\u201eMamyte, ar gali man duoti atsigerti limonado?, – kar\u0161t\u0105 vasaros dien\u0105 s\u016bnus pra\u0161\u0117 savo mamos. \u0160i nenoromis \u0117m\u0117 i\u0161 \u0161aldytuvo citrin\u0173 skonio gazuot\u0105 g\u0117rim\u0105. Vaikas jo i\u0161g\u0117r\u0117 kelias stiklines ir pra\u0161\u0117 dar. Tuomet mama grie\u017etai pasak\u0117, jog \u201eGana\u201c, geriau i\u0161gerk stiklin\u0119 \u0161alto vandens. Vaikas i\u0161g\u0117r\u0117. Tro\u0161kulys kaip mat buvo numal\u0161intas\u2026<\/i><\/p>\n
Kod\u0117l m\u016bs\u0173 organizmui yra toks svarbus vanduo?<\/b><\/p>\n
Visi gyvybiniai procesai yra glaud\u017eiai susij\u0119 su vandeniu. \u017dolei, vabalui, pauk\u0161\u010diui, \u017euviai \u2013 visiems jiems riekia vandens. L\u0105stelei nuolat reikia gauti skys\u010dio, o \u017emogaus l\u0105stelei \u2013 itin. Vanduo maitina l\u0105steles, teikdamas gyvybingum\u0105 ir krauj\u0105. Organizme yra daugiau kaip 5\u00a0 litrai kraujo. L\u0105steli\u0173 sunaudoto maisto atliekos \u0161alinamos i\u0161 organizmo skys\u010diu, vadinamu \u0161lapimu. Vanduo sudaro apie 70 proc. M\u016bs\u0173 k\u016bno, tad jei norime j\u012f i\u0161laikyti normal\u0173 jo lyg\u012f organizme, turime nuolat j\u012f papildyti. Ir tai visai nesunku padaryti, o ypa\u010d dabar, vasar\u0105.<\/p>\n
Vasara \u2013 tai tas met\u0173 laikas, kuomet nuolat valgome vaisius ir dar\u017eoves. Juos valgydami mes taip pat papildome savo organizm\u0105 distiliuotu vandens kiekiu. Pavyzd\u017eiui, agurkas savo sud\u0117tyje turi net 90 proc. vandens, o \u0161tai bra\u0161k\u0117s –\u00a0 40 proc. Be to, ar \u017einojote, jog maisto negalima b\u016bt\u0173 pasisavinti be vandens? Organizme vykstantis cheminis vandens pasisavinimo procesas vadinamas hidrolize. Jis atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f, paversdamas baltymus, krakmol\u0105, riebalus normaliai organizmo gyvybinei veiklai b\u016btinomis med\u017eiagomis.<\/p>\n
Vanduo yra b\u016btinas skrand\u017eio sekrecijos darbui \u017earnyne stimuliuoti, jis reikalingas vir\u0161kinimo procesui. Tuo metu, kai pirmas maisto k\u0105snis patenka \u012f m\u016bs\u0173 burn\u0105, burnos skystis, vadinamas seil\u0117mis, pradeda vir\u0161kinti karbohidratus. Yra \u017einoma, jog skrand\u017eio sultyse yra net 90 proc. vandens.\u00a0 Maistui patekus \u012f skrand\u012f jis pradeda savo darb\u0105. Skystas maistas toliau eina \u012f dvylikapir\u0161t\u0119 \u017earn\u0105 arba vir\u0161utin\u0119 plonojo \u017earnyno dal\u012f, kur jis \u012fsiurbiamas. Kepen\u0173 ir kasos sekrecija, kurioje taip yra yra apie 90 proc. vandens, baigia vir\u0161kinti maist\u0105. Taigi, net n\u0117ra abejoni\u0173, jog vanduo m\u016bs\u0173 organizmui yra daug svarbesnis u\u017e maist\u0105. Sakoma, jog be maisto mes gal\u0117tume i\u0161gyventi kelias dienas, o \u0161tai be vandens \u2013 nei vienos dienos.<\/p>\n
Gazuot\u0173 g\u0117rim\u0173 \u017eala organizmui<\/b><\/p>\n
Visi gazuoti g\u0117rimai\u00a0 – tai tik tu\u0161\u010dios ir bereikalingos kalorijos, kurios nus\u0117da ant m\u016bs\u0173 k\u016bno. TIe, kurie da\u017enai geria \u012fvairius gazuotus g\u0117rimus, turi didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu, juos da\u017eniau vargina nutukimas. To prie\u017eastis \u2013 cukrus, kurio yra gausu gazuotuose g\u0117rimuose. \u0160tai paimkime daugumos taip m\u0117gstam\u0105 ir geriam\u0105 populiar\u0173 gazuot\u0105 g\u0117rim\u0105 \u201eCoca Cola\u201c. Pasirodo, viena skardin\u0117 \u0161io g\u0117rimo gali tur\u0117ti net 23 arbatinius \u0161auk\u0161telius cukraus, kai tuo tarpu rekomenduojama cukraus dienos norma suaugusiam \u017emogui yra tik 25 gramai per dien\u0105.<\/p>\n
Kita sveikatos problema, kuri\u0105 sukelia dideliais kiekiais geriami gazuoti g\u0117rimai – tai pilvo p\u016btimas<\/b><\/a>. Tikriausia ir J\u016bs ne kart\u0105 esate pajut\u0119, kaip i\u0161g\u0117rus kelet\u0105 stiklini\u0173 gazuoto g\u0117rimo pilvas tapo i\u0161sip\u016bt\u0119s tarsi balion\u0117lis. To prie\u017eastis \u2013 angliar\u016bg\u0161t\u0117, kurios yra gausu gazuotose g\u0117rimuose. Be to, jei da\u017enai atsiranda \u017eaizdel\u0117s burnoje<\/a><\/strong>, to prie\u017eastis taip pat gali b\u016bti gazuoti g\u0117rimai. Taigi, kai kar\u0161t\u0105 vasaros dien\u0105 J\u016bs\u0173 vaikas pra\u0161ys atsigerti gazuoto g\u0117rimo, geriau jam duokite mineralinio vandens, kuris savo sud\u0117tyje nors ir turi tos angliar\u016bg\u0161t\u0117s, ta\u010diau bent jau neturi cukraus, o vietoj jo yra praturtintas organizmui naudingomis mineralin\u0117mis med\u017eiagomis. O \u0161tai vanden\u012f vasar\u0105 gerkite \u012f sveikat\u0105!<\/p>\n \u00a0L.Rimgail\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u201eMamyte, ar gali man duoti atsigerti limonado?, – kar\u0161t\u0105 vasaros dien\u0105 s\u016bnus pra\u0161\u0117 savo mamos. \u0160i nenoromis \u0117m\u0117 i\u0161 \u0161aldytuvo citrin\u0173 skonio gazuot\u0105 g\u0117rim\u0105. Vaikas jo i\u0161g\u0117r\u0117 kelias stiklines ir pra\u0161\u0117 dar. Tuomet mama grie\u017etai pasak\u0117, jog \u201eGana\u201c, geriau i\u0161gerk stiklin\u0119 \u0161alto vandens. Vaikas i\u0161g\u0117r\u0117. Tro\u0161kulys kaip mat buvo numal\u0161intas\u2026 Kod\u0117l m\u016bs\u0173 organizmui yra toks…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":933,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[157,25818,8059],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-932","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas","tag-nutukimas","tag-prase","tag-vasara"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/932","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=932"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/932\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/933"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=932"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=932"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=932"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=932"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=932"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}