{"id":912,"date":"2017-08-08T17:18:23","date_gmt":"2017-08-08T17:18:23","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-08-09T09:17:10","modified_gmt":"2017-08-09T09:17:10","slug":"moteru-slapimo-nelaikymas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/moteru-slapimo-nelaikymas\/912\/","title":{"rendered":"Moter\u0173 \u0161lapimo nelaikymas"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">\u0160lapimo nelaikymu vadinama b\u016bkl\u0117, pasirei\u0161kianti nevalingu bet kokio \u0161lapimo kiekio i\u0161tek\u0117jimu. Tyrimai rodo, kad \u012fvairaus pob\u016bd\u017eio ir sunkumo \u0161lapimo nelaikymo (\u0160N) simptom\u0173 turi milijonai moter\u0173 visame pasaulyje (vien JAV \u0161lapimo nelaikymas nustatytas 13 mln. \u017emoni\u0173, i\u0161 j\u0173 2\/3 sudaro moterys). Daliai moter\u0173 \u0161lapimo nelaikymas (\u0160N) pasirei\u0161kia lengvai: b\u0117gant ar kosint nevalingai nuvarva keli la\u0161eliai \u0161lapimo. Kitoms \u0160N gali kelti dideli\u0173 nepatogum\u0173, nes staiga atsirad\u0119s stiprus noras \u0161lapintis ver\u010dia nedelsiant ie\u0161koti tualeto. \u0160N gali b\u016bti \u012fvairaus sunkumo \u2013 nuo kelian\u010dio menk\u0173 nepatogum\u0173 iki labai<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">tridan\u010dio kasdien\u012f gyvenim\u0105 ir darbingum\u0105. Daugelis \u0161lapimo nelaikan\u010di\u0173 moter\u0173 drovisi savo negalavimo, vengia bendravimo, izoliuojasi visuomen\u0117je ir net \u0161eimoje. Lytinio aktyvumo metu pasirei\u0161kiantis \u0160N sukelia moteriai didel\u012f emocin\u012f distres\u0105. Statistikos duomenimis, moterims \u0160N pasitaiko du kartus da\u017eniau nei vyrams. \u012evair\u016bs tyrimai rodo, kad su \u0161lapimo nelaikymu vyresniame am\u017eiuje susiduria 35 proc. moter\u0173. Lietuvoje atlikt\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, \u0161lapimo nelaikymu skund\u017eiasi apie 43 proc. 50\u201370 m. ir 6,3 proc. 55\u201359 m. am\u017eiaus moter\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Didesn\u012f moter\u0173 \u0160N paplitim\u0105 lemia fiziologiniai ir anatominiai organizmo ypatumai: urogenitalinio trakto strukt\u016bra, n\u0117\u0161tumas, gimdymas, menopauz\u0117, sutrikusi hormon\u0173 pusiausvyra. I\u0161 vyrams, ir moterims \u0160N gali sukelti tos pa\u010dios prie\u017eastys, kaip antai: neurologiniai pa\u017eeidimai, \u012fgimti defektai, insultas, i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117, senatviniai organizmo pakitimai. Nors vyresn\u0117ms moterims \u0160N pasitaiko da\u017eniau, \u0160N n\u0117ra nei\u0161vengiamas sen\u0117jimo palydovas. \u0160N \u2013 ne tik psichoemocin\u0117 problema. \u0160lapimo nelaikan\u010dios moterys da\u017eniau serga urogenitalin\u0117s sistemos infekcin\u0117mis ir u\u017edegimo ligomis, nuo \u0161lapimo sudr\u0117kusi maceruota oda gali infekuotis, atsirasti egzema ir neurodermitas. Taigi \u0160N yra ir medicininis sutrikimas, kuris gali ir turi b\u016bti gydomas. N\u0117ra vieno visoms moterims efektyvaus \u0160N gydymo, nes skiriasi \u0160N etiologija, sunkumas, pob\u016bdis. Vis d\u0117lto daugelis \u0161lapimo nelaikan\u010di\u0173 moter\u0173 s\u0117kmingai gydomos be chirurgini\u0173 intervencij\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Klasifikacija<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagal etiologij\u0105 i\u0161skiriami 5 \u0161lapimo nelaikymo tipai, kuriuos ap\u017evelgsime pla\u010diau. \u0160lapimo nelaikymas taip pat pasirei\u0161kia padid\u0117jus \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s ar pilvo sienos raumen\u0173 \u012ftampai d\u0117l raumen\u0173 ar neurogenini\u0173 pa\u017eeidim\u0173, fizin\u0117s \u012ftampos, nutukimo ir kt. Nutukimas visada pasunkina \u0160N simptomus, o suma\u017einus per didel\u012f k\u016bno svor\u012f \u0160N simptomai palengv\u0117ja.