{"id":9111,"date":"2012-08-19T21:00:00","date_gmt":"2012-08-19T21:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-08-19T21:00:00","modified_gmt":"2012-08-19T21:00:00","slug":"aktyvus-sportas-neapsaugo-nuo-sirdies-ligos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/aktyvus-sportas-neapsaugo-nuo-sirdies-ligos\/9111\/","title":{"rendered":"Aktyvus sportas neapsaugo nuo \u0161irdies ligos"},"content":{"rendered":"

Kad jud\u0117jimas \u2013 sveikata, girdime nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173. Ta\u010diau kol nesusergame ne visuomet surandame laiko ir noro b\u016bti fizi\u0161kai aktyv\u016bs. U\u017etat, sakykim, po \u0161irdies infarkto dauguma tarsi pakyla naujam gyvenimui: kei\u010dia gyvenimo b\u016bd\u0105, atsisako \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, daugiau d\u0117mesio skiria jud\u0117jimui, sportui. Ne veltui sakoma, kad sveikas gyvenimo b\u016bdas ima patikti tada, kai nebepatinka sava sveikata. Ta\u010diau ar verta laukti ligos, kad suprastume, kaip gera b\u016bti sveikam?<\/p>\n

Kaip fizinis aktyvumas veikia \u0161ird\u012f? Kaip padidinti savo kasdienin\u012f aktyvum\u0105 ir nepabloginti sveikatos? Koks vasaros kar\u0161\u010di\u0173 pavojus \u0161irdininkams? Konsultuoja Lietuvos \u0161irdies asociacijos prezident\u0117 Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 I Kardiologijos skyriaus ved\u0117ja prof. \u017daneta Petrulionien\u0117. <\/p>\n

Kas vyksta, kai sportuojame<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Ma\u017eas fizinis aktyvumas \u2013 vienas svarbiausi\u0173 koronarin\u0117s \u0161irdies ligos rizikos veiksni\u0173. Daugiau kaip 70 proc. suaugusi\u0173j\u0173 \u017emoni\u0173 juda nepakankamai. Technologij\u0173 am\u017eiuje yra visos s\u0105lygos atleisti m\u016bs\u0173 raumenis nuo bet kokio darbo. \u012erodyta, kad fizi\u0161kai neaktyv\u016bs \u017emon\u0117s du kartus da\u017eniau serga \u0161irdies ligomis, daug da\u017eniau nuo j\u0173 mir\u0161ta. Ma\u017eai judan\u010diam \u017emogui sutrinka kraujosp\u016bd\u017eio reguliacija, jis tunka, kraujyje padaug\u0117ja riebal\u0173, gliukoz\u0117s. Visa tai skatina ateroskleroz\u0119, o kartu ir koronarin\u0119 \u0161irdies lig\u0105. <\/p>\n

Tyrimai nustat\u0117, kad ma\u017eiausias privalomas fizinis aktyvumas, saugantis nuo koronarin\u0117s \u0161irdies ligos, \u2013 tai bent 30 min. aerobikos pratim\u0173 ma\u017eiausiai 3 kartus per savait\u0119. Saikingi fiziniai pratimai net po \u0161irdies infarkto pagerina bendr\u0105j\u0105 b\u016bkl\u0119, suma\u017eina nusiskundim\u0173 skai\u010di\u0173, kartotinio infarkto ir mirties rizik\u0105. <\/p>\n

Sportuojan\u010dio \u017emogaus organizme vyksta \u0161ie procesai:<\/strong>
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0kiekvieno \u0161irdies susitraukimo metu padid\u0117ja i\u0161stumiamo kraujo t\u016bris ir \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis, kartu \u2013 bendras i\u0161stumiamo kraujo t\u016bris per minut\u0119;
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0prisotintas deguonimi kraujas persiskirsto taip, kad daugiau jo tekt\u0173 dirbantiems raumenims;
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0padid\u0117ja kraujosp\u016bdis;
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0pada\u017en\u0117ja kv\u0117pavimas. <\/p>\n

