<\/p>\n
At\u0117jus pavasariui, \u017emon\u0117s vis da\u017eniau b\u016bna gamtoje. Kad poilsis b\u016bt\u0173 ne tik smagus, bet ir saugus, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Serologini\u0173 tyrim\u0173 skyriaus ved\u0117ja J\u016brat\u0117 Buitkuvien\u0117 informuoja apie joje tykant\u012f pavoj\u0173 – erkes ir j\u0173 sukeliamas ligas. <\/span><\/strong><\/p>\n <\/p>\n Erk\u0117s – hematofaginis ektoparazitas, tod\u0117l i\u0161gyvena tik siurbdama krauj\u0105 i\u0161 stuburini\u0173, tai laikini \u017emogaus ir gyv\u016bn\u0173 parazitai ir lig\u0173 platintojai. Ypatingai aktyvios erk\u0117s tampa ankstyv\u0105 pavasar\u012f, vos \u017eem\u0117s temperat\u016bra pasiekia 5-7° C, jos neturi aki\u0173, tod\u0117l gyv\u016bn\u0105 fiksuoja jutimo organu, vadinamu Haller\\’io organu, kuris reaguoja \u012f i\u0161skiriam\u0105 anglies dioksido koