{"id":9218,"date":"2012-06-14T18:00:00","date_gmt":"2012-06-14T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-06-14T18:00:00","modified_gmt":"2012-06-14T18:00:00","slug":"koju-skausmas-gali-buti-rimtos-ligos-pozymis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/koju-skausmas-gali-buti-rimtos-ligos-pozymis\/9218\/","title":{"rendered":"Koj\u0173 skausmas gali b\u016bti rimtos ligos po\u017eymis"},"content":{"rendered":"

Suprantu, kad ilgai pavaik\u0161\u010diojus ar po kitokios fizin\u0117s veiklos kojas gali skaud\u0117ti. Ta\u010diau man jas kartais ima skaud\u0117ti ir nedaug pavaik\u0161\u010diojus, lyg ir be prie\u017easties. Da\u017eniau skauda, kai lauke kar\u0161ta. Ar tai gali b\u016bti rimta? <\/strong><\/em>Stefa <\/strong><\/p>\n

Pirmiausia, k\u0105 turite padaryti, – apsilankyti pas savo \u0161eimos gydytoj\u0105. \u0160is skirs gydym\u0105, o jei problema rimtesn\u0117, duos siuntim\u0105 pas specialist\u0105.
\nPasak \u0161eimos gydytoj\u0173, koj\u0173 skausm\u0105 gali sukelti \u012fvairios prie\u017eastys.<\/p>\n

Ven\u0173 varikoz\u0117<\/strong>
\nPrie\u017eastys, sukelian\u010dios koj\u0173 ven\u0173 i\u0161sipl\u0117tim\u0105, n\u0117ra iki galo i\u0161ai\u0161kintos. Ilgalaikis stov\u0117jimas arba s\u0117d\u0117jimas sukelia veninio kraujo s\u0105stov\u012f kojose, tod\u0117l rizikos grup\u0117je yra asmenys, dirbantys nejudr\u0173, vienod\u0105 stovimo arba s\u0117dimo pob\u016bd\u017eio darb\u0105. Da\u017enai ven\u0173 varikoz\u0117 atsiranda n\u0117\u0161tumo metu. Ven\u0173 varikoz\u0117 nepriklauso nuo am\u017eiaus, ji gali prasid\u0117ti net ankstyvoje jaunyst\u0117je, ypa\u010d jei yra \u012fgimt\u0173 ven\u0173 ir vo\u017etuv\u0173 pakitim\u0173. Ypa\u010d pavojinga gili\u0173j\u0173 koj\u0173 ven\u0173 tromboz\u0117<\/a>, kuri gali baigtis mirtina plau\u010di\u0173 arterijos embolija.
\nK\u0105 daryti: Kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105, kuris esant reikalui duos siuntim\u0105 pas flebolog\u0105 (ven\u0173 specialist\u0105). \u0160is grei\u010diausiai atliks ultragarsin\u012f tyrim\u0105 ir, priklausomai nuo ven\u0173 b\u016bkl\u0117s, skirs tinkam\u0105 gydym\u0105. Kad ma\u017eiau skaud\u0117t\u0173 kojos galima, o kartais ir b\u016btina, ne\u0161ioti kompresines kojines. Rytais mank\u0161tinti kojas. Po darbo dienos jas aplieti \u0161altu vandeniu, kuo daugiau vaik\u0161\u010dioti basomis, ypa\u010d vasar\u0105 lauke – tai gerina kraujotak\u0105.<\/p>\n

Tromboflebitas<\/strong>
\nVeninio kraujo s\u0105stovis gali tur\u0117ti \u012ftakos tromb\u0173 susiformavimui.
\nDa\u017eniausiai kre\u0161uliai, galintys sukelti plau\u010di\u0173 arterijos embolij\u0105, susidaro koj\u0173 ir dubens venose d\u0117l ven\u0173 varikoz\u0117s, nes \u0161i liga sutrikdo normali\u0105 kraujotak\u0105 kojose. Kartais kre\u0161ulys atsiranda ir d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, pvz., pakitusios kraujo sud\u0117ties arba traumos. Tromboz\u0117s rizika didesn\u0117 moterims, vartojan\u010dioms kontraceptikus. Pavir\u0161ini\u0173 ven\u0173 tromboflebit\u0105 galima atpa\u017einti i\u0161 specifinio juost\u0173 pavidalo odos vir\u0161 ven\u0173 paraudimo. Po paraudusiais ploteliais galima u\u017e\u010diuopti sukiet\u0117jimus. Ven\u0173 skausmas paprastai b\u016bna nestiprus. Gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboz\u0117<\/a> pa\u017e\u012fstama i\u0161 kojos patinimo, jos “sunkumo”, skausmo. Bet ne visada patinimas – tromboz\u0117s po\u017eymis. Kojos gali tinti ir d\u0117l \u0161irdies nepakankamumo, ir d\u0117l inkst\u0173 lig\u0173. Sunerimti reikia, kai staiga i\u0161tinsta tik viena koja. Gali pakilti temperat\u016bra.
\nK\u0105 daryti: nedelsiant kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105, kuris duos siuntim\u0105 pas kraujagysli\u0173 specialist\u0105. Konservatyvus gydymas – kre\u0161ulio “i\u0161tirpinimas” – b\u016bna veiksmingas tik pa\u010dioje ligos prad\u017eioje. Tod\u0117l jei nei i\u0161 \u0161io, nei i\u0161 to i\u0161tino viena koja, b\u016btina i\u0161sitirti kraujagysles ir i\u0161siai\u0161kinti, ar giliosios venos n\u0117ra pa\u017eeistos tromboz\u0117s. Jei kre\u0161ulys aptinkamas ir kyla jo atitr\u016bkimo pavojus, atliekama speciali chirurgin\u0117 operacija arba gydoma vadinamuoju sk\u0117tiniu filtru.<\/p>\n

