{"id":9310,"date":"2012-04-19T18:00:00","date_gmt":"2012-04-19T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-04-19T18:00:00","modified_gmt":"2012-04-19T18:00:00","slug":"skinasi-kelia-nauji-hemofilijos-gydymo-metodai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/skinasi-kelia-nauji-hemofilijos-gydymo-metodai\/9310\/","title":{"rendered":"Skinasi keli\u0105 nauji hemofilijos gydymo metodai"},"content":{"rendered":"

Dar visai neseniai hemofilijos diagnoz\u0117 Lietuvoje k\u0117l\u0117 did\u017eiul\u0119 baim\u0119 tiek pacientams, tiek medikams. Pacientui ir jo \u0161eimai tai asocijavosi su kraujavimo baime, skausmu ir gyvenimu ligonin\u0117je, o medikams \u2013 su sunkiomis komplikacijomis, kai papra\u010diausias danties traukimas gal\u0117jo b\u016bti lemtingas.<\/strong><\/p>\n

\n

\u00a0<\/p>\n

Hemofilija<\/a> gresia tik berniukams<\/strong>
Hemofilija<\/a> \u2013 tai su X chromosoma susijusi paveldima liga. Ja serga tik vyrai, paveld\u0117j\u0119 i\u0161 motinos nesveik\u0105j\u0105 X chromosom\u0105. D\u0117l \u0161io genetinio pa\u017eeidimo, hemofilija<\/a> sergan\u010dio paciento organizme nesigamina kre\u0161\u0117jimui u\u017etikrinti reikalingas baltymas. Jeigu pa\u017eeist\u0105j\u0105 chromosom\u0105 paveldi mergait\u0117, ji tampa geno perne\u0161\u0117ja. Perne\u0161\u0117jos neserga hemofilija<\/a> ir j\u0173 kraujas da\u017eniausiai kre\u0161a visi\u0161kai normaliai, ta\u010diau, jei ji pagimdo s\u016bn\u0173, yra 50 proc. tikimyb\u0117, kad jis sirgs hemofilija<\/a>.
\nSunki hemofilijos forma nustatoma dar naujagimiams \u2013 tarsi savaime ant vaiko k\u016bno atsiranda didel\u0117s m\u0117lyn\u0117s. Vaikui prad\u0117jus vaik\u0161\u010dioti, d\u0117l kraujo i\u0161siliejimo sutinsta ir labai skauda s\u0105nariai, o smarkiau susi\u017eeidus, kraujavimas<\/a> nesustoja. Jei liga yra lengvesn\u0117s formos, ji gali b\u016bti nustatyta vyresniame am\u017eiuje, pvz., patyrus traum\u0105 arba darant tyrimus prie\u0161 operacij\u0105. \u012edomu tai, kad ma\u017edaug tre\u010ddaliu atvej\u0173 gen\u0173 mutacijos \u012fvyksta spontani\u0161kai, tad net \u0161eimose, kur niekada nebuvo sirgusi\u0173 hemofilija<\/a>, gali gimti berniukas, sergantis \u0161ia liga.
\nI\u0161 viso Lietuvoje yra apie 150 hemofilija<\/a> sergan\u010di\u0173 pacient\u0173, tre\u010ddalis j\u0173 \u2013 berniukai ir jaunuoliai iki 18 met\u0173. Per metus m\u016bs\u0173 \u0161alyje gimsta 1-2 berniukai, sergantys \u0161ia nepagydoma liga. Lietuvos vaik\u0173, sergan\u010di\u0173 hemofilija<\/a>, registras yra Vilniaus universiteto Santari\u0161k\u0173 klinik\u0173 filialo Vaik\u0173 ligonin\u0117s Onkohematologijos centre.<\/p>\n

Vaistai tobulinami<\/strong>
\nNorint u\u017etikrinti normal\u0173 kraujo kre\u0161\u0117jim\u0105, hemofilija<\/a> sergan\u010diam pacientui tereikia tr\u016bkstam\u0105 baltym\u0105 \u2013 kre\u0161\u0117jimo faktori\u0173 \u2013 suleisti \u012f ven\u0105. Kre\u0161\u0117jimo faktoriai gaminami dviem b\u016bdais: i\u0161skiriami i\u0161 donor\u0173 kraujo plazmos arba gaminami taikant biologini\u0173 technologij\u0173 metodus (pastarieji vadinami rekombinantiniais).
\nI\u0161 kraujo plazmos pagaminti faktoriai yra saug\u016bs, ta\u010diau leid\u017eiant \u0161iuos vaistus i\u0161lieka tikimyb\u0117 u\u017esikr\u0117sti naujai atsiradusiais per krauj\u0105 plintan\u010diais virusais. Tod\u0117l daugelyje pa\u017eangi\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173 pirmumas yra teikiamas rekombinantiniams faktoriams. Juos vartojant dingsta bet kokia virus\u0173 perdavimo tikimyb\u0117. Abiem b\u016bdais gaminami faktoriai yra vienodai efektyv\u016bs, ta\u010diau rekombinantiniai yra saugesni.<\/p>\n

Galimyb\u0117 gyventi normal\u0173 gyvenim\u0105<\/strong>
\nNepagydomai ligai kontroliuoti yra nuolat ie\u0161koma nauj\u0173 b\u016bd\u0173. B\u016bdas, vadinamas gydymu pagal poreik\u012f, taikomas tada, kai prasid\u0117jus kraujavimui \u017emogui yra suleid\u017eiamas kraujavim\u0105 sustabdantis tr\u016bkstamas kre\u0161\u0117jimo faktorius. Jeigu kraujavimas<\/a> vyksta \u012f s\u0105narius \u2013 kre\u0161\u0117jimo faktoriaus suleidimas suma\u017eina didel\u012f skausm\u0105. Ta\u010diau \u012fvykusi\u0173 kraujavim\u0173 pasekm\u0117s i\u0161lieka vis\u0105 gyvenim\u0105, nes kaskart i\u0161siliej\u0119s kraujas ne tik sukelia skausmus, bet ir didina luo\u0161umo tikimyb\u0119. Kraujui patekus \u012f s\u0105narius yra ardomi vidiniai s\u0105nario sluoksniai, yra kremzl\u0117, netgi kaulai, formuojasi hemofilin\u0117 artropatija, s\u0105narys tampa nejudrus, atrofuojasi gal\u016bn\u0117s raumenys, trinka eisena.
\nProfilaktinis gydymas yra vienintelis \u0161iuo metu \u017einomas b\u016bdas, galintis apsaugoti sunkia hemofilijos forma sergant\u012f pacient\u0105 nuo pagrindin\u0117s hemofilijos komplikacijos \u2013 hemofilin\u0117s artropatijos sukeliamo luo\u0161umo. Tokio gydymo esm\u0117 \u2013 pacientui reguliariai 2-3 kartus per savait\u0119 yra suleid\u017eiamas kre\u0161\u0117jimo faktorius, apsaugantis nuo savaiminio kraujo i\u0161siliejimo \u012f s\u0105narius bei nukraujavimo susi\u017eeidus. Dar daugiau \u2013 hemofilija<\/a> sergantis pacientas, kuris gydomas profilakti\u0161kai, gali gyventi, sportuoti, mokytis nejausdamas baim\u0117s, visi\u0161kai nesiskirdamas nuo sveik\u0173j\u0173. Tyrimai rodo, kad \u0161is b\u016bdas atsiperka ir ekonomi\u0161kai, nes \u0161itaip gydomi \u017emon\u0117s neturi ne\u012fgalumo, jiems nereikalingos brangios s\u0105nari\u0173 keitimo ir kitos operacijos.<\/p>\n

