{"id":9174,"date":"2012-07-04T21:00:00","date_gmt":"2012-07-04T21:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-09-06T13:47:07","modified_gmt":"2016-09-06T13:47:07","slug":"alergija-viena-sparciausiai-plintanciu-ligu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/alergija-viena-sparciausiai-plintanciu-ligu\/9174\/","title":{"rendered":"Alergija – viena spar\u010diausiai plintan\u010di\u0173 lig\u0173"},"content":{"rendered":"

\u00a0<\/span>Remiantis pasauline statistika, alergin\u0117s ligos per pastar\u0105sias kelias de\u0161imtis met\u0173 tapo bene spar\u010diausiai plintan\u010diomis (ketvirtoje vietoje pagal susirgim\u0173 da\u017enum\u0105). Ma\u017edaug kas tre\u010dias \u017emogus ken\u010dia nuo vienokios ar kitokios alergijos formos. Art\u0117jant pasaulinei alergijos dienai \u2013 ji minima liepos 8-\u0105j\u0105, verta prisiminti pagrindinius alergini\u0173 lig\u0173 simptomus ir gydym\u0105.\u00a0<\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Jei anks\u010diau alergi\u0161kas b\u016bdavo vos vienas kitas \u017emogus, \u0161iandien alergin\u0117s ligos plinta epidemijos pagrei\u010diu. \u012evairaus pob\u016bd\u017eio ir kilm\u0117s alergijas skatina vis didesnis aplinkos u\u017eter\u0161tumas, urbanizacija, did\u0117jantis buitin\u0117s chemijos med\u017eiag\u0173 vartojimas, pramonin\u0117 maisto gamyba (produktuose esantys da\u017eikliai, konservantai, kvapiosios med\u017eiagos), stresas, \u017ealingi \u012fpro\u010diai.<\/p>\n

\u201ePasteb\u0117ta, kad mieste gyvenantys \u017emon\u0117s b\u016bna alergi\u0161kesni nei kaimo gyventojai\u201c, – tvirtina \u0161eimos gydytojas Jonas Ju\u0161\u010dius. Anot jo, alergija pasirei\u0161kia patiems \u012fvairiausiems dalykams: dulk\u0117ms, augalams, maistui, aplinkos tar\u0161ai, gyv\u016bnams, vabzd\u017eiams, sintetikai ir pan. Alergin\u0117s reakcijos gali t\u0119stis nuo keli\u0173 dien\u0173 iki keli\u0173 m\u0117nesi\u0173. Jos gali sukelti daug nepatogum\u0173 ar problem\u0173 buityje. Skiriami trys pagrindiniai alergijos tipai.<\/p>\n

\u012ekvepiama alergija<\/b><\/p>\n

\u201e\u017dmon\u0117s da\u017enai neatpa\u017e\u012fsta pagrindini\u0173 alergini\u0173 lig\u0173 simptom\u0173, juos painioja su kitomis ligomis\u201d, – teigia J. Ju\u0161\u010dius. Anot jo, did\u017eiausiais ir da\u017eniausiais alergenais ypa\u010d \u0161iltuoju met\u0173 laiku reik\u0117t\u0173 laikyti med\u017ei\u0173, kr\u016bm\u0173, g\u0117li\u0173, \u012fvairiausi\u0173 \u017eolyn\u0173 \u017eiedadulkes, kurios sukelia \u0161ienlig\u0119. \u0160i\u0105 lig\u0105 galima atpa\u017einti i\u0161 toki\u0173 simptom\u0173 (pastarieji pana\u0161\u016bs \u012f per\u0161alimo): nosies nie\u017e\u0117jimo, kv\u0117pavimo tak\u0173 gleivin\u0117s paburkimo, pasunk\u0117jusio kv\u0117pavimo per nos\u012f, nuolatinio \u010diaudulio, gerkl\u0117s kutenimo, vandeningos slogos, paraudusi\u0173, a\u0161arojan\u010di\u0173 aki\u0173, \u012fvairi\u0173 alergini\u0173 aki\u0173 u\u017edegim\u0173.<\/p>\n

