{"id":9106,"date":"2012-08-19T21:00:00","date_gmt":"2012-08-19T21:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-08-19T21:00:00","modified_gmt":"2012-08-19T21:00:00","slug":"zindymas-naudingas-kudikio-sveikatai-o-kas-liks-is-motinos-krutu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/zindymas-naudingas-kudikio-sveikatai-o-kas-liks-is-motinos-krutu\/9106\/","title":{"rendered":"\u017dindymas naudingas k\u016bdikio sveikatai, o kas liks i\u0161 motinos kr\u016bt\u0173?"},"content":{"rendered":"

 <\/span>Apie \u017eindym\u0105 ir jo naud\u0105 vaikeliui kalbam\u0117s su Plung\u0117s sveikatos centro vaik\u0173 gydytoju, \u017eindymo konsultantu knygos „K\u016bdikio \u017eindymas: nepakei\u010diamas kaip motinos meil\u0117“ autoriumi Kazimieru Vitkausku. Specialistas tikina, kad maitinimas kr\u016btimi ne tik gyvybi\u0161kai svarbus augan\u010diam ma\u017eyliui, bet ir tausoja jo mamyt\u0119. <\/strong><\/p>\n

\n

 <\/p>\n

Netrukus gimdysiu. Labai nor\u0117\u010diau, kad tur\u0117\u010diau pieno ir vaikel\u012f gal\u0117\u010diau maitinti kuo ilgiau. Ta\u010diau draug\u0117 sako, kad ilgas maitinimas pakenks mano kr\u016btims. Nor\u0117\u010diau \u017einoti, k\u0105 apie tai mano gydytojai. Iki kada k\u016bdik\u012f maitinti kr\u016btine yra normalu? S.R.<\/strong><\/em><\/p>\n

– Papasakokite pla\u010diau apie \u017eindymo naud\u0105 k\u016bdikiams ir mamoms, kokia ji?<\/strong><\/em><\/p>\n

 <\/p>\n

– \u017dindymas dar vadinamas nat\u016braliu maitinimu, nes pati gamta suk\u016br\u0117 ir milijonus met\u0173 tobulino b\u016btent tok\u012f b\u016bd\u0105 apr\u016bpinti k\u016bdik\u012f visada \u0161vie\u017eiu, \u0161iltu ir \u0161variu visaver\u010diu maistu. I\u0161 motinos pieno med\u017eiag\u0173 auginamos ma\u017eojo \u017emogaus k\u016bno l\u0105stel\u0117s, jis teikia energij\u0105 naujai gyvybei ir saugo nuo infekcij\u0173 ir daugelio kit\u0173 lig\u0173. Juk gird\u0117jome sakant, kad motinos pienas – ne tik maistas, bet ir vaistas. Su pienu \u012f vaiko organizm\u0105 i\u0161 motinos kraujo atkeliauja net ir gyv\u0173 l\u0105steli\u0173, galin\u010di\u0173 gaudyti ir naikinti lig\u0173 suk\u0117l\u0117jus mikrobus. \u017dindymas kr\u016btimi u\u017etikrina fizin\u012f ir emocin\u012f artum\u0105, svarb\u0173 k\u016bdikio saugumo jausmui ir asmenyb\u0117s raidai bei harmoningiems motinos ir vaiko santykiams. Be to, \u017eindymas saugo ir motinos sveikat\u0105 nuo pat to momento, kai k\u0105 tik gim\u0119s k\u016bdikis paguldomas ant joskr\u016btin\u0117s. Naujagimis, \u017e\u012fsdamas kr\u016bt\u012f, refleksi\u0161kai skatina susitraukti gimd\u0105, taip pad\u0117damas jai i\u0161stumti placent\u0105 ir sustabdyti kraujavim\u0105. \u017dindymas pagerina kalcio pasisavinim\u0105 moters organizme, tod\u0117l ilgai \u017eind\u017eius retesni kaul\u0173 l\u016b\u017eiai d\u0117l j\u0173 trapumo – osteoporoz\u0117s – vyresniame am\u017eiuje. Statisti\u0161kai \u012frodyta, jog netur\u0117jusios abort\u0173, gimd\u017eiusios ir k\u016bdikius \u017eind\u017eiusios daug re\u010diau suserga kiau\u0161id\u017ei\u0173 ir gimdos v\u0117\u017eiu bei da\u017eniausia moter\u0173 onkologine liga – kr\u016bties v\u0117\u017eiu.<\/p>\n

 <\/p>\n

– \u0160vie\u017eias gyvuli\u0173 pienas \u017emogaus k\u016bdikiui yra biologi\u0161kai svetimas sud\u0117timi, tod\u0117l gali pridaryti b\u0117d\u0173. Koki\u0173?<\/strong><\/em><\/p>\n

– Taip, gyvuli\u0173 pienas \u017emogaus k\u016bdikiui yra biologi\u0161kai svetimas, sud\u0117timi visi\u0161kai kitoks ir gali pridaryti b\u0117d\u0173: sutrikdyti vir\u0161kinim\u0105 ir med\u017eiag\u0173 apykait\u0105 organizme, alergizuoti. Pavyzd\u017eiui, karv\u0117s piene baltym\u0173 yra tris kartus daugiau negu motinos piene, tr\u016bksta arba visai n\u0117ra daugelio med\u017eiag\u0173, kurios b\u016btinos ma\u017eo vaiko augimui ir vystymuisi bei atsparumui prie\u0161 ligas. „K\u016bdiki\u0173 maistelis“ ant parduotuvi\u0173 lentyn\u0173 savo esme yra tam tikromis med\u017eiagomis papildyti karv\u0117s pieno milteliai. Taigi – konservai, kasdien ir tie patys. Ar tai gal\u0117tume pavadinti sveika mityba nuo pat k\u016bdikyst\u0117s?<\/p>\n

– Iki kokio am\u017eiaus patartum\u0117te \u017eindyti? Kada reikia prad\u0117ti primaitinti k\u016bdik\u012f?<\/strong><\/em><\/p>\n

– Iki \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus k\u016bdikiui reikia vien tik motinos pieno. Po to pradedama duoti ir kitokio, papildomo maisto, ta\u010diau iki vieneri\u0173 met\u0173 mamos pienas i\u0161lieka pagrindiniu maistu. Pasaulin\u0117 sveikatos organizacija rekomenduoja \u017eindym\u0105 t\u0119sti antraisiais gyvenimo metais ir dar ilgiau, jeigu vaikeliui to reikia. Ilgiau prie motinos kr\u016bties pra\u0161osi jautresni vaikai. Vyresniame am\u017eiuje jau svarbus ne tiek motinos pienas, kiek psichologiniai \u017eindymo niuansai – artumas, saugumas, meil\u0117.<\/p>\n

– K\u0105 reik\u0117t\u0173 daryti, kad mamyt\u0117s pieno nepritr\u016bkt\u0173?<\/strong><\/em><\/p>\n

– \u017dindymo s\u0117kmei b\u016btini trys dalykai: nor\u0117jimas, gal\u0117jimas ir mok\u0117jimas. Pagimd\u017eiusios moters gal\u0117jimu \u017eindyti ir k\u016bdikio geb\u0117jimu \u017e\u012fsti pasir\u016bpino pati gamta, o s\u0105lygas suteikia normalus gyvenimas. Ta\u010diau dar reikia ir mok\u0117ti – \u017einoti. Svarbiausias gamtos mokslo d\u0117snis: pien\u0105 motinoskr\u016btys gamina pagal poreik\u012f. Maisto reikia k\u016bdikiui, tod\u0117l b\u016btent pagal jo „u\u017esakymus“ pienas ir gaminamas. Kai k\u016bdikis \u017einda kr\u016bt\u012f, refleksi\u0161kai i\u0161 mamos hipofizio i\u0161skiriamas hormonas prolaktinas, kuris su krauju nune\u0161tas \u012f kr\u016btis skatina pieno gamyb\u0105 liaukin\u0117se l\u0105stel\u0117se. Kuo ilgiau ir intensyviau k\u016bdikis \u017einda, tuo daugiau prolaktino patenka \u012f motinos krauj\u0105 ir tuo daugiau pieno pagamina jos pieno liaukos. Jei k\u016bdikiui ma\u017ea to, k\u0105 rado kr\u016btyje, jis \u017einda toliau (t\u0105 pa\u010di\u0105 kr\u016bt\u012f arba jau kit\u0105), per spenel\u012f pasi\u0173sdamas dar „u\u017esakymo skambu\u010di\u0173“ \u012f hipofiz\u012f, kad \u0161is, i\u0161skirdamas daugiau prolaktino, „paliept\u0173“ pieno liaukoms gaminti pieno gausiau. Ir atvirk\u0161\u010diai, jei pieno per daug, pasisotin\u0119s k\u016bdikis dal\u012f pieno palieka kr\u016btyje. Tas likutis yra \u017eenklas, jog kit\u0105 kart\u0105 pieno reik\u0117s ma\u017eiau. Taigi pieno gamybos motinos kr\u016btyse “direktorius” yra \u017eindomas k\u016bdikis.<\/p>\n

