

<\/i><\/span><\/p>\n

9. Darykite vidutinio intensyvumo dinaminius fizinius<\/i> pratimus <\/i>50\u201360 min. per dien\u0105, 3 ar 4 kartus per savait\u0119. Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos<\/i> biuras <\/i>ypa\u010d propaguoja \u0160iaurieti\u0161k\u0105j\u012f \u0117jim\u0105 <\/i>su specialiomis lazdomis. \u0160is \u0117jimo b\u016bdas yra veiksmingas kraujotakos ir kv\u0117pavimo sutrikim\u0173, stuburo lig\u0173, osteoporoz\u0117s bei kit\u0173 lig\u0173 profilaktikai. Jis taip pat puikiai tinka vyresnio am\u017eiaus bei antsvorio turintiems \u017emon\u0117ms. <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

10.<\/span> <\/span><\/b>Venkite staigi\u0173 klimato zonos pakeitim\u0173, <\/span><\/i>prie\u0161 keliones <\/i>l\u0117ktuvu pasitarkite su gydytoju. <\/i>Kai kuriems \u017emon\u0117ms pakeitus <\/i>gyvensen\u0105 kraujo spaudimas sunormal\u0117ja. <\/i>Kitiems, ypa\u010d \u00a0<\/span>sergantiems <\/i>\u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, <\/i>tenka vartoti ir vaistus (medikamentinis <\/i>gydymo b\u016bdas). <\/i>Juos b\u016btina vartoti tiksliai pagal <\/i>gydytojo nurodymus.<\/p>\n

<\/i><\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

Informacij\u0105 pareng\u0117<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

Daina Jur\u0161yt\u0117<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

Visuomen\u0117s sveikatos steb\u0117senos specialist\u0117<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos biuras<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\"Arterin\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvoje \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 situacija blogesn\u0117 negu daugumoje Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 senbuvi\u0173, kuriose sergamumas ir mirtingumas nuo \u0161i\u0173 lig\u0173 nuolat ma\u017e\u0117ja. Dideli \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rodikliai Lietuvoje – viena skaud\u017eiausi\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alies problem\u0173. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (toliau – HI SIC) duomenimis, tokia pati situacija yra ir Vilniaus mieste – 2010 m. beveik 53 proc. sostin\u0117s gyventoj\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 buvo kraujotakos sistemos ligos. <\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[723,431,2576,758,825,430,791,419,157,125,760,350,525],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9093","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-arterines","tag-hipertenzija","tag-jega","tag-kraujagysliu-sistemos","tag-kraujo-spaudimas","tag-kraujospudis","tag-mases","tag-mieste","tag-nutukimas","tag-rukymas","tag-sirdies-kraujagysliu-sistemos","tag-sirdis","tag-vyresnio-amziaus"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9093","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9093"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9093\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9093"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9093"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9093"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9093"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9093"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}