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>\u012etampos \u0161lapimo nelaikymas<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012etampos \u0161lapimo nelaikymas pasirei\u0161kia nevalingu \u0161lapimo i\u0161tek\u0117jimu fizini\u0173 pastang\u0173 metu, \u010diaudint, kosint ar juokiantis. \u0160i \u0161lapimo nelaikymo forma da\u017eniau vargina gimd\u017eiusias, antsvorio turin\u010dias ir menopauz\u0117s am\u017eiaus moteris, kai suma\u017e\u0117jus organizme moteri\u0161k\u0173 hormon\u0173 estrogen\u0173 susilpn\u0117ja dubens dugno raumenys. D\u0117l suma\u017e\u0117jusio estrogen\u0173 kiekio \u0160N simptomai gali pasunk\u0117ti prie\u0161 m\u0117nesines. Daugeliui moter\u0173 \u012ftampos \u0160N gali b\u016bti veiksmingai gydomas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Skubos \u0161lapimo nelaikymas<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Da\u017eniausia skubos \u0160N prie\u017eastis \u2013 sutrikusios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s kontrakcijos, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s spazmai, atsirad\u0119 d\u0117l nervini\u0173 impuls\u0173 disfunkcijos ar reguliacijos sutrikimo. Skubos \u0161lapimo nelaikymui b\u016bdinga: staiga atsirandantis stiprus noras \u0161lapintis, trumpalaikis \u0161lapimo nesulaikymas, pada\u017en\u0117j\u0119s \u0161lapinimasis, \u0161lapimo nelaikymas lytini\u0173 santyki\u0173 metu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skubos nelaikymo simptomus sunkina ar provokuoja: nerv\u0173 sistemos ligos (galvos ar nugaros smegen\u0173 pa\u017eeidimai, Parkinsono, Alzheimerio ligos, i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117, insultas ir kt.), gretutin\u0117s ligos (\u0161irdies, inkst\u0173 nepakankamumas, l\u0117tin\u0117 obstrukcin\u0117 plau\u010di\u0173 liga, blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas, hipertireoz\u0117, nutukimas) bei psichikos ligos (pa\u017einimo funkcijos sutrikimai, demencija), miego sutrikimai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Hiperaktyvi \u0161lapimo p\u016bsl\u0117<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160io tipo \u0160N sukelia nenormal\u016bs nerviniai impulsai, ateinantys \u012f \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 netinkamu laiku ir sukeliantys \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumen\u0173 susitraukim\u0105 be imperatyvaus noro \u0161lapintis. Moteriai \u0161lapintis iki 7 kart\u0173 per dien\u0105 yra normalu. Turin\u010dios hiperaktyvi\u0105 \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 moterys \u0161lapinasi da\u017eniau (kartais daug da\u017eniau) nei 7 kartus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Funkcinis \u0161lapimo nelaikymas<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai kuriems asmenims, turintiems m\u0105stymo, jud\u0117jimo arba bendravimo sutrikim\u0173, gali b\u016bti sunku prireikus pasiekti tualet\u0105. Pavyzd\u017eiui, sergantiesiems Alzheimerio liga gali kilti keblum\u0173 planuojant laik\u0105, kada reikia eiti \u012f tualet\u0105. Ne\u012fgaliesiems, s\u0117dintiems ve\u017eim\u0117lyje, gali b\u016bti fizi\u0161kai sunku laiku pasiekti tinkam\u0105 \u0161lapinimuisi viet\u0105. Dalis pagyvenusi\u0173 moter\u0173 d\u0117l artrito sukelto s\u0105nari\u0173 skausmo ir jud\u0117jimo apribojim\u0173 taip pat patiria \u0160N epizod\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Perpildymo \u0161lapimo nelaikymas<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Perpildymo \u0160N moterims pasitaiko retai. \u0160iai \u0160N formai b\u016bdinga tai, kad \u0161lapinantis \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 nevisi\u0161kai i\u0161situ\u0161tina, tod\u0117l \u0161lapimo likutis i\u0161silieja nevalingai. Perpildymo \u0160N gali atsirasti nusilpus \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumenims arba esant \u0161lapl\u0117s blokui. \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s raumen\u0173 nusilpimas gali b\u016bti neurogenin\u0117s kilm\u0117s (diabetin\u0117s neuropatijos ar kt.), \u0161lapl\u0117s blok\u0105 gali sukelti navikai, \u0161lapimo akmenys.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Mi\u0161rus \u0161lapimo nelaikymas<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Moterims da\u017eniausiai pasitaiko skubos ir \u012ftampos (streso) \u0160N derinys, vadinamasis mi\u0161rus \u0160N. Izoliuotas skubos ar \u012ftampos \u0160N tarp moter\u0173 yra gana retas. Kai kurie autoriai i\u0161skiria laikin\u0105, praeinant\u012fj\u012f, \u0160N. Laikin\u0105 \u0160N gali sukelti kai kurie vaistai, \u0161lapimo tak\u0173 infekcijos, psichikos, jud\u0117jimo sutrikimai, viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas, per\u0161alimo ligos (kosulys, \u010diaudulys).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>\u016aminis \u0161lapimo nelaikymas<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u016aminio \u0161lapimo nelaikymo prie\u017eastys taip pat yra \u012fvairios. J\u012f gali sukelti delyras ar \u016bminis s\u0105mon\u0117s sutrikimas, infekcija (simptomin\u0117 \u0161lapimo tak\u0173 infekcija), atrofinis vaginitas ar uretritas, vaistai, psichikos sutrikimai (depresija, elgesio sutrikimai) ir t. t.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Diagnostika<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160lapimo nelaikymo diagnostika pradedama nuo pacient\u0117s apklausos, anamnez\u0117s. Pacien\u010di\u0173 apklausai naudojami special\u016bs standartizuoti klausimynai (anketos). Vertingos diagnostin\u0117s informacijos suteikia pacient\u0117s pildomi \u0161lapinimosi dienynai. Jos klausiama apie turimas gretutines ligas, vartojamus vaistus (neurologinius, psichiatrinius, kardiologinius ar kt.). Nustatyti \u0160N kilm\u0119 ir form\u0105 padeda bendri rutininiai ir special\u016bs testai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Gydymas<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2015 m. Europos urolog\u0173 draugijos gair\u0117se nurodoma, kad \u0160N reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti gydyti nemedikamentin\u0117mis priemon\u0117mis, jei jos nepadeda, rekomenduojama skirti vaist\u0173. Gair\u0117se pabr\u0117\u017eiama, kad konservatyvus \u0160N gydymas yra saugesnis, tod\u0117l visada, kai galima, tur\u0117t\u0173 b\u016bti pasirinktinis. I\u0161 intervencini\u0173 priemoni\u0173 pirmiausia pasirenkamos galimai ma\u017eiau \u017ealingos ir rizikingos. \u0160lapimo nelaikymas pradedamas koreguoti pirmiausia gydant pagrindin\u0119 ar gretutines ligas ir gerinant pacien\u010di\u0173 pa\u017einimo funkcij\u0105. Gydymo tikslas \u2013 suma\u017einti \u0160N epizod\u0173 da\u017en\u012f, kartais pavyksta