Lietuva \u2013 gydymo pusiaukel\u0117je<\/strong>
\nLietuvoje \u0161iuo metu veikia du hemofilijos centrai. Vaikams \u2013 Vilniaus universiteto Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 filialo Vaik\u0173 ligonin\u0117s Onkohematologijos centre bei suaugusiems \u2013 Klaip\u0117dos J\u016brinink\u0173 ligonin\u0117je. Centruose hemofilija<\/a> sergan\u010dius pacientus bei j\u0173 \u0161eimas pri\u017ei\u016bri ir konsultuoja patyr\u0119 hematologai ir slaugytojos.
\nVilniaus universiteto Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 filialo Vaik\u0173 ligonin\u0117s Onkohematologijos centro vadov\u0117 docent\u0117 Lina Ragelien\u0117 mano, kad hemofilijos centrai Lietuvoje turi b\u016bti toliau pl\u0117tojami. Juose tur\u0117t\u0173 dirbti kvalifikuota specialist\u0173 komanda, kuri\u0105 sudaryt\u0173 hematologas, patyrusios slaugytojos, reabilitologas, kineziterapeutas, psichologas, ortopedas bei odontologas. Doc. L.Ragelien\u0117 d\u017eiaugiasi, kad pagal hemofilijos gydymo b\u016bdus bei efektyvum\u0105 Lietuva neatsilieka nuo labiau pa\u017eengusi\u0173 valstybi\u0173. \u0160iuo metu Vilniaus universiteto Santari\u0161ki\u0173 klinikose galima nustatyti, ar moteris n\u0117ra hemofilijos geno ne\u0161iotoja bei i\u0161tirti, ar gimsiantis k\u016bdikis sirgs hemofilija<\/a>.
\nLietuvoje hemofilija<\/a> sergantiems vaikams iki 12 met\u0173 yra taikomas profilaktinis gydymas, du tre\u010ddaliai vaik\u0173 gauna gydym\u0105 rekombinantiniais kre\u0161\u0117jimo faktoriais. Ie\u0161koma b\u016bd\u0173, kaip pasiekti, kad profilaktika ir saug\u016bs rekombinatiniai faktoriai b\u016bt\u0173 prieinami vis\u0173 pacient\u0173 gydymui.
\nTose \u0161alyse, kuriose profilaktinis gydymas taikomas beveik visiems pacientams, sergantieji hemofilija<\/a> yra visaver\u010diai visuomen\u0117s nariai, nesiskiriantys nuo sveik\u0173j\u0173. Jie dirba \u012fvairiausius darbus, i\u0161laiko \u0161eimas ir taip tarsi gr\u0105\u017eina valstyb\u0117s investicijas j\u0173 gydymui. Taip vyksta Vengrijoje, Did\u017eiojoje Britanijoje, Vokietijoje.
\n2011 m. gruod\u017eio m\u0117n. Vilniaus universiteto vaik\u0173 ligonin\u0117s Onkohematologijos skyriuje labai reta inhibitorine hemofilijos forma sergan\u010diam pacientui pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvoje s\u0117kmingai buvo prad\u0117tas taikyti imunotolerancijos metodas saugiu rekombinantiniu faktoriumi. \u0160iuo metodu sunaikinus prie\u0161 kre\u0161\u0117jimo faktori\u0173 veikian\u010dius antik\u016bnius, v\u0117liau \u017emogui yra u\u017etikrinamas pigesnis ir efektyvesnis gydymas.
\n\u00a0<\/p>\n

\"Skinasi<\/div>\n

\u201eD\u017eiugu, kad per palyginti trump\u0105 laik\u0105 pasiek\u0117me ger\u0173 rezultat\u0173. Hemofilija<\/a> sergantys pacientai integruojasi \u012f visuomen\u0119, j\u0173 gyvybei pavojus d\u0117l nukraujavimo negresia\u201d, \u2013 sak\u0117 L.Ragelien\u0117. Specialist\u0117 mano, kad \u017einias apie hemofilij\u0105 ir jos gydymo metodus svarbu skleisti kuo pla\u010diau. Kitados hemofilija<\/a> sergan\u010diam vaikui nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173 buvo diegiama, kad jis turi ypatingai saugotis. Tai trikdydavo nat\u016brali\u0105 vaiko raid\u0105. Gydytoja nuramina, kad dabar \u0161ios ligos nebereikia bijoti. \u0160iuolaikiniai gydymo metodai gali u\u017etikrinti visavert\u012f gyvenim\u0105. Profilaktin\u012f gydym\u0105 gaunan\u010dio vaiko gyvenimas nuo sveikojo tesiskiria tiek, kad sergantysis 2-3 kartus per savait\u0119 turi susileisti kre\u0161\u0117jimo faktoriaus.\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Alina Sinickaja<\/p>\n

\"Skinasi<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Hemofilija – tai su X chromosoma susijusi paveldima liga. Ja serga tik vyrai, paveld\u0117j\u0119 i\u0161 motinos nesveik\u0105j\u0105 X chromosom\u0105. D\u0117l \u0161io genetinio pa\u017eeidimo, hemofilija sergan\u010dio paciento organizme nesigamina kre\u0161\u0117jimui u\u017etikrinti reikalingas baltymas. Jeigu pa\u017eeist\u0105j\u0105 chromosom\u0105 paveldi mergait\u0117, ji tampa geno perne\u0161\u0117ja. Perne\u0161\u0117jos neserga hemofilija ir j\u0173 kraujas da\u017eniausiai kre\u0161a visi\u0161kai normaliai, ta\u010diau, jei ji pagimdo s\u016bn\u0173, yra 50 proc. tikimyb\u0117, kad jis sirgs hemofilija.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1838,3292,346,197,1797,243,798,265,248,578,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9310","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-chromosoma","tag-hemofilijos-forma","tag-kraujas","tag-kraujavimas","tag-kraujo-plazmos","tag-ligonines","tag-plazmos","tag-saugus","tag-serganciam","tag-slaugytojos","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9310","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9310"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9310\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9310"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9310"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9310"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9310"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9310"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}