Stres\u0105 patiria devyni i\u0161 de\u0161imties Lietuvos gyventoj\u0173. Tai pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 atlikto sociologinio tyrimo, kuri vykd\u0117 bendra Lietuvos ir Did\u017eiosios Britanijos rinkos ir vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrim\u0173 kompanija \u201eBaltijos Tyrimai\u201c, rezultatai. Tyrimas parod\u0117, kad kur kas da\u017eniau u\u017e jaunim\u0105 stres\u0105 patiria vyresni nei 30 met\u0173 \u017emon\u0117s, taip pat turintys auk\u0161tesn\u012f nei vidurin\u012f i\u0161silavinim\u0105, specialistai, tarnautojai ir bedarbiai. Taip pat gyventojai, kurie savo sveikat\u0105 link\u0119 vertinti kaip blog\u0105, o j\u0173 yra \u0161e\u0161tadalis (16 proc.) suaugusi\u0173 \u0161alies \u017emoni\u0173. Kas ketvirtas respondentas (26 proc.) nurod\u0117, kad stres\u0105 i\u0161provokuoja \u012fvairios negatyvios situacijos \u0161eimoje, \u012ftampa bendraujant su artimaisiais. Taip pat \u017emones suerzina politin\u0117s naujienos, apsilankymai pas gydytojus, automobilio vairavimas mieste, vaik\u0161\u010diojimai po parduotuves. Ta\u010diau da\u017eniausiai stresas patiriamas \u2013 ir tai nurod\u0117 beveik pus\u0117 (45 proc.) apklaust\u0173j\u0173 \u2013 darbe ar mokymo \u012fstaigose. <\/p>\n
O \u0161iemet atlikta apklausa parod\u0117, kad darbe patiriamas stresas tik did\u0117s. \u0160io Europos saugos ir sveikatos darbe agent\u016bros (EU-OSHA) u\u017esakymu \u201eIpsos MORI\u201c atlikt\u0105 tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 35 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 i\u0161 36 Europos \u0161ali\u0173. Rezultatas \u2013 visoje Europoje a\u0161tuoni i\u0161 de\u0161imties dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 mano, kad stres\u0105 darbe patirian\u010di\u0173 darbuotoj\u0173 per artimiausius 5 metus daug\u0117s (80 proc.), ir net 52 proc. mano, kad j\u0173 \u201elabai padaug\u0117s\u201c. Tiesa, m\u016bs\u0173 \u017emon\u0117s \u0161iek tiek optimisti\u0161kesni: tik 26 proc. m\u016bs\u0173 respondent\u0173 mano, kad patirian\u010di\u0173 stres\u0105 darbe \u017emoni\u0173 skai\u010dius i\u0161augs smarkiai, 39 proc. \u2013 kad \u0161iek tiek. Lietuvoje \u0161io tyrimo metu buvo apklausti 968 darbuotojai. I\u0161 ties\u0173 pa\u017eym\u0117tina, kad \u012fvairiose \u0161alyse nevienodas skai\u010dius apklaust\u0173j\u0173 man\u0117, kad stresas darbe \u201elabai padid\u0117s\u201c: ma\u017eiausiai d\u0117l to jaudinasi norvegai (16 proc.), labiausiai \u2013 graikai (83 proc.). <\/p>\n
Stresas d\u0117l visko<\/strong> <\/p>\n Pagal Wikipedij\u0105, stresas \u2013 visuma apsaugini\u0173 fiziologini\u0173, psichologini\u0173 ir elgesio reakcij\u0173, atsirandan\u010di\u0173, kai \u017emogus suvokia harmonijos tr\u016bkum\u0105 tarp jam taikom\u0173 reikalavim\u0173 ir jo sugeb\u0117jimo tuos reikalavimus patenkinti (vienoje ar keliose gyvenimo srityse). Stresas gali b\u016bti fizinis (apsinuodijimas maistu<\/a>, d\u0117l u\u017eter\u0161to oro, spinduliavimo ir kt.), socialinis (d\u0117l \u017emogaus santyki\u0173 su kitais \u017emon\u0117mis, pvz., mylimo \u017emogaus mirtis, skyrybos, darbo praradimas, persikraustymas, finansin\u0117s b\u016bkl\u0117s pasikeitimas ir kt.) ir