Dabar tas metas, kuomet abiturientai ir studentai nerimastingai sutinka egzaminus, per kelet\u0105 artimiausi\u0173 savai\u010di\u0173 nulemsian\u010dius j\u0173 ateit\u012f. Apie b\u016bdus \u012fveikti nuo \u0161io laikotarpio neatskiriam\u0105 stres\u0105 ir kitas psichologines problemas kalb\u0117jom\u0117s su VDU Teorin\u0117s psichologijos katedros docentu, biomedicinos moksl\u0173 daktaru Aidu Perminu. <\/b><\/p>\n
\n
<\/p>\n
– Su kokiomis psichologin\u0117mis problemomis da\u017eniausiai tenka susidurti laikantiems egzaminus?<\/i><\/b><\/p>\n
<\/i><\/b>– Art\u0117jantis egzaminas sukelia tam tikr\u0105 \u012ftamp\u0105, kuri rei\u0161kiasi \u012fvairiai: kaip nerimas, negal\u0117jimas susikaupti, nuovargis, mieguistumas, nemiga ir daugyb\u0117 kit\u0173 su ilgalaike \u012ftampa susijusi\u0173 simptom\u0173.<\/p>\n
– Kur slypi \u0161i\u0173 problem\u0173 prie\u017eastys? Ar galima dal\u012f kalt\u0117s suversti spar\u010diam \u0161iuolaikin\u0117s visuomen\u0117s gyvenimo tempui, socialiniam spaudimui, o galb\u016bt ir ekonominei krizei?<\/i><\/b><\/p>\n
\u017dinoma, mes vienaip ar kitaip reaguojame \u012f aplinkos i\u0161\u0161\u016bkius, ta\u010diau b\u016bt\u0173 klaidinga manyti, kad tarp i\u0161orini\u0173 aplinkybi\u0173 ir \u017emogaus psichologin\u0117s b\u016bsenos yra tiesioginis ry\u0161ys. M\u016bs\u0173 emocin\u0119 reakcij\u0105 lemia tai, kaip \u012fvertiname i\u0161orin\u0119 situacij\u0105. Stres\u0105 mums kelia ne pats egzaminas, o tai, kaip mes \u012fvertiname jo sunkum\u0105 bei savo galimybes j\u012f i\u0161laikyti. \u012etampa da\u017eniausiai atsiranda Da\u017enai mes patys visk\u0105 sutir\u0161tiname: visada norime b\u016bti kompetentingi, adekvat\u016bs ir s\u0117kmingi, visi ir visada turi mus myl\u0117ti ir priimti, o jei ka\u017ekas i\u0161eina ne taip, kaip norime, tai mums sukelia siaub\u0105. Tai – neadekva\u010dios mintys. Manymas, kad viskas „privalo“ vykti taip, o ne kitaip, Studentai, kaip ir kiti \u017emon\u0117s, da\u017enai atid\u0117liodami darbus, nesimokydami viso semestro metu, patys sukuria situacij\u0105, kurioje jiems lieka siaubingas kalnas neatlikt\u0173 darb\u0173 – ir taip kartojasi kiekvien\u0105 semestr\u0105. Kita vertus, \u0161i „siaubo“ situacija lyg ir reikalinga tam, kad i\u0161sijudintume ir prad\u0117tume ka\u017ek\u0105 daryti. Da\u017enai tik ji mus priver\u010dia u\u017ebaigti darbus.<\/p>\n – K\u0105 patartum\u0117te svarbius egzaminus laikantiems studentams ar abiturientams, patiriantiems stres\u0105 ir nemokantiems jo suvaldyti?<\/i><\/b><\/p>\n – Vis\u0173 pirma, ramiai pagalvokite apie med\u017eiagos, kuri\u0105 reikia \u012fsisavinti, apimt\u012f. Suplanuokite mokymuisi skirt\u0105 laik\u0105 ir nuosekliai vykdykite savo plan\u0105, neu\u017emir\u0161dami pertrauk\u0117li\u0173. Ilg\u0105 keli\u0105 padalinus \u012f ma\u017eas atkarpas, jis nebeatrodo toks ilgas ir nepasiekiamas. Be to, toks padalijimas leid\u017eia pajausti pasitenkinim\u0105, suvokus, kad kiekvienas atliktas \u017eingsnis ir perskaitytas puslapis vis labiau artina prie norimo tikslo.<\/p>\n Tai atrodo paprasta, ta\u010diau da\u017enai nuosekliai mokytis yra sunku, nes aplinkinis pasaulis pilnas pagund\u0173. Motyvacij\u0105 galite padidinti naudodami paskatinimus: pavyzd\u017eiui, u\u017e kiekvien\u0105 nepertraukiamo mokymosi valand\u0105 leiskite sau vakare 10 minu\u010di\u0173 pa\u017ei\u016br\u0117ti televizori\u0173. Svarbu, kad paskatinimas b\u016bt\u0173 adekvatus, malonus, geid\u017eiamas.<\/p>\n – Galb\u016bt \u017einote konkre\u010di\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, praktikoje pritaikyt\u0173 b\u016bd\u0173 \u012fveikti da\u017enai neracional\u0173 stres\u0105, susijaudinim\u0105, kad jis netrukdyt\u0173 susikaupti ruo\u0161iantis arba laikant egzamin\u0105?<\/i><\/b><\/p>\n – Pirmiausia verta susivokti, ar tikrai laukiantis egzaminas yra labai svarbus. Kartais pergal\u0117 pasiekiama atsipalaiduojant. Ne visi i\u0161\u0161\u016bkiai m\u016bs\u0173 gyvenime yra svarb\u016bs, ne visada verta d\u0117ti daug pastang\u0173 \u012fveikiant tam tikr\u0105 stresin\u0119 situacij\u0105.<\/p>\n Pernelyg didelis kruop\u0161tumas, noras visk\u0105 padaryti gerai yra susij\u0119s su did\u017eiuliu nerimu, nes visko gerai padaryti ne\u012fmanoma. Norint \u012fverti si\u016bl\u0105 \u012f adat\u0105, ranka pradeda dreb\u0117ti. Taip ir kitose situacijose: kai norime visk\u0105 atlikti s\u0117kmingai, kyla nerimas.<\/p>\n Da\u017enai ruo\u0161damiesi kokiam nors svarbiam \u012fvykiui mes akcentuojame tik neigiam\u0105 situacijos pus\u0119. Kaip \u017emogus galvoja, toks ir jo veiklos rezultatas: jei galvojame apie nes\u0117km\u0119, atsiranda baim\u0117, nerimas, neviltis, o tai tik padidina nes\u0117km\u0117s galimyb\u0119.<\/p>\n Jei negalite \u012fveikti nerimo, pasistenkite jaudintis grie\u017etai nustatytu laiku. Pavadinkite t\u0105 laik\u0105 pertrauka nerimui. Kiekvien\u0105 kart\u0105, kai prad\u0117site jausti, kad nerimas ateina, priminkite sau, kad dabar netinkamas metas jam ir kad laiko jam skirsite, pavyzd\u017eiui, 16 val.<\/p>\n \u012eveikti nerim\u0105 padeda j\u012f sukelian\u010di\u0173 min\u010di\u0173 u\u017era\u0161ymas. Kiekvien\u0105 dien\u0105 galima skirti 15 minu\u010di\u0173 nerimo „i\u0161ra\u0161ymui“. Susikaupkite ir nesustodami sura\u0161ykite visas zujan\u010dias mintis, jausmus, baimes – visk\u0105, k\u0105 sukelia art\u0117jantis i\u0161bandymas. Negalvokite apie tai, k\u0105 ra\u0161ote, apie taisykling\u0105 ra\u0161yb\u0105 ar klaidas, papras\u010diausiai sura\u0161ykite visk\u0105 be sustojimo. Nerimo galima atsikratyti ir kitais b\u016bdais, pavyzd\u017eiui, i\u0161sipasakojant kam nors, sportuojant, u\u017esimir\u0161tant kokioje nors malonioje veikloje.<\/p>\n – U\u017esimin\u0117te apie relaksacij\u0105, atsipalaidavim\u0105 – kaip \u0161is metodas pad\u0117t\u0173 nusikratyti neigiam\u0173 min\u010di\u0173 prie\u0161 egzaminus, arba belaukiant rezultat\u0173?