{"id":9126,"date":"2012-08-05T21:00:00","date_gmt":"2012-08-05T21:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-08-05T21:00:00","modified_gmt":"2012-08-05T21:00:00","slug":"genu-dopingas-keicia-sporto-veida","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/genu-dopingas-keicia-sporto-veida\/9126\/","title":{"rendered":"Gen\u0173 dopingas kei\u010dia sporto veid\u0105"},"content":{"rendered":"

 <\/span>Pasak sporto medik\u0173, dopingas – velnio pagunda, kuriai sunku atsispirti. Kasmet WADA – pasaulin\u0117 antidopingo agent\u016bra – papildo ir taip mil\u017eini\u0161k\u0105 draud\u017eiam\u0173 med\u017eiag\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Ta\u010diau daugeliui sporto specialist\u0173 nerim\u0105 kelia ne did\u0117jantis draud\u017eiam\u0173 preparat\u0173 s\u0105ra\u0161as, o gen\u0173 dopingas. „Kai sport\u0105 u\u017evaldys gen\u0173 terapija, dabartiniai skandalai atrodys kaip nekaltas vaik\u0173 \u017eaidimas“ skelbia BBC. <\/strong><\/p>\n

Ma\u017ea tikimyb\u0117<\/strong>
\n\u012esib\u0117g\u0117jus Londono olimpin\u0117ms \u017eaidyn\u0117ms u\u017efiksuotas kol kas vienas teigiamas dopingo testo rezultatas. Oficialiai patvirtinta, jog Albanijos sunkum\u0173 kilnotojas Hysenas Pulaku tapo pirmuoju olimpie\u010diu, kuris naudojo draud\u017eiamus preparatus. Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) teigimu, liepos 23-i\u0105j\u0105 atliktame sunkiaatle\u010dio H.Pulaku dopingo teste buvo aptiktas stanozololas.
\nPasaulio antidopingo agent\u016bros (WADA) prezidentas Johnas Fahey’us teigia, kad per \u0161e\u0161is pastaruosius m\u0117nesius prie\u0161 prasidedant Olimpin\u0117ms \u017eaidyn\u0117ms ma\u017eiausiai 107 sportininkams buvo pareik\u0161ti \u012ftarimai vartojus doping\u0105, u\u017ekirt\u0119 jiems keli\u0105 \u012f olimpiad\u0105.
\n„Dopingo vartojimu \u012ftariami atletai turi suvokti, jog galimyb\u0117 neb\u016bti sugautam yra ma\u017eiausia nei bet kada“,- kalb\u0117jo J.Fahey’us.<\/p>\n

U\u017efiksuotas atvejis<\/strong>
\nGen\u0173 dopingas n\u0117ra mokslin\u0117 fantastika. Ta\u010diau baiminamasi, kad atsiradus gen\u0173 dopingui sporto egzistencijai i\u0161kils reali gr\u0117sm\u0117.
\nPirmas potencialus gen\u0173 dopingo atvejis u\u017eregistruotas 2006 metais. Vokietijos lengvosios atletikos trenerio Thomaso Springsteino namuose per krat\u0105 buvo rasta \u012ftartin\u0173 elektronini\u0173 lai\u0161k\u0173, kuriais dom\u0117tasi apie Repoxygen – vaist\u0105, skirt\u0105 anemijai gydyti. \u0160io preparato pagrindas – virusas, \u012f kur\u012f \u012fterpiamas eritropoetino (EPO) gamyb\u0105 skatinantis genas. Tiesiai \u012f raumen\u012f \u012f\u0161virk\u0161\u010diamas virusas perkelia gen\u0105 \u012f raumen\u0173 l\u0105steles, o jos pradeda gaminti eritropoetin\u0105 ir skatina raudon\u0173j\u0173 kraujo k\u016bneli\u0173 susidarym\u0105, taigi didina sportininko i\u0161tvermingum\u0105.
\nGen\u0173 dopingas – l\u0105steli\u0173, gen\u0173, genetini\u0173 element\u0173 ar gen\u0173 ekspresijos moduliacijos naudojimas ne gydymo tikslais, o siekiant pagerinti sportininko rezultat\u0105. Teigiama, kad su gen\u0173 in\u017einerijos pagalba gal\u0117sime grei\u010diau b\u0117gti, auk\u0161\u010diau \u0161okti, toliau mesti. „Nereik\u0117s kilnoti svarmen\u0173, ir nereik\u0117s b\u0117gti de\u0161im\u010di\u0173 kilometr\u0173, kad i\u0161siugdytume i\u0161tverm\u0119, – ai\u0161kina prof. fiziologas Peteris Weyandas. – Gen\u0173 dopingas pakeis treniruotes: treniravimasis taps beprasmi\u0161ku ir atgyvenusiu dalyku. \u017dmogus, kuris net n\u0117ra atletas, gal\u0117s transformuotis \u012f super\u017emog\u0173.“<\/p>\n