psichologinis (stiprios ir neigiamos emocijos, pvz., baim\u0117, nerimas, panika, jaudinimasis, nepasitenkinimas ir t.t.). <\/p>\n \u201eI\u0161 ties\u0173 \u0161iandien stresu vadinama viskas. Tai bet koks diskomfortas, susij\u0119s su negatyviomis emocijomis, ir nesvarbu, kiek jis trunka. Ta\u010diau k\u0105 kiekvienas turime omenyje ne visada ai\u0161ku, nes vienam \u017emogui stresas \u2013 nerimas, kitam \u2013 baim\u0117, tre\u010diam \u2013 skyrybos, ketvirtam \u2013 depresija<\/a> ir t.t. Manau, kad \u017eodis stresas populiarus d\u0117l to, kad u\u017etikrina tam tikr\u0105 socialin\u012f saugum\u0105. Nuo ankstesni\u0173 laik\u0173 psichiatrijos \u012fstaigos m\u016bs\u0173 visuomenei kelia neigiamas emocijas, \u017emon\u0117s bijo jose lankytis, nes gali b\u016bti \u012ftraukti \u012f \u012fskait\u0105, ir tai v\u0117liau trukdys gauti vairuotojo pa\u017eym\u0117jim\u0105, dirbti ir t.t. Tod\u0117l \u017eodis stresas, u\u017e kurio gali sl\u0117ptis tokie psichikos sutrikimai, kaip nerimas, depresija<\/a>, panika ir pan., daugeliui atrodo saugesnis ir laisvalaikio kalboje skamba labai da\u017enai\u201c, \u2013 mano V.Kuzmien\u0117. <\/p>\n Ta\u010diau, anot \u201eGeros b\u016bsenos\u201c vadov\u0117s, stresas \u2013 tai momentin\u0117 psichofiziologin\u0117 b\u016bkl\u0117. O jeigu \u017emogus nuolat patiria stres\u0105, jeigu \u0161i b\u016bsena trunka ilgiau negu m\u0117nes\u012f \u2013 tai vadinama l\u0117tiniu stresu, kuris ir yra pavojingas sveikatai. <\/p>\n \u201eStiprus i\u0161gyvenimas d\u0117l atleidimo i\u0161 darbo, skyryb\u0173, \u012fvyki\u0173 mokykloje, ged\u0117jimas d\u0117l netekties, trunkantis iki m\u0117nesio, yra adaptacijos sutrikimas<\/a>. O jei per m\u0117nes\u012f \u017emogaus psichika nesusitvarko ir jis teigia, kad ir toliau patiria stres\u0105, galime daryti prielaid\u0105, kad jam vystosi nerimo sutrikimas ar depresija<\/a> arba kiti rimtesni sutrikimai. Tai labai svarbu \u017einoti ir nepainioti streso, kaip momentin\u0117s (iki m\u0117nesio) reakcijos \u012f nemalonius \u012fvykius, su liga\u201c, \u2013 ai\u0161kina V.Kuzmien\u0117. <\/p>\n Stres\u0105 sukelia… mintys<\/strong> <\/p>\n Streso tyrin\u0117tojo kanadie\u010di\u0173 gydytojo ir mokslininko Hanso Selye teigimu, stres\u0105 sukelia ne \u012fvykiai, o m\u016bs\u0173 mintys apie juos, j\u0173 interpretacija. <\/p>\n \u201eDa\u017enai sakome, kad d\u0117l streso kaltas darbas ar blogi santykiai. O i\u0161 tikro stres\u0105 sukelia m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 mintys. Kas dabar bus? Kaip gyvensiu? \u0160ios nerimastingos mintys veda prie to, kad organizme i\u0161siskiria tam tikri hormonai (adrenalinas), vyksta organizmo mobilizacija. Reaguodamas \u012f neraminan\u010di\u0105 problem\u0105, \u017emogus sutelkia fiziologinius ir psichinius resursus, kurie tur\u0117t\u0173 b\u016bti skirti kovai, b\u0117gimui, puolimui, t.y. gynimuisi. Jeigu stresas trumpalaikis, pvz., pateko \u017emogus \u012f avarij\u0105, sudau\u017e\u0117 automobil\u012f, susinervino, ta\u010diau v\u0117liau susitvark\u0117 draudim\u0105, emocijos atl\u0117go ir jis visk\u0105 pamir\u0161o, tai d\u0117l toki\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 da\u017eniausiai \u017ealos sveikatos