{"id":9118,"date":"2012-08-12T21:00:00","date_gmt":"2012-08-12T21:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-08-12T21:00:00","modified_gmt":"2012-08-12T21:00:00","slug":"kad-nepaklystume-atminties-labirintuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kad-nepaklystume-atminties-labirintuose\/9118\/","title":{"rendered":"Kad nepaklystume atminties labirintuose"},"content":{"rendered":"

 <\/p>\n

CITATA. Galimyb\u0117mis suvokti, kaupti informacij\u0105 ir akimirksniu joje susiorientuoti \u017emogaus atmin\u010diai neprilygsta joks kompiuteris.<\/div>\n
 <\/div>\n
„Palink\u0117k man, kad kuo ilgiau nepamir\u0161\u010diau savo vardo ir nam\u0173 adreso,“ – juokais papra\u0161\u0117 garbaus am\u017eiaus bi\u010diulis, sveikinamas su gimtadieniu. I\u0161 \u0161irdies pasijuok\u0117me, ta\u010diau rimtai kalbant, ne vienas esame pajut\u0119, jog net menki atminties sutrikimai<\/a> labai ry\u0161kiai atsiliepia gyvenimo kokybei.<\/div>\n
 <\/div>\n
\u017dmogaus atmintis – tai nuostabi Dievo dovana, be kurios mes neb\u016btume tuo, kuo esame, negal\u0117tume pa\u017einti vienas kito, vertinti istorini\u0173 \u012fvyki\u0173, bendrauti, kurti. \u017dod\u017eiu, negal\u0117tume gyventi pilnaverti\u0161kai, o tik egzistuotume dabartimi. Galimyb\u0117mis suvokti, kaupti informacij\u0105 ir akimirksniu joje susiorientuoti \u017emogaus atmin\u010diai neprilygsta joks kompiuteris. Ta\u010diau k\u0105 daryti, kai ji ima strigti?<\/div>\n
 <\/div>\n
Sud\u0117tingas atminties mechanizmas<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
„Atmint\u012f apsprend\u017eia daugyb\u0117 psichologini\u0173 ir neurofiziologini\u0173 proces\u0173. Tai labai sud\u0117tingas ir platus medicinos mokslo ir praktikos tyrim\u0173 objektas, kuriame mokslas nuolat atranda nauj\u0173 dalyk\u0173,“ – sako Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Neurologijos centro vadovas prof. Valmantas Budrys. – Atmintis – viena i\u0161 pagrindini\u0173 kognityvin\u0117s arba m\u0105stymo sistemos sud\u0117tini\u0173 dali\u0173. Kognityviniai (pa\u017einimo) procesai sutrinka sergant vienokiomis ar kitokiomis ligomis, d\u0117l kuri\u0173 nuken\u010dia ne vien atmintis, bet ir kitos suvokimo sritys, tokios kaip erdvinis m\u0105stymas, sprendim\u0173 pri\u0117mimas, kalba ir kitos \u0161ios srities funkcijos. Kartais, tarkime, sergant Alzheimerio liga<\/a>, atminties sutrikimas b\u016bna dominuojantis. O \u0161iaip u\u017emar\u0161umu skund\u017eiais daugyb\u0117 \u017emoni\u0173, ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad j\u0173 skundai signalizuoja apie rimt\u0105 lig\u0105.“<\/div>\n
Kaip \u012fvykiai, faktai patenka \u012f m\u016bs\u0173 atmint\u012f? Bet koki\u0105 mus pasiekian\u010di\u0105 informacij\u0105 galime u\u017efiksuoti, bet galime ir praleisti, jeigu ji mums i\u0161 esm\u0117s nesvarbi, jei esame i\u0161sibla\u0161k\u0119, tuo metu kalbame su kitu ir tiesiog dal\u012f jos praleid\u017eiame, negirdime bei d\u0117l daugelio kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Taigi, ta informacija tiesiog nepatenka \u012f m\u016bs\u0173 smegenis ir n\u0117ra fiksuojama. Kaip sakoma, „pro vien\u0105 aus\u012f \u012f\u0117jo, pro kit\u0105 i\u0161\u0117jo“. „Taigi, pirmasis atminties formavimosi etapas – informacijos patekimas. Jeigu informacija d\u0117l min\u0117t\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 nepatenka \u012f \u017emogaus smegenis, tai ir neu\u017esifiksuoja, tod\u0117l jeigu jos neprisimename, neverta jaudintis d\u0117l strukt\u016br\u0173, atsaking\u0173 u\u017e atminties formavim\u0105 ir i\u0161laikym\u0105, sutrikim\u0173. Tai tiesiog i\u0161sibla\u0161kymas, nuovargis, d\u0117mesio koncentracijos stoka,“ – sako profesorius ir priduria, jog kartais ne visa informacija u\u017efiksuojama d\u0117l pernelyg didel\u0117s jos apimties. Kiekvienas procesas turi savo eig\u0105, laik\u0105, tam tikrus paj\u0117gumus.