– Ar turi \u012ftakos mamos mityba ir i\u0161geriam\u0173 skys\u010di\u0173 gausa?<\/strong><\/em><\/p>\n

– K\u016bdik\u012f kr\u016btimi maitinanti motina – irgi \u017emogus, kuriam ne tik norisi, bet ir reikia vitamin\u0173 ir skanumyn\u0173. Taigi valgykite visk\u0105, ko \u0161irdis geid\u017eia: obuolius, uogas, \u017euv\u012f, m\u0117s\u0105, var\u0161k\u0119, rie\u0161utus, med\u0173… Ai\u0161ku, sveikos mitybos ir produkt\u0173 suderinamumo principai galioja visiems. Pritr\u016bkus suvalgomo maisto, med\u017eiag\u0173 pieno gamybai teikt\u0173 motinos k\u016bno riebalinio audinio atsargos, ta\u010diau badauti neverta. Ir nepersivalgykite, nes nuo to tik tuksite, o pieno vis tiek gaminsis tiek, kiek „papra\u0161ys“ \u017e\u012fsdamas k\u016bdikis. Gerkite kiek norite – vanduo yra did\u017eiausia sud\u0117tin\u0117 pieno dalis. Ta\u010diau prisiverstinai i\u0161gertas skys\u010di\u0173 perteklius tik praskiest\u0173 motinos krauj\u0105 ir su juo \u012f kr\u016btis ne\u0161amas pieno gamybai reikalingas med\u017eiagas…<\/p>\n

– Ir galop opusis klausimas. Pasitaiko moter\u0173, vengian\u010di\u0173 \u017eindyti, nes bijo, jogkr\u016btys liks negra\u017eios. Ar tai tiesa ir kokia i\u0161eitis?<\/strong><\/em><\/p>\n