pasiekti visi\u0161kos \u0161lapinimosi kontrol\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Nemedikamentin\u0117s priemon\u0117s<\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pacient\u0117ms rekomenduojama \u0161alinti \u0160N skatinan\u010dius veiksnius: ma\u017einti per didel\u012f k\u016bno svor\u012f, stiprinti dubens raumenis specialiais K\u0117gelio pratimais, gydyti viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jim\u0105, mesti r\u016bkyti, nepersivalgyti, ma\u017eiau gerti kavos, kit\u0173 kofeino ir angliar\u016bg\u0161t\u0117s turin\u010di\u0173 g\u0117rim\u0173. Taip pat patariama normalizuoti i\u0161geriam\u0173 skys\u010di\u0173 kiek\u012f: jei jis per didelis \u2013 suma\u017einti, jei per ma\u017eas \u2013 padidinti. Moterims, kurias vargina skubos \u0160N simptomai, rekomenduojamos specialios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s ir dubens dugno raumen\u0173 treniruot\u0117s (pratimai).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pa\u017einimo funkcij\u0173, psichikos sutrikim\u0173 turin\u010dios moterys mokomos teisingo \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s i\u0161tu\u0161tinimo (visi\u0161ko i\u0161si\u0161lapinimo). Pomenopauz\u0117s am\u017eiaus moterims, kurias vargina \u0160N, rekomenduojama ilgalaik\u0117 vaginin\u0117 estrogen\u0173 terapija. Ji ypa\u010d tinkama, jei pasirei\u0161kia vulvos ir mak\u0161ties atrofijos simptom\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sistemin\u0117 pakei\u010diamoji estrogen\u0173 terapija \u0160N gydyti netaikoma. Mi\u0161rios formos \u0160N gydymas pradedamas nuo labiausiai varginan\u010di\u0173 simptom\u0173 korekcijos. Jei vyrauja skubos \u0160N po\u017eymiai, skiriama antimuskarinini\u0173 vaist\u0173. Jei toks gydymas nepadeda, rekomenduojama skirti duloksetino, kuris veikia simptomi\u0161kai, bet nei\u0161gydo. Kartais taikomas chirurginis gydymas. Skubos \u0160N gydomas kompleksi\u0161kai: koreguojama mityba, taikoma, elgesio terapija, dubens dugno raumen\u0173 treniruot\u0117s ir (arba) skiriama vaist\u0173, retai prireikia chirurgin\u0117s intervencijos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u0160lapim\u0105 sugerian\u010dios priemon\u0117s ir j\u0173 parinkimas<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei i\u0161m\u0117ginus visas terapines priemones nepavyksta pasiekti visi\u0161kos \u0161lapinimosi kontrol\u0117s, rekomenduojamos \u0161lapim\u0105 sugerian\u010dios priemon\u0117s (\u0160SP). Jos padeda pacientei i\u0161likti aktyviai ir patogiai, oriai jaustis \u012fvairiomis gyvenimo aplinkyb\u0117mis. \u0160SP tinka esant bet kurio tipo \u0160N. Higienos priemon\u0117s \u0161lapinimosi sutrikim\u0173 negydo, bet pacientei padeda jaustis geriau, patogiau, \u0161variau, neleid\u017eia atsirasti<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">nemaloniam kvapui, apsaugo tarpviet\u0117s od\u0105 nuo dirginamojo \u0161lapimo poveikio, suma\u017eina infekcini\u0173 ir iritacini\u0173 komplikacij\u0173 rizik\u0105, pagerina psichoemocin\u0119 pacient\u0117s b\u016bkl\u0119. Neretai \u0161lapimo nelaikan\u010dios pacient\u0117s noriau renkasi \u0161lapim\u0105 sugerian\u010dius \u012fklotus nei su tam tikra rizika susijus\u012f operacin\u012f \u0161lapimo nelaikymo gydym\u0105. \u0160SP b\u016bna vienkartinio naudojimo. Jos sugeria \u0161lapim\u0105, saugo \u0161lapimo takus, lytinius organus ir aplinkin\u0119 od\u0105 nuo dirginamojo \u0161lapimo poveikio, ma\u017eina infekcini\u0173 ir iritacini\u0173 komplikacij\u0173 rizik\u0105. \u0160lapim\u0105 sugerian\u010dios priemon\u0117s skirtinos moterims, kurias vargina nuolatinis \u0161lapimo nelaikymas, o taikytas gydymas neveiksmingas, kurios d\u0117l ligos, fizinio ar protin\u0117s negalios negali dalyvauti elgsenos korekcijos programose bei kurioms kontraindikuotinas ar negalimas \u0160N gydymas vaistais ar chirurgin\u0117mis manipuliacijomis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012evairi\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, apie 47 proc. vyresnio am\u017eiaus moter\u0173 naudoja \u0161lapim\u0105 sugerian\u010dius \u012fklotus. Gaminami \u012fvairaus sugeriamumo laipsnio \u012fklotai moterims. Jie sukurti tikslingai \u0161lapimui sugerti, nes j\u0173 sud\u0117tyje yra specialaus superabsorbento, kuris ypa\u010d greitai sugeria \u0161lapim\u0105, padeda moteriai i\u0161likti sausai, saugo nuo nemalonaus kvapo. \u012eklotai naudojami gydymo prad\u017eioje, kol pasireik\u0161 terapini\u0173 priemoni\u0173 efektas, prie\u0161 operacin\u012f gydym\u0105 ir jeigu nemedikamentinis ir medikamentinis \u0160N gydymas buvo neveiksmingi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei \u0161lapimo nelaikymas lengvas (\u0161lapimo i\u0161teka kosint ar \u010diaudint) arba vidutinio sunkumo (\u0161lapimo i\u0161teka fizinio kr\u016bvio metu arba kei\u010diant k\u016bno pad\u0117t\u012f), rekomenduojama naudoti \u012fklotus. Jei \u0161lapimo nelaikymas sunkus ir \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s veikla visi\u0161kai nekontroliuojama, rekomenduojamos sauskeln\u0117s. Jos parenkamos individualiai pagal pacient\u0117s klub\u0173 matmenis bei sugeriamumo laipsn\u012f, atsi\u017evelgus \u012f pacient\u0117s i\u0161skiriamo \u0161lapimo kiek\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pareng\u0117 gyd. J. Kastys<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">LIETUVOS GYDYTOJO \u017dURNALAS EKSPERT\u0172 REKOMENDACIJOS 2016\/2017<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160lapimo nelaikymu vadinama b\u016bkl\u0117, pasirei\u0161kianti nevalingu bet kokio \u0161lapimo kiekio i\u0161tek\u0117jimu. Tyrimai rodo, kad \u012fvairaus pob\u016bd\u017eio ir sunkumo \u0161lapimo nelaikymo (\u0160N) simptom\u0173 turi milijonai moter\u0173 visame pasaulyje (vien JAV \u0161lapimo nelaikymas nustatytas 13 mln. \u017emoni\u0173, i\u0161 j\u0173 2\/3 sudaro moterys). Daliai moter\u0173 \u0161lapimo nelaikymas (\u0160N) pasirei\u0161kia lengvai: b\u0117gant ar kosint nevalingai nuvarva keli la\u0161eliai \u0161lapimo&#8230;.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":913,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[1819,7432,141,1765,157,20,6768,6094,60,138],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-912","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-iklotai","tag-infekcija","tag-insultas","tag-kosint","tag-nutukimas","tag-psichikos","tag-pusle","tag-skleroze","tag-terapija","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/912","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=912"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/912\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/913"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=912"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=912"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=912"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=912"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=912"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}