<\/div>\n
Antrasis etapas – deponacija, taigi, tai, kas smegenyse „atsideda“ \u012f trumpalaik\u0119 arba darbin\u0119 atmint\u012f. Darbin\u0117je atmintyje  esanti informacija reikalinga tam tikr\u0105 laik\u0105, vykdant konkre\u010di\u0105 u\u017eduot\u012f, ta\u010diau neturi i\u0161liekamosios vert\u0117s. M\u016bs\u0173 ilgalaik\u0117 atmintis, kurioje deponuoti labai reik\u0161mingi visam gyvenimui dalykai, yra formuojama labai sud\u0117ting\u0173 biochemini\u0173, neurofiziologini\u0173, psichologini\u0173 mechanizm\u0173. \u0160i\u0173 mechanizm\u0173 sutrikimas – tai vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 smegen\u0173 strukt\u016br\u0173 pakitim\u0173 pasekm\u0117s, pasirei\u0161kian\u010dios Alzheimerio liga<\/a> arba kitomis demencijomis.<\/div>\n
Tre\u010diasis svarbus atminties mechanizmo etapas – atgaminimas. „Mes galime informacij\u0105 kaupti, bet jeigu negalime jos atgaminti, tai formaliai rei\u0161kia, jog neprisimename. Ta\u010diau ir tai ne visada yra kokios nors rimtos ligos po\u017eymis. Pakanka \u017emogui priminti pamir\u0161tos arba „u\u017estrigusios“ pavard\u0117s pirm\u0105j\u0105 raid\u0119 ar su sijus\u012f fakt\u0105, ir jis prisimena. Kartais studentai per egzaminus sako, jog atsakymas \u012f klausim\u0105 „sukasi ant lie\u017euvio galo“. Jeigu jis tikrai mok\u0117si ir buvo t\u0105 informacij\u0105 \u012fsid\u0117m\u0117j\u0119s, tai u\u017euomina jam padeda, o jeigu tas faktas nebuvo deponuotas ilgalaik\u0117je ar bent jau trumpalaik\u0117je atmintyje, tai nebus ir k\u0105 atgaminti,“ – \u0161ypsosi profesorius.<\/div>\n
 <\/div>\n
Kur dingsta ma\u017eieji genijai?<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
Kaip atmintis susijusi su \u017emogaus gabumais? „Atmintis yra kognityvini\u0173 proces\u0173 sistemos – m\u0105stymo – sud\u0117tin\u0117 dalis, labai svarbus, bet tikrai ne vienintelis proto (intelekto prasme) bruo\u017eas. \u017dmogus gali b\u016bti labai talentingas net ir netur\u0117damas labai puikios atminties. Genial\u016bs mokslininkai neretai b\u016bna i\u0161sibla\u0161k\u0119, pamir\u0161ta, kur k\u0105 pasid\u0117j\u0119,“ – sako prof. V. Budrys. – talentai ir gabumai i\u0161ry\u0161k\u0117ja jau vaikyst\u0117je. Vieni vaikai talentingesni matematikai, kiti – muzikai, treti – vizualiesiems menams. Tai priklauso nuo to, koks kognityvinis d\u0117muo j\u0173 s\u0105mon\u0117je yra dominuojantis. \u017dmogus gali netur\u0117ti muzikin\u0117s klausos, ta\u010diau jis gali b\u016bti talentingas matematikas. O kartais, nors \u017emogaus tamintis ir labai gera, dideliu intelektu jis nepasi\u017eymi.“ Profesorius pataria ypatingai nesi\u017eav\u0117ti ir vadinamaisiais „stebuklingais“ vaikais, geban\u010diais skai\u010diuoti, dauginti begalinius skai\u010dius ir pan., gabumais. Tai – ne didelio intelekto, o tik tam tikr\u0173 neurofiziologini\u0173 ry\u0161i\u0173 tam tikroje smegen\u0173 vietoje susidarymo po\u017eymis. Jo d\u0117ka vien\u0105 funkcij\u0105 \u017emogaus smegenys atlieka ypatingai greitai, bet da\u017eniausiai jo i\u0161skirtinumas tuo ir apsiriboja.<\/div>\n