\u201e\u0160ienlig\u0119 i\u0161provokuoti gali ir dulk\u0117s, pel\u0117siai, gyv\u016bn\u0173 plaukai, tabako d\u016bmai ar net kvepalai. Pagrindinis skirtumas, leid\u017eiantis atskirti \u0161ienlig\u0119 nuo per\u0161alimo \u2013 negalavimo trukm\u0117. Per\u0161alimas paprastai vargina 5-7 dienas, \u0161ienlig\u0117 \u2013 tol, kol \u017emogus kontaktuoja su alergenu. Be to, sergant \u0161ienlige \u2013 nekar\u0161\u010diuojama. Da\u017enai alergijoms (tarp j\u0173 ir \u0161ienligei) atsirasti \u012ftakos turi paveld\u0117jimas. Jei \u0161eimoje kas nors serga bronchine astma ar kitokios formos alergija, susirgti \u0161ienlige tikimyb\u0117 yra \u017eymiai didesn\u0117. Paprastai \u0161ienlig\u0117s simptomai pasirei\u0161kia vaikyst\u0117je, ilgainiui su am\u017eiumi gali silpn\u0117ti, o pa\u0161alinus alergen\u0105 ar pakeitus gyvenam\u0105 viet\u0105 ar aplink\u0105, kartais i\u0161nyksta visai\u201c, – pasakoja medikas.<\/p>\n

Tinkamiausi\u0105 \u012fkvepiamos alergijos gydym\u0105 gali parinkti tik gydytojas, atlik\u0119s visus reikalingus kraujo ir kitokius testus bei nustat\u0119s, kokios b\u016btent med\u017eiagos sukelia nepageidaujamas alergines reakcijas. \u201eKartais pakanka vengti kontakto su alergenais, kitais atvejais gali reik\u0117ti vartoti specialius geriamus ar inhaliuojamus medikamentus, pur\u0161kalus \u012f nos\u012f, la\u0161iukus \u012f akis. Tinkamai parinkti ir teisingai naudojami vaistai suma\u017eina nemalonius poj\u016b\u010dius, pagerina savijaut\u0105\u201c, – pasakoja vaistinink\u0117 J\u016brat\u0117 Cijunaitien\u0117. Vaistinink\u0117s teigimu, pastar\u0105sias kelias savaites alergine sloga<\/a> besiskund\u017eian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo \u2013 tam \u012ftakos turi lietingi orai, mat dr\u0117gm\u0117 \u017eiedadulkes \u201enusodina\u201c ant \u017eem\u0117s, neleid\u017eia joms skrajoti ore.<\/p>\n

\u201eJei alergin\u0117 sloga<\/a> negydoma arba gydoma netinkamai, \u017emogus rizikuoja i\u0161provokuoti kitas alergines reakcijas, susirgti astma. Taip pat gali sutrikti miegas, suma\u017e\u0117ja darbingumas, sunkiau susikaupti\u201c, – pasakoja J. Cijunaitien\u0117.<\/p>\n

Kontaktin\u0117 alergija<\/b><\/p>\n

J. Ju\u0161\u010diaus teigimu, \u0161io tipo alergij\u0105 i\u0161provokuoja organizmo reakcija \u012f chemines med\u017eiagas, sintetik\u0105, vabzd\u017ei\u0173 \u012fkandimus, kontakt\u0105 su gyv\u016bnais. Simptomai \u2013 parausta ir patinsta oda, pastar\u0105j\u0105 nie\u017eti, gali i\u0161berti p\u016bslel\u0117mis. \u201eKasdien kontaktuojame su \u0161imtais daikt\u0173 ar objekt\u0173, galin\u010di\u0173 sudirginti od\u0105 bei sukelti alergij\u0105. \u012evair\u016bs chemikalai, esantys daugelyje kasdien\u0117je buityje naudojam\u0173 priemoni\u0173, pa\u017eeid\u017eia od\u0105, i\u0161kreipia ir suma\u017eina odos apsauginio barjero funkcij\u0105\u201c, – pasakoja gydytojas.<\/p>\n

Jo teigimu, pastaruoju metu ypa\u010d stiprios alergin\u0117s reakcijos yra \u012fkandus \u012fvairiems vabzd\u017eiams \u2013 besikei\u010dian\u010dios aplinkos s\u0105lygos (did\u0117jantis u\u017eter\u0161tumas, \u0161ilt\u0117jantis klimatas) pastaruosius ver\u010dia migruoti \u012f kitas vietas, mutuoti. D\u0117l to kartais net papras\u010diausias uodo ar ma\u0161alo \u012fkandimas gali baigtis rimta alergine odos reakcija.<\/p>\n