S\u0117dimojo nervo u\u017edegimas<\/strong>
\nPaties nervo susirgimas vadinamas neuritu, o jo \u0161akneli\u0173 — radikulitu. S\u0117dimojo nervo u\u017edegimu daugiausia serga darbingo am\u017eiaus \u017emon\u0117s. Da\u017eniausiai j\u012f sukelia stuburo slanksteli\u0173 i\u0161var\u017ea arba osteochondroz\u0117<\/a>. Skaud\u0117ti gali apatin\u0119 nugaros dal\u012f, koj\u0105 net iki p\u0117dos. Skausmas b\u016bna deginantis, kartais koja nutirpsta arba jau\u010diamas \u0161altis.
\nK\u0105 daryti: apsilankyti pas \u0161eimos gydytoj\u0105, kuris esant reikalui duos siuntim\u0105 pas neurolog\u0105. Specialistas atlik\u0119s reikiamus tyrimus, skirs gydym\u0105.<\/p>\n

Osteoporoz\u0117<\/a><\/strong>
\nOsteoporoz\u0117<\/a> da\u017enai vadinama moteri\u0161ka liga, nes moterys ja serga de\u0161imt kart\u0173 da\u017eniau nei vyrai. Tai kaul\u0173 liga, kai jie netenka savo tvirtumo, dalies mas\u0117s ir lengvai l\u016b\u017eta. Liga n\u0117ra skausminga, tod\u0117l neretai \u017emogus n\u0117 ne\u012ftaria, koks pavojus jam gresia. Osteoporoz\u0117s po\u017eymiai yra vos pastebimi: jei ilgai s\u0117dite, gali \u0161iek tiek skaud\u0117ti nugar\u0105, juosmen\u012f, kojas.
\nK\u0105 daryti: Osteoporoz\u0119 ir jos laipsn\u012f nustatyti galima kompiuterine tomografija arba osteodensitometrija. Kai kurie kraujo tyrimai gali parodyti, kad vyksta pagreit\u0117j\u0119s kaul\u0173 irimas. Diagnozav\u0119s lig\u0105 gydytojas skirs reikiamus preparatus jai gydyti. Kalcis ir vitaminas D reikalingi gydant osteoporoz\u0119.<\/p>\n

Diabetas<\/strong>
\nSergant \u0161ia liga koj\u0173 skausm\u0105 ir sunkumo jausm\u0105 da\u017enai lydi naktinis m\u0117\u0161lungis. Kojos tinsta, atrodo, kad jomis b\u0117giot\u0173 skruzd\u0117lyt\u0117s. Kartais kojos tirpsta. P\u0117d\u0173 oda tampa \u0161iurk\u0161ti, \u0161erpetoja.
\nK\u0105 daryti: B\u016btina apsilankyti pas \u0161eimos gydytoj\u0105 ir atlikti gliukoz\u0117s kiekio kraujyje tyrim\u0105. Esant reikalui, skiriama gydytojo endokrinologo konsultacija.<\/p>\n

Plok\u0161\u010diapadyst\u0117<\/strong>
\nJi gali b\u016bti ne tik \u012fgimta, bet ir brand\u017eiame am\u017eiuje \u012fgyta. Ja da\u017enai serga \u017emon\u0117s, dirbantys stovim\u0105 darb\u0105. Esant plok\u0161\u010diapadystei p\u0117dos raumenys ir rai\u0161\u010diai silpn\u0117ja. Gal\u0173 gale p\u0117da praranda savo amortizacin\u0119 funkcij\u0105, d\u0117l to ilgiau pastov\u0117jus ar pavaik\u0161\u010diojus kojas skauda, jos b\u016bna it \u0161vinin\u0117s.
\nK\u0105 daryti: B\u016btina ortopedo konsultacija. Plok\u0161\u010diapadyst\u0117 gali b\u016bti gydoma gimnastika, masa\u017eu, kartais operacija; \u012f batus dedamas specialus d\u0117klas – supinatorius, ne\u0161iojama ortopedin\u0117 avalyn\u0117. Profilaktikai svarbu tinkama avalyn\u0117, sistemingas koj\u0173 raumen\u0173 stiprinimas. <\/p>\n

Lietuvos sveikata<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Prie\u017eastys, sukelian\u010dios koj\u0173 ven\u0173 i\u0161sipl\u0117tim\u0105, n\u0117ra iki galo i\u0161ai\u0161kintos. Ilgalaikis stov\u0117jimas arba s\u0117d\u0117jimas sukelia veninio kraujo s\u0105stov\u012f kojose, tod\u0117l rizikos grup\u0117je yra asmenys, dirbantys nejudr\u0173, vienod\u0105 stovimo arba s\u0117dimo pob\u016bd\u017eio darb\u0105. Da\u017enai ven\u0173 varikoz\u0117 atsiranda n\u0117\u0161tumo metu. Ven\u0173 varikoz\u0117 nepriklauso nuo am\u017eiaus, ji gali prasid\u0117ti net ankstyvoje jaunyst\u0117je, ypa\u010d jei yra \u012fgimt\u0173 ven\u0173 ir vo\u017etuv\u0173 pakitim\u0173. Ypa\u010d pavojinga gili\u0173j\u0173 koj\u0173 ven\u0173 tromboz\u0117, kuri gali baigtis mirtina plau\u010di\u0173 arterijos embolija.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1008,23,2898,247,1170,126,1235,1234,330,1313],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9218","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-arterijos","tag-kojas","tag-kresulys","tag-operacija","tag-pedos","tag-saltis","tag-skauda","tag-skaudeti","tag-varikoze","tag-venu-tromboze"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9218","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9218"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9218\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9218"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9218"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9218"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9218"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9218"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}