 <\/div>\n
„A\u010di\u016b u\u017e puik\u0173 desert\u0105, bet… kada pietausime?“<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
Normalu, kad senstant atmintis silpsta. Kaip ir kokiais tempais, priklauso nuo daugelio aplinkybi\u0173. Vadinamasis su am\u017eiumi susij\u0119s atminties sutrikimas (angl. age-associated memory impairment (AAMI), pasirei\u0161kia pablog\u0117jusiu naujos informacijos (nauj\u0173 sutikt\u0173 \u017emoni\u0173 vard\u0173, pavadinim\u0173 ir kt.) \u012fsiminimu. Jei atminties deficitas yra ry\u0161kesnis nei der\u0117t\u0173 pagal am\u017ei\u0173, \u017emogui diagnozuojamas lengvas kognityvinis (pa\u017einimo) sutrikimas (angl. mild cognitive impairment, MCI). MCI pasirei\u0161kia \u012fvairiai: nuolatiniu u\u017emar\u0161umu, kai \u017emogus pamir\u0161ta, k\u0105 buvo susitar\u0119s, kur tur\u0117j\u0119s nueiti, painioja vaik\u0173, an\u016bk\u0173 vardus, kartoja tuos pa\u010dius juokelius, anekdotas, istorijas ir pan. \u0160i b\u016bsena skiriasi nuo paprasto „i\u0161sibla\u0161kymo“ dar ir tuo, kad pradeda trukdyti \u012fprastai kasdienei \u017emogaus veiklai, aktyvumui, savaranki\u0161kumui.<\/div>\n
Moksliniai tyrimai liudija, jog apie 12 proc. \u017emoni\u0173, vyresni\u0173 nei 65 m., kuriems diagnozuotas MCI, Alzheimerio ligos klinika i\u0161ry\u0161k\u0117ja per vienerius metus, o per trejus metus \u0161is skai\u010dius i\u0161auga net iki 40 proc. Tai nepalyginamai daugiau negu bendrojoje populiacijoje (apie 1 proc. vyresni\u0173 negu 65 m. \u017emoni\u0173 be MCI po\u017eymi\u0173).<\/div>\n
„A\u010di\u016b u\u017e puik\u0173 desert\u0105, bet… kada pietausime?“Tok\u012f inteligenti\u0161kos savo mamos klausim\u0105 kylant nuo \u0161eimynini\u0173 piet\u0173 stalo neretai i\u0161girsta viena bi\u010diul\u0117. Mamai diagnozuota asmenyb\u0119 ardanti Alzheimerio liga<\/a>, o vienas i\u0161 akivaizd\u017eiausi\u0173 jos po\u017eymi\u0173 – atminties sutrikimas. „Tai – i\u0161skirtinai pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 liga, niekada nepasirei\u0161kianti jauniems \u017emon\u0117ms,“ – sako prof. V. Budrys. – Tarkime, XVI am\u017eiuje \u0161ios ligos beveik nebuvo, nes \u017emon\u0117s gyveno nepalyginamai trumpiau. Sen\u0117jan\u010dioje pasaulio visuomen\u0117je sergan\u010di\u0173j\u0173 \u012fvairiomis demencijomis, tarp kuri\u0173 i\u0161siskiria Alzheimerio liga<\/a>, daug\u0117ja. Ta\u010diau kitos demencijos, kuri\u0173 prognoz\u0117s irgi n\u0117ra guod\u017eian\u010dios, da\u017eniau sutrikdo aplinkiniams ma\u017eiau pastebimus protinius kognityvinius \u017emogaus geb\u0117jimus. Bet kuriuo atveju i\u0161 akies negalima nuspr\u0119sti, jog pagyven\u0119s \u017emogus, kuris kai k\u0105 pamir\u0161ta, serga viena ar kita demencijos forma. Tai – specialist\u0173, kurie geba nuodugniai i\u0161siai\u0161kinti atminties sutrikim\u0173 prie\u017eastis, prerogatyva. B\u016btina gerai diferencijuoti akivaizd\u017ei\u0173 simptom\u0173 prie\u017eastis, nes atmintis gali sutrikti ir d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: smegen\u0173 kraujotakos nepakankamumo (insulto), traum\u0173, insulto, bei d\u0117l depresijos, kuri\u0105 neretai d\u0117l artimo \u017emogaus praradimo, kit\u0173 sunki\u0173 susirgim\u0173 i\u0161gyvena vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s.“<\/div>\n