I\u0161bandytas gen\u0173 terapijoje<\/strong>
\nPasak mokslinink\u0173, jei prigimtis pagail\u0117jo sportininkui ger\u0173 gen\u0173, j\u0173 jis gali \u012fgyti taikydamas gen\u0173 doping\u0105. Gen\u0173 dopingas nuo paprasto dopingo skiriasi tuo, kad \u0161iuo atveju atletai leist\u0173si geneti\u0161kai modifikuojami.
\nPagrindinis veikimo principas seniai i\u0161bandytas gen\u0173 terapijoje, j\u0105 gydytojai taiko paveldimosioms ligoms gydyti beveik du de\u0161imtme\u010dius. Mokslininkai yra sukaup\u0119 \u012fvairiausi\u0173 gen\u0173, kurie, \u012frod\u0117 bandymai su gyv\u016bnais, didina raumen\u0173 mas\u0119, gerina deguonies \u012fsisavinim\u0105 arba energijos tiekim\u0105. Skirting\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 genai suteikia skirting\u0173 savybi\u0173, nauding\u0173 \u012fvairiose sporto \u0161akose. Ir nors n\u0117ra \u017einoma, kad atletams b\u016bt\u0173 taikomas gen\u0173 dopingas, Tarptautinis olimpinis komitetas yra pasireng\u0119s tikrinti sportininkus Londono olimpin\u0117se \u017eaidyn\u0117se ir \u0161iuo aspektu.<\/p>\n

Tarp kitko:<\/strong><\/p>\n

Genai, paversiantys sportininkus mutantais<\/span><\/p>\n

Sunkum\u0173 kilnojimas<\/strong>
\n2007-aisiais JAV Johnso Hopkinso universiteto mokslininkas Se-Jin Lee kelioms pel\u0117ms suleido mutavus\u012f MSTN gen\u0105. Kadangi j\u0173 organizmai beveik nustojo gaminti miostatin\u0105, raumenys pasunk\u0117jo dvigubai. Lee i\u0161band\u0117 ir kito geno – miostatino poveik\u012f stabdan\u010dio baltymo folistatino F66 geno – mutacijas. Abiej\u0173 gen\u0173 derinys leido raumenims padid\u0117ti keturiskart. Taigi, tur\u0117damas MSTN ir F66 gen\u0173, sunkum\u0173 kilnotojas gal\u0117t\u0173 tapti stipresnis.
\nDvira\u010di\u0173 sportas<\/strong>
\n„Tour de France“ ar kitose lenktyn\u0117se dviratinink\u0173 raumenys sunkiai dirba, tod\u0117l jiems reikia labai daug deguonies. EPO genas gamina hormon\u0105 eritropoetin\u0105 (vadinam\u0105 EPO), o \u0161is savo ruo\u017etu padeda kaul\u0173 \u010diulpams gaminti daugiau deguon\u012f perne\u0161an\u010di\u0173 raudon\u0173j\u0173 kraujo k\u016bneli\u0173. U\u017euot vartoj\u0119s hormon\u0173 doping\u0105, dviratininkas gali pasinaudoti gen\u0173 in\u017einerijos i\u0161radimu ir minti pedalus daug ilgiau. Vis d\u0117lto bandymai su geneti\u0161kai modifikuotomis pel\u0117mis atskleid\u0117, kad EPO yra labai pavojingas sveikatai.
\nKrep\u0161inis<\/strong>
\nApie labai ilgas gal\u016bnes svajojantiems krep\u0161ininkams praverst\u0173 mutav\u0119s FBN1 genas, kuris gamina jungiamojo audinio baltym\u0105 fibrilin\u0105. Ta\u010diau geno mutacija priskiriama prie rimt\u0173 lig\u0173 ir vadinama Marfano sindromu, ji gali pa\u017eeisti \u0161ird\u012f, akis ir s\u0105narius. Norint i\u0161vengti pavojingo \u0161alutinio poveikio, gen\u0173 doping\u0105 reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti vartoti labai anksti, kol organizmas dar n\u0117ra visi\u0161kai susiformav\u0119s. <\/p>\n

Pareng\u0117 Inga Markeli\u016bt\u0117<\/p>\n

Lietuvos sveikata<\/p>\n

 <\/span><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u012esib\u0117g\u0117jus Londono olimpin\u0117ms \u017eaidyn\u0117ms u\u017efiksuotas kol kas vienas teigiamas dopingo testo rezultatas. Oficialiai patvirtinta, jog Albanijos sunkum\u0173 kilnotojas Hysenas Pulaku tapo pirmuoju olimpie\u010diu, kuris naudojo draud\u017eiamus preparatus. Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) teigimu, liepos 23-i\u0105j\u0105 atliktame sunkiaatle\u010dio H.Pulaku dopingo teste buvo aptiktas stanozololas.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[3351,3350,195,8],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9126","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-antidopingo","tag-dopingas","tag-raumenys","tag-virusas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9126","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9126"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9126\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9126"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9126"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9126"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9126"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9126"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}