\u201e\u0160iuo metu vienos paklausiausi\u0173 preki\u0173 vaistin\u0117se \u2013 \u012fvair\u016bs repelentai bei special\u016bs tepalai ar geriami medikamentai, mal\u0161inantys alergij\u0173 simptomus: nie\u017eul\u012f, skausm\u0105, tinim\u0105\u201c, – tvirtina vaistinink\u0117. Vabzd\u017ei\u0173 sukastas vietas, anot J. Cijunaitien\u0117s, taip pat efektyvu pa\u0161aldyti ledo gabal\u0117liu ar specialiu kompresu \u2013 tai apmal\u0161ins skausm\u0105. Jei uodo ar kitokio vabzd\u017eio \u012fkast\u0105 viet\u0105 i\u0161b\u0117r\u0117, jei plinta stiprus tinimas, vargina a\u0161trus skausmas, ir ypa\u010d \u2013 jei pakilo temperat\u016bra, skauda galv\u0105, pykina, vemiama ar viduriuojama, b\u016btina nedelsiant kreiptis \u012f medikus.<\/p>\n

Alergija maistui<\/b><\/p>\n

\u0160i, \u0161eimos gydytojo J. Ju\u0161\u010diaus teigimu, kyla tuomet, kai \u017emogaus imunin\u0117 sistema maist\u0105 suvokia kaip pavojing\u0105 dalyk\u0105 organizmui. \u201eKai alergi\u0161kas \u017emogus valgo tam tikr\u0105 maist\u0105, jo imunin\u0117 sistema yra stimuliuojama maiste esan\u010di\u0173 alergen\u0173 ir pradeda gaminti antik\u016bnus, specifinius tame maiste esantiems baltymams (alergenams).<\/p>\n

Da\u017eniausiai alergin\u0119 reakcij\u0105 i\u0161provokuoja \u0161ie maisto produktai: kvie\u010diai, sojos, rie\u0161utai, pienas, kiau\u0161iniai, \u017euvys ir v\u0117\u017eiagyviai, citrusiniai vaisiai. Maisto alergija atpa\u017e\u012fstama i\u0161 \u0161i\u0173 pasikartojan\u010di\u0173 simptom\u0173, atsirandan\u010di\u0173 vartojant tuos pa\u010dius produktus: patinsta gerkl\u0117, darosi sunku kv\u0117puoti, skauda pilv\u0105, i\u0161beria od\u0105 ar prasideda egzema, svaigsta galva, asmuo viduriuoja, vemia\u201c, – tvirtina gydytojas.<\/p>\n

\u201eNorint i\u0161vengti alergijos maistui, b\u016btina vengti valgyti tuos produktus, kam esate ar, tik\u0117tina, jog esate alergi\u0161ki. Riboti reik\u0117t\u0173 ir egzoti\u0161k\u0105, konservant\u0173 bei sintetini\u0173 pried\u0173 gaus\u0173 maist\u0105, vietoj jo geriau rinktis kuo nat\u016bralesnius produktus, atitinkan\u010dius savo klimato juost\u0105 bei augimviet\u0117s terp\u0119. Nepraeinan\u010dius maisto alergijos simptomus ma\u017eina special\u016bs vaistai\u201c, – pataria J. Cijunaitien\u0117.<\/p>\n

Lietuvos sveikata<\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Jei anks\u010diau alergi\u0161kas b\u016bdavo vos vienas kitas \u017emogus, \u0161iandien alergin\u0117s ligos plinta epidemijos pagrei\u010diu. \u012evairaus pob\u016bd\u017eio ir kilm\u0117s alergijas skatina vis didesnis aplinkos u\u017eter\u0161tumas, urbanizacija, did\u0117jantis buitin\u0117s chemijos med\u017eiag\u0173 vartojimas, pramonin\u0117 maisto gamyba (produktuose esantys da\u017eikliai, konservantai, kvapiosios med\u017eiagos), stresas, \u017ealingi \u012fpro\u010diai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[174,1424,184,173,1235,9,627,138,946],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9174","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-alergija","tag-alergiskas","tag-maiste","tag-plaukai","tag-skauda","tag-sloga","tag-uzterstumas","tag-vaistai","tag-vaistininke"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9174","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9174"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9174\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9174"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9174"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9174"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9174"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9174"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}