\u0160ird\u017eiai sveika izotoniniai pratimai<\/span>
<\/strong>
\nNe \u012f visus fizinius pratimus \u0161irdies ir kraujagysl\u0117s reaguoja vienodai. Fiziniai pratimai skirstomi \u012f izotoninius (kei\u010diasi raumen\u0173 ilgis, bet nesikei\u010dia tonusas) ir izometrinius (did\u0117ja raumen\u0173 tonusas, bet nesikei\u010dia ilgis). Izotonini\u0173 pratim\u0173 metu ritmi\u0161kai juda visas k\u016bnas, rankos, kojos. Toks raumen\u0173 darbas didina deguonies poreik\u012f kraujyje ir vadinamas aerobiniu, t.y. deguon\u012f suvartojan\u010diu. Tokie pratimai yra \u0117jimas, b\u0117gimas ristele ar vietoje, plaukimas, va\u017eiavimas dvira\u010diu, \u0161okiai ir kt. Jie teigiamai veikia \u0161ird\u012f ir kraujagysles. <\/p>\n

Izometriniai pratimai<\/strong> \u2013 kai raumenys susitraukia, ta\u010diau s\u0105nariai nejuda, pvz., keliant ir laikant sunkius daiktus. J\u0173 metu raumen\u0173 kraujagysl\u0117s suspaud\u017eiamos, \u012f juos priteka ma\u017eiau kraujo, deguonies poreikis nepadid\u0117ja. \u0160ie pratimai vadinami anaerobiniais, deguonies nevartojan\u010diais. J\u0173 metu padid\u0117ja kraujosp\u016bdis, o jeigu dar ir sulaikomas kv\u0117pavimas \u2013 gali sutrikti \u0161irdies ritmas, atsirasti \u0161irdies raumens i\u0161emija (deguonies tr\u016bkumas). Tod\u0117l izometrini\u0173 pratim\u0173 su kv\u0117pavimo sulaikymu tur\u0117t\u0173 vengti sergantieji \u0161irdies ligomis, ypa\u010d kuri\u0173 pa\u017eeistas \u0161irdies raumuo, padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis, sutrik\u0119s \u0161irdies ritmas. <\/p>\n

O aerobikos pratimai koronarin\u0117s \u0161irdies ligos rizik\u0105 ma\u017eina, nes:<\/strong>
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Ma\u017eina bendrojo cholesterolio, \u201eblogojo\u201c, t.y. ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173, cholesterolio ir triglicerid\u0173 kiek\u012f kraujyje; saugo kraujagysles nuo ateroskleroz\u0117s.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Ma\u017eina kraujo kre\u0161\u0117jim\u0105 ir kre\u0161uli\u0173 susidarymo galimyb\u0119.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Padeda reguliuoti kraujosp\u016bd\u012f ir \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Treniruoja ir stiprina \u0161irdies raumen\u012f.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Didina \u0161irdies vainikini\u0173 (koronarini\u0173) arterij\u0173 spind\u012f.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Gerina \u0161irdies raumens apr\u016bpinim\u0105 krauju.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Treniruoja skeleto raumenis, didina j\u0173 gali\u0105.

Veiksmingas \u2013 tik reguliarus jud\u0117jimas<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Mank\u0161tinimas neturi b\u016bti prievarta ir kan\u010dia. Tai turi b\u016bti malonus, individualiai pasirinktas \u012fprotis, be kurio ne\u012fsivaizduojamas gyvenimas. Jeigu anks\u010diau aktyviai sportavote, o dabar labai ma\u017eai judate, patenkate \u012f padid\u0117jusios rizikos sirgti grup\u0119 ir turite susir\u016bpinti. Reikia \u017einoti, kad aktyvus sportas jaunyst\u0117je neapsaugo nuo koronarin\u0117s \u0161irdies ligos sulaukus vyresnio am\u017eiaus. O pad\u0117ti gali tik kasdienis jud\u0117jimas. Be to, daug svarbiau priversti jud\u0117ti fizi\u0161kai neaktyv\u0173 \u017emog\u0173 negu padidinti jau sportuojan\u010dio fizin\u012f aktyvum\u0105. Bet koks fizinis aktyvumas, net ir nedidelis, visuomet geriau negu nieko. O ir prad\u0117ti aktyviai jud\u0117ti niekada nev\u0117lu. <\/p>\n