– B\u016bna nei\u0161vengiam\u0173 ir i\u0161vengiam\u0173 dalyk\u0173. Vis\u0173 moter\u0173kr\u016btys jau n\u0117\u0161tumo metu gerokai padid\u0117ja, kartu tempiasi ir kr\u016bt\u0173 oda. Jeigu pagimd\u017eiusi moteris k\u016bdikio ne\u017eindyt\u0173, joskr\u016btys (v\u0117l suma\u017e\u0117jus nenaudojamoms pieno liaukoms) d\u0117l santykinio dengian\u010dios odos pertekliaus daugiau ar ma\u017eiau nukars ir jau skirsis nuo mergaiti\u0161k\u0173 kr\u016bt\u0173. Jeigu motina k\u016bdik\u012f \u017eindo, tuomet gali atsitikti visaip. Anks\u010diau buvo visuotinai paplitusi praktika k\u016bdikius maitinti pagal tvarkara\u0161t\u012f. Kai k\u016bdikis maitinamas retai, pavyzd\u017eiui, tik kas 4 valandas, ir net vis\u0105 nakt\u012f ne\u017eindomas, jis labiau i\u0161alksta ir, kad pasisotint\u0173, turi valgyti dideliais kiekiais. Taigi ir pieno liaukos skatinamos pagaminti ir sukaupti kiekvienam maitinimui labai daug pieno. Did\u017eiul\u0117s ir sunkios kai kuri\u0173 \u017eindan\u010di\u0173 moter\u0173kr\u016btys, kurios paskui, jau nujunkius k\u016bdik\u012f, nuk\u0105ra ir atrodo nebe tokios gra\u017eios, yra ne gamtos i\u0161daiga, o pa\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 nenat\u016bralaus elgesio pasekm\u0117. Gamta nesuinteresuota moteris kuo grei\u010diau „sud\u0117v\u0117ti”. Pavyzd\u017eiui, necivilizuotose, dar pagal gamtos d\u0117snius gyvenan\u010diose \u017emoni\u0173 gentyse moterys k\u016bdikius vis\u0105 laik\u0105 ne\u0161iojasi su savimi, migdo \u0161alia ir \u017eindo da\u017enai. B\u016bna, jog net po kelis kartus per valand\u0105. Nat\u016braliai, pagal savo poreikius maitinamas k\u016bdikis, jeigu nori tik „atsigerti“, \u017einda trumpiau, i\u0161 motinos kr\u016bties paimdamas tik liesesn\u012fj\u012f pradin\u012f pien\u0105, labiau i\u0161alk\u0119s – \u017einda ilgiau, kad „prisi\u0161aukt\u0173“ ir riebesn\u012f galin\u012f pien\u0105. Ne laikrodis, o pats vaikas geriausiai \u017eino, kada ir ko jam reikia. \u017d\u012fsdamas da\u017enai, k\u016bdikis pieno suvalgo po ma\u017eiau, po nedaug jo „u\u017esisako“ kitam maitinimui. Tod\u0117l ir kr\u016bt\u0173 apimties svyravimai b\u016bna santykinai ma\u017eesni, taigi ir ma\u017eiau i\u0161tampoma kr\u016bt\u0173 oda. Be to, kr\u016bt\u0173 dydis priklauso ne vien nuo pieno liauk\u0173, esan\u010di\u0173 jose, t\u016brio, bet ir nuo jungian\u010diojo, o ypa\u010d riebalinio, audinio kiekio. N\u0117\u0161tumo ir \u017eindymo laikotarpiu, i\u0161ve\u0161ant liaukiniam audiniui, jam vietos kr\u016btyje “suteikia” dalinai suma\u017e\u0117j\u0119s riebalinis audinys. Neskubus ir palaipsnis vaiko nujunkymas leid\u017eia ir kr\u016bt\u0173 audiniams pama\u017eu „susikeisti vietomis“ ir riebaliniam audiniui v\u0117l tolygiai u\u017epildyti dalinai susitraukian\u010di\u0173 pieno liauk\u0173 viet\u0105. Taigi net ir ilgai trunkantis \u017eindymas, jeigu k\u016bdikis maitinamas da\u017enai, pagal jo nat\u016bral\u0173 poreik\u012f, motinos kr\u016bt\u0173 „nesugadina“. <\/p>\n

Lietuvos sveikata<\/p>\n

 <\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u017dindymas dar vadinamas nat\u016braliu maitinimu, nes pati gamta suk\u016br\u0117 ir milijonus met\u0173 tobulino b\u016btent tok\u012f b\u016bd\u0105 apr\u016bpinti k\u016bdik\u012f visada \u0161vie\u017eiu, \u0161iltu ir \u0161variu visaver\u010diu maistu. I\u0161 motinos pieno med\u017eiag\u0173 auginamos ma\u017eojo \u017emogaus k\u016bno l\u0105stel\u0117s, jis teikia energij\u0105 naujai gyvybei ir saugo nuo infekcij\u0173 ir daugelio kit\u0173 lig\u0173. Juk gird\u0117jome sakant, kad motinos pienas – ne tik maistas, bet ir vaistas. Su pienu \u012f vaiko organizm\u0105 i\u0161 motinos kraujo atkeliauja net ir gyv\u0173 l\u0105steli\u0173, galin\u010di\u0173 gaudyti ir naikinti lig\u0173 suk\u0117l\u0117jus mikrobus.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[568,513,3356,3354,279,190,1803,1175,3355,2817,1867],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9106","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-krutis","tag-kudikis","tag-kudikis-maitinamas","tag-liaukoms","tag-liaukos","tag-mamos","tag-motinos-pienas","tag-pienas","tag-pieno-liaukos","tag-prolaktino","tag-zindymas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9106","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9106"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9106\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9106"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9106"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9106"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9106"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9106"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}