nebus. Sveikatos problemas sukels da\u017enai pasikartojantis, u\u017esit\u0119s\u0119s stresas, besikaupianti \u012ftampa. Pvz., nuolatin\u0117 \u012ftampa darbe. Tai did\u017eiausia blogyb\u0117, kuri leid\u017eia stresui tapti l\u0117tiniam, kai \u017emogus kiekvien\u0105 dien\u0105 eina \u012f darb\u0105 jausdamas \u012ftamp\u0105\u201c, \u2013 pa\u017eymi pa\u0161nekov\u0117. <\/p>\n Esant nuolatiniam stresui, nuolat skiriasi ir hormonas adrenalinas. Tokiu atveju turime situacij\u0105, kai \u017emogaus organizmas apsinuodija savo paties gaminamu hormonu, kuris i\u0161 tikro yra geras, nes skirtas \u017emogui pad\u0117ti, j\u012f mobilizuoti, apsaugoti. Teigiama, kad \u017emogaus organizmo apsinuodijimas esant l\u0117tiniam stresui yra daug sunkesnis negu apsinuodijus alkoholiu. <\/p>\n Streso nauda <\/strong><\/p>\n Yra situacij\u0173, kai stresas naudingas. Tod\u0117l jis skirstomas \u012f pozityv\u0173 ir negatyv\u0173. Trumpas pozityvus stresas darbe padeda susikoncentruoti. \u012esimyl\u0117jimas, vaiko gimimas irgi yra pozityvus stresas. Taip pat pozityvus stresas yra laikant abit\u016bros, vairavimo, atrankos \u012f darb\u0105 ar kit\u0105 egzamin\u0105, nes jis padeda susikaupti, mobilizuoja \u017emog\u0173 tiek psichi\u0161kai, tiek fizi\u0161kai. \u201eJaudulys, kol jis netampa paraly\u017eiuojan\u010dia baime, geras dalykas\u201c, \u2013 pa\u017eymi V.Kuzmien\u0117. <\/p>\n I\u0161sikrauti b\u016btina<\/strong> <\/p>\n Stresas sukelia emocijas, kuri\u0173 stengiam\u0117s neparodyti, liekame i\u0161ori\u0161kai ram\u016bs, nors verdame viduje ir verdame dar ilgai po to, kai nemaloni situacija baigiasi. Ar tai daro \u017eal\u0105 sveikatai? Ar b\u016btina emocijas i\u0161laisvinti? <\/p>\n \u201eKaip min\u0117jau, pavojingas l\u0117tinis stresas, pvz., patiriamas darbe. \u017dmogus turi problem\u0173 su darbdaviu, pyksta ant jo, jo bijo, bet negali savo emocij\u0173 parodyti. Juk neapr\u0117ksi darbdavio?! Tokiu atveju nuolatinio streso metu gaminamas hormonas n\u0117ra i\u0161naudojamas, jis kaupiasi, \u017emoguje tarsi tiksi bomba, kurios nenukenksminus pa\u017eeid\u017eiamos silpniausios m\u016bs\u0173 vietos. Da\u017eniausiai \u2013 \u0161irdis, kraujotakos sistema, skrandis, vir\u0161kinamasis traktas ir kt. Ypa\u010d didel\u0119 \u012ftak\u0105 l\u0117tinis stresas turi kraujosp\u016bd\u017eiui, veikiausiai d\u0117l to daug\u0117ja sergan\u010di\u0173j\u0173 hipertenzija, o ir liga jaun\u0117ja. Be to, mokslo \u012frodyta, kad stresas kenkia imunitetui, tod\u0117l \u017emog\u0173 da\u017eniau puola \u012fvairios infekcin\u0117s ligos ir kt.\u201c, \u2013 pa\u017eymi psicholog\u0117-psichoterapeut\u0117. Anot jos, streso metu susikaupusios energijos i\u0161krovimas yra prasmingas dalykas. Vienintelis vaistas, kaip pad\u0117ti sau, \u2013 bandyti siekti harmonijos ir balanso, ir \u0161iame kelyje labai svarbi vieta tenka fiziniam kr\u016bviui. \u201eFizinis aktyvumas, apie kur\u012f pastaruoju metu labai daug kalbama, i\u0161 ties\u0173 yra labai svarbus. Tod\u0117l b\u016bt\u0173 gerai, kad kiekvienas \u017emogus rast\u0173 sau malon\u0173 u\u017esi\u0117mim\u0105. Neb\u016btinai lankytis sporto klubuose, galima va\u017ein\u0117ti dvira\u010diu, \u0161okti, daryti tai-\u010di