Jeigu nutar\u0117te mank\u0161tintis, prad\u0117ti reikia nuo ma\u017e\u0173 kr\u016bvi\u0173, po truput\u012f didinant fizinio aktyvumo intensyvum\u0105, trukm\u0119 ir da\u017en\u012f. Pirm\u0105j\u0105 dien\u0105 pasivaik\u0161\u010diokite 10\u201315 min. per piet\u0173 pertrauk\u0105. Laipsni\u0161kai didindami kr\u016bv\u012f, kartu daugiau jud\u0117kite u\u017esiimdami \u012fprastine veikla (darbe, namie, gatv\u0117je, sode). Pratimai turi b\u016bti pakankamai intensyv\u016bs, pada\u017eninantys puls\u0105 ir kv\u0117pavim\u0105, ta\u010diau kartu ir tinkami j\u016bs\u0173 am\u017eiui, \u012fg\u016bd\u017eiams, paj\u0117gumui. Jeigu abejojate pasirinktu fiziniu kr\u016bviu, prie\u0161 prad\u0117dami mank\u0161tintis pasitarkite su gydytoju, ypa\u010d jei jums per 40 met\u0173 ar sergate \u0161irdies liga. Gydytojas fizinio kr\u016bvio tolerancij\u0105 gali nustatyti atlik\u0119s specialius kr\u016bvio m\u0117ginius (pvz., veloergometrij\u0105). <\/p>\n

Mank\u0161tintis pavojinga, jeigu:<\/strong>
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0fizini\u0173 pratim\u0173 metu ar tuoj po j\u0173 pajuntate skausm\u0105 u\u017e kr\u016btinkaulio, skauda kairi\u0105j\u0105 rank\u0105, pet\u012f ar kakl\u0105;
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0svaigsta galva ar netenkate s\u0105mon\u0117s;
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0po nedidelio fizinio kr\u016bvio atsiranda dusulys<\/a> ar sutrinka \u0161irdies ritmas. <\/p>\n

Pajutus tokius negalavimus, b\u016btina kreiptis \u012f gydytoj\u0105.

Kaip padidinti savo kasdienin\u012f aktyvum\u0105?
<\/span><\/strong>
\nPrad\u0117ti daugiau jud\u0117ti pad\u0117s \u0161ie gydytojos patarimai:<\/span>
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Nesinaudokite liftu \u2013 kelet\u0105 auk\u0161t\u0173 lipkite laiptais.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Jeigu \u012f darb\u0105 va\u017eiuojate visuomeniniu transportu, bent vien\u0105 stotel\u0119 eikite p\u0117s\u010diomis.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Automobil\u012f statykite ne prie pat \u012f\u0117jimo \u012f pastat\u0105, o \u0161iek tiek toliau.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Darbe darykite aktyvias pertrauk\u0117les: atsistokite, lengvai pasimank\u0161tinkite.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Per piet\u0173 pertrauk\u0105 pasivaik\u0161\u010diokite.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Nam\u0173 ruo\u0161os darbus atlikite greitai, energingai.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0U\u017euot gul\u0117j\u0119 prie\u0161 televizori\u0173, vakarais pavalg\u0119 eikite pasivaik\u0161\u010dioti.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0\u012e artimiausi\u0105 parduotuv\u0119 neva\u017eiuokite automobiliu \u2013 eikite p\u0117s\u010diomis.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Jeigu turite \u0161un\u012f, kuo ilgiau vaik\u0161\u010diokite ir b\u0117giokite su juo.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Kuo da\u017eniau darbuokit\u0117s gryname ore (pvz., sode). <\/p>\n