Smegen\u0173 kraujotakos, taigi, ir atminties kokybei, vyresniame am\u017eiuje nema\u017eai \u012ftakos turi diabetas, arterin\u0117 hipertenzija, taigi, norint i\u0161laikyti atmint\u012f, labai svarbu neleisti joms progresuoti. Viena i\u0161 svarbiausi\u0173 kraujagyslin\u0117s demencijos prie\u017eas\u010di\u0173 yra insultas. Vienokie ar kitokie smegen\u0173 kraujotakos sutrikimai, priklausomai nuo to, kokioje smegen\u0173 vietoje jie \u012fvyksta, pa\u017eeid\u017eia strukt\u016bras, atsakingas u\u017e kognityvines funkcijas, u\u017e atmint\u012f, u\u017e kalb\u0105. D\u0117l plataus insulto nuken\u010dia daug strukt\u016br\u0173 ir daug sri\u010di\u0173, tod\u0117l labai svarbu, kad \u0161i liga b\u016bt\u0173 tinkamai gydoma.<\/div>\n
 <\/div>\n
Kiekvienam ligoniui – individualus gydymas<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
Atminties sutrikim\u0173 gydymas turi b\u016bti individualus, ir paprastai neapsiriboja vienu metodu ar vaistu. Atsi\u017evelgiama \u012f atminties sutrikimo tip\u0105, sunkum\u0105, prie\u017east\u012f, paciento am\u017ei\u0173 ir kitas aplinkybes. Vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 atminties sutrikimai<\/a>, atsirad\u0119 d\u0117l smegen\u0173 kraujotakos nepakankamumo, ateroskleroz\u0117s, gydomi smegen\u0173 mikrocirkuliacij\u0105, kraujo reologij\u0105 gerinan\u010diais, antilipidiniais vaistais. Sergan\u010di\u0173j\u0173 Alzheimerio liga<\/a> atminties sutrikimai<\/a> gydomi \u0161ios ligos mechanizmus veikian\u010diais preparatais, atsirad\u0119 sergant depresija<\/a> – antidepresantais ir kt.<\/div>\n
Atstatyti funkcinius atminties sutrikimus, tokius kaip nepakankama d\u0117mesio koncentracija, streso, nerimo poveikis \u012fsiminimui ir kt., kurie da\u017eniau pasitaiko jauniems \u017emon\u0117ms, galima nemedikamentin\u0117mis priemon\u0117mis – psichoterapija, autosugestija ir kt.<\/div>\n
Beveik visais atminties sutrikimo atvejais naudingi smegen\u0173 l\u0105steli\u0173 (neuron\u0173) metabolizm\u0105 gerinantys vaistai, tarp kuri\u0173 populiariausi – nootropai. Jie yra sintetiniai analogai biologini\u0173 med\u017eiag\u0173, aktyvuojan\u010di\u0173 neuron\u0173 metabolizm\u0105 ir perduodan\u010di\u0173 biosignalus.<\/div>\n
\u017dinomiausias \u0161iuolaikinis nootropas – pramiracetamas (Pramistaras). Tyrimais \u012frodyta, kad \u0161is preparatas aktyviai stimuliuoja neuron\u0173 med\u017eiag\u0173 apykait\u0105, aktyvina smegen\u0173 kraujotak\u0105, gerina smegen\u0173 l\u0105steli\u0173 energetik\u0105, veikia \u0161velniai anaboli\u0161kai (stimuliuoja ribonuklein\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, taip pat atsaking\u0173 u\u017e atminties saugojim\u0105, bei fosfolipid\u0173 sintez\u0119, pasi\u017eymi neuroprotekciniu poveikiu – didina smegen\u0173 audinio atsparum\u0105 hipoksijai, infekciniams, toksiniams, mechaniniams ir kitiems \u017ealingiems veiksniams. <\/div>\n