mank\u0161t\u0105 ir t.t. Labai svarbu, kad \u0161i veikla patikt\u0173, tada ji taps hobiu, ir \u017emogus tikrai ja u\u017esiims. Tai tarsi savoti\u0161ka psichoprofilaktika, higiena, kaip dant\u0173 valymas. Susitvarko miegas, pager\u0117ja apetitas ir nuotaika. Kai kurie \u017emones sako, kad norint u\u017emigti, nusiraminimui jiems papras\u010diau i\u0161gerti taur\u0119 vyno. Ta\u010diau vynas neduoda i\u0161liekamojo efekto, o fizinis jud\u0117jimas \u2013 gr\u016bdina\u201c, \u2013 pa\u017eymi V.Kuzmien\u0117. <\/p>\n Tikslas \u2013 ne\u012fsileisti blog\u0173 min\u010di\u0173<\/strong> <\/p>\n Negatyvi\u0173 min\u010di\u0173, susikaupusio adrenalino sudeginimas yra gerai. Ta\u010diau, V.Kuzmien\u0117s teigimu, auk\u0161\u010diausias \u017emogaus tikslas ne deginti ir atsikratyti blog\u0173 emocij\u0173, bet i\u0161mokti j\u0173 ne\u012fsileisti, elgtis taip, kad tokios emocijos nekilt\u0173. <\/p>\n \u201eBanalius patarimus nesinervinti, neb\u016bti jautriam, u\u017esiauginti storesn\u0119 od\u0105, \u017eino visi. Ta\u010diau kaip to pasiekti? Tai gan\u0117tinai individualu. Savo seansus pradedu nuo jau min\u0117to ai\u0161kinimo, kad ne aplinkos \u012fvykiai mus \u017eudo, kad mus \u017eudo j\u0173 interpretacijos. Juk mes patys \u012fsileid\u017eiame \u012f \u0161ird\u012f pa\u0161aipas, nuoskaud\u0105, pykt\u012f, juk tai mes leid\u017eiam\u0117s b\u016bti \u017ealojami. Ir kai \u017emogus tai suvokia, pradedame ie\u0161koti jo skyd\u0173, kaip jam gintis, kaip ne\u012fsileisti t\u0173 emocij\u0173. Nes laimingas \u017emogus \u2013 ne tas, kuris moka atsikratyti \u0161iuk\u0161li\u0173, o tas, kuris moka j\u0173 neprisigaminti. Veikiausiai tod\u0117l pastaruoju metu labai populiarios \u012fvairios t\u016bkstantme\u010dius egzistuojan\u010dios ir medicini\u0161kai pagr\u012fstos ryt\u0173 metodikos, joga, meditacija ir pan.\u201c, \u2013 \u012fsitikinusi V.Kuzmien\u0117.<\/p>\n Stresas – populiarus ir nuolat girdimas \u017eodis. Kone kiekvienas \u017emogus pasakys, kad beveik kasdien patiria stres\u0105. Vaikams – tai neigiamos emocijos mokykloje, jaunai mamai – \u012ftampa ir nemigos naktys, susijusios su vaiko auginimu, kolegai darbe stres\u0105 sukelia vir\u0161ininko kvietimas „ant kilim\u0117lio“, draugei – skyrybos. Ta\u010diau ar visuomet stresas yra blogai? Galb\u016bt jis naudingas? Kaip \u012fveikti stres\u0105? Konsultuoja „Geros b\u016bsenos“ vadov\u0117 psicholog\u0117-psichoterapeut\u0117 Vilma Kuzmien\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[879,109,108,2015,991],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9184","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-adrenalinas","tag-depresija","tag-nerimas","tag-skyrybos","tag-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9184","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9184"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9184\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9184"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9184"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9184"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9184"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9184"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"