Vasaros pavojai \u0161irdininkams<\/span>
<\/strong>
\nVasar\u0105 keisti savo fizinio aktyvumo \u012fpro\u010di\u0173 nereik\u0117t\u0173. Prie\u0161ingai, vasar\u0105 \u2013 palankus metas jiems sustiprinti arba, jeigu dar neprad\u0117jote aktyviai jud\u0117ti, to imtis. Be abejo, vasar\u0105 ir taip daugelis \u017emoni\u0173 daugiau juda, nes atostogauja, keliauja, o ir sodo darbai prisideda. Ta\u010diau reik\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti, kad kar\u0161tis, tvank\u016bs orai ypa\u010d pavojingi sergant \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis. Kod\u0117l? <\/p>\n

Per kar\u0161\u010dius netenkame daugiau skys\u010di\u0173, nes daugiau prakaituojame, tod\u0117l kraujas tir\u0161t\u0117ja, did\u0117ja jo kre\u0161umas. Visa tai didina tromb\u0173, kurie gali u\u017ekim\u0161ti smegen\u0173 ar \u0161irdies kraujagysles ir sukelti miokardo infarkt\u0105 ar insult\u0105, susidarymo rizik\u0105. Sutrikus elektrolit\u0173 balansui, gali sutrikti \u0161irdies ritmas. Ypa\u010d \u012fsiklausyti \u012f savo organizm\u0105 tur\u0117t\u0173 \u017emon\u0117s, priklausantys rizikos sirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis grupei. Jie kar\u0161t\u0105 dien\u0105 netur\u0117t\u0173 u\u017esib\u016bti saul\u0117je, ypa\u010d pavojingas laikas \u2013 11\u201315 val., kai saul\u0117 aktyviausia. Kar\u0161t\u0105 dien\u0105 rekomenduojama gerti daug skys\u010di\u0173 \u2013 da\u017eniau nei tro\u0161kina. Kita vertus, sergant \u0161irdies nepakankamumu, kai organizme kaupiasi skys\u010diai, persistengti ir gerti labai daug nereik\u0117t\u0173. Tod\u0117l geriausia d\u0117l skys\u010di\u0173 kiekio pasitarti su gydytoju. Labai svarbu ir tinkamai maitintis. Kar\u0161tomis vasaros dienomis rekomenduojama valgyti lengvai vir\u0161kinam\u0105 maist\u0105, vengti alkoholio, s\u016braus maisto, tonizuojam\u0173j\u0173 g\u0117rim\u0173. Be abejo, reikia tinkamai ir rengtis, pasir\u016bpinti nat\u016bralaus pluo\u0161to apranga, galvos apdangalais. <\/p>\n

Per pa\u010dius kar\u0161\u010dius visiems, o ypa\u010d sergantiesiems \u0161irdies ligomis arba priklausantiems \u0161iai rizikos grupei, patariama riboti fizin\u012f aktyvum\u0105, nedirbti lauke, geriau darbus atlikti ryte ir vakare. Taip pat nereik\u0117t\u0173 nutraukti vaist\u0173 vartojimo, net jei atrodo, kad sveikata pager\u0117jo ar kraujosp\u016bdis suma\u017e\u0117jo. Staiga nustojus gerti vaist\u0173, kraujosp\u016bdis gali greitai padid\u0117ti.<\/p>\n

Pareng\u0117 Anastasija Aleksandrova<\/div>\n

\"Aktyvus<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kaip fizinis aktyvumas veikia \u0161ird\u012f? Kaip padidinti savo kasdienin\u012f aktyvum\u0105 ir nepabloginti sveikatos? Koks vasaros kar\u0161\u010di\u0173 pavojus \u0161irdininkams? Konsultuoja Lietuvos \u0161irdies asociacijos prezident\u0117 Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 I Kardiologijos skyriaus ved\u0117ja prof. \u017daneta Petrulionien\u0117. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[2920,711,346,430,1710,29,841,426,2787],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9111","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-judejimas","tag-kraujagysles","tag-kraujas","tag-kraujospudis","tag-kvepavimas","tag-pratimai","tag-raumenis","tag-sirdies-ligos","tag-sirdies-ritmas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9111","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9111"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9111\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9111"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9111"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9111"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9111"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9111"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}