Pastaraisiais metais atlikta nema\u017eai klinikini\u0173 tyrim\u0173, patvirtinan\u010di\u0173, kad \u0161iuo preparatu gydant centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos (CNS) traum\u0173 ir lig\u0173 pasekmes – po neuroinfekcij\u0173, su\u017ealojim\u0173, insulto ir kt. bei gydant ne tik senatvinius organinius, bet ir jaunatvinius funkcinius atminties sutrikimus, pager\u0117ja pacient\u0173 d\u0117mesio koncentracija, suaktyv\u0117ja \u012fsiminimo procesas, ger\u0117ja smegen\u0173 audinio atsparumas \u017ealingiems poveikiams (hipoksijai, toksinams ir kt.) ir skatinamas neuron\u0173 funkcijos atsigavimas po pa\u017eeidimo. Iki \u0161iol n\u0117ra apra\u0161yta klini\u0161kai reik\u0161ming\u0173 \u0161alutini\u0173 \u0161io vaisto poveiki\u0173. Senatviniams atminties sutrikimams gydyti pramiracetamo skiriama ilg\u0105 laik\u0105 – kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173. Trumpalaikiams atminties sutrikimams gydyti ar atmin\u010diai pagerinti (pvz., per sesij\u0105 studentams) \u0161io vaisto individualiai skiriama pagal poreik\u012f.<\/div>\n
 <\/div>\n
Atminties rezervai<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
K\u0105 daryti, norint ilgai i\u0161laikyti puiki\u0105 atmint\u012f, iki gilios senatv\u0117s nepamir\u0161ti nam\u0173 adreso ir artim\u0173j\u0173 vard\u0173, i\u0161saugoti orum\u0105 ir savaranki\u0161kum\u0105? Be abejo, yra \u017emoni\u0173 kurie galvoja, kad gali visk\u0105 i\u0161spr\u0119sti tablet\u0117, injekcija. Ta\u010diau mes patys atsakingi u\u017e tai, kaip gyvename, kokiais rizikos veiksniais piktnaud\u017eiaujame, o koki\u0173 – vengiame, ar laiku gydom\u0117s susirg\u0119 ir pan. Mokymasis, dom\u0117jimasis naujov\u0117mis, nuolatinis proto ir atminties tobulinimas reikalingas tam, kad pagreitint\u0173 neurobiocheminius procesus smegenyse. Tai, kas nuolat treniruojama, sensta l\u0117\u010diau nei tai, kas netreniruota. Rimtos organin\u0117s ligos, kaip tam tikr\u0173 baltym\u0173 pakitim\u0173 apspr\u0119sta Alzheimerio liga<\/a>, gali i\u0161tikti bet kurio i\u0161silavinimo \u017emog\u0173, ta\u010diau didelio i\u0161silavinimo \u017emon\u0117s turi didesn\u012f atminties ir kit\u0173 protini\u0173 rib\u0173 rezerv\u0105. D\u0117l to ta liga pasirei\u0161kia santykinai v\u0117liau. Taigi, stengtis verta.<\/div>\n
 <\/div>\n

Valentina Jakimavi\u010dien\u0117 <\/strong><\/p>\n

Lietuvos \u017einios<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

<\/o:p><\/span><\/h1>\n

 \u017dmogaus atmintis – tai nuostabi Dievo dovana, be kurios mes neb\u016btume tuo, kuo esame, negal\u0117tume pa\u017einti vienas kito, vertinti istorini\u0173 \u012fvyki\u0173, bendrauti, kurti. \u017dod\u017eiu, negal\u0117tume gyventi pilnaverti\u0161kai, o tik egzistuotume dabartimi. Galimyb\u0117mis suvokti, kaupti informacij\u0105 ir akimirksniu joje susiorientuoti \u017emogaus atmin\u010diai neprilygsta joks kompiuteris. Ta\u010diau k\u0105 daryti, kai ji ima strigti?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1214,141,583,352,138,525],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9118","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-atmintis","tag-insultas","tag-kompiuteris","tag-profesorius","tag-vaistai","tag-vyresnio-amziaus"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9118","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9118"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9118\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9118"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9118"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9118"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9118"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9118"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}