<\/i><\/b><\/p>\n – Nuo sugeb\u0117jimo atsipalaiduoti priklauso m\u016bs\u0173 kasdien\u0117 savijauta. \u017dmogus, kurio k\u016bnas yra \u012ftemptas, jau\u010dia ir psichologin\u0119 \u012ftamp\u0105, nuken\u010dia jo santykiai su aplinkiniais. Nuolatin\u0117je \u012ftampoje gyventi ne\u012fmanoma, tod\u0117l atsipalaidavimo siekiame nuolat. Da\u017enai tam pasitelkiame ir kenksmingas sveikatai priemones, tokias kaip alkoholis, narkotikai. Jos veikia staigiai, ta\u010diau ilgainiui sukelia priklausomyb\u0119 ir didesnes problemas nei tos, nuo kuri\u0173 gelb\u0117jom\u0117s. Tuo tarpu relaksacijos u\u017esi\u0117mimai gali pad\u0117ti pasiekti nat\u016brali\u0105 atsipalaidavimo reakcij\u0105, nutraukti neigiam\u0173 min\u010di\u0173 vis palaikom\u0105 u\u017eburt\u0105 rat\u0105.<\/p>\n Kai \u017emogus atsipalaidav\u0119s, organizmas ilsisi: \u0161irdis plaka retai, kv\u0117pavimas l\u0117t\u0117ja, raumenys atsipalaiduoja. \u0160i b\u016bsena yra prie\u0161inga stresui, kurio metu organizmas yra aktyvus. Nuolat praktikuojantis (1–2 kartus per par\u0105) ma\u017e\u0117ja bendras imlumas stresui, \u017emogus jau\u010dia ma\u017eiau nerimo, ilgainiui jis pasijunta gal\u012fs labiau kontroliuoti savo gyvenim\u0105, vertina save pozityviau. Relaksacija gali pad\u0117ti ir ruo\u0161iantis egzaminui, ta\u010diau \u017emogus turi tur\u0117ti bent pradinius \u0161i\u0173 technik\u0173 panaudojimo \u012fg\u016bd\u017eius, kurie \u012fgyjami nuolat praktikuojantis, gilinantis \u012f jas. Vienas i\u0161 paprastesni\u0173 atsipalaidavimo pratim\u0173 – vizualizacija. Paprastai si\u016bloma \u012fsivaizduoti kok\u012f nors malon\u0173 gamtos vaizdin\u012f, pavyzd\u017eiui, save gulint\u012f papl\u016bdimyje ant sm\u0117lio ir ner\u016bpestingai \u017evelgiant\u012f \u012f \u017eydr\u0105 dang\u0173.<\/p>\n – O galb\u016bt stresas kartais yra naudingas? Gal jis gali net pad\u0117ti ruo\u0161iantis egzaminams, juk per daug atsipalaiduoti tikriausiai taip pat neder\u0117t\u0173?<\/i><\/b><\/p>\n – Stresas – tai nat\u016brali organizmo reakcija, prisitaikanti prie bet koki\u0173 aplinkos poky\u010di\u0173. Ji mobilizuoja organizm\u0105 ir \u017emogus Tarkim, \u0161altas du\u0161as ar mank\u0161ta ryte organizmui yra stresas, leid\u017eiantis vis\u0105 dien\u0105 geriau jaustis, b\u016bti darbingesniu – tai gali pad\u0117ti ir ruo\u0161iantis egzaminams. Saikingas stresas egzamino metu taip pat padeda susitelkti ties u\u017eduotimi, sukaupti savo j\u0117gas siekiant geresnio rezultato.<\/p>\n Apibendrinant, gyvenimas be streso b\u016bt\u0173 ne\u012fdomus, neprasmingas ir vargu ar \u012fmanomas. Gyvenimas yra pokytis, o kiekvienas pokytis sukelia stres\u0105. Galb\u016bt galima sakyti, kad jei jau\u010diate stres\u0105, vadinasi – gyvenate, ir Jums r\u016bpi tai, k\u0105 darote. Jei jaudinat\u0117s prie\u0161 egzamin\u0105 ar egzamino metu, vadinasi, nesate jam abejingi.<\/p>\n Lietuvos sveikata<\/p><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u017dinoma, mes vienaip ar kitaip reaguojame \u012f aplinkos i\u0161\u0161\u016bkius, ta\u010diau b\u016bt\u0173 klaidinga manyti, kad tarp i\u0161orini\u0173 aplinkybi\u0173 ir \u017emogaus psichologin\u0117s b\u016bsenos yra tiesioginis ry\u0161ys. M\u016bs\u0173 emocin\u0119 reakcij\u0105 lemia tai, kaip \u012fvertiname i\u0161orin\u0119 situacij\u0105. Stres\u0105 mums kelia ne pats egzaminas, o tai, kaip mes \u012fvertiname jo sunkum\u0105 bei savo galimybes j\u012f i\u0161laikyti. \u012etampa da\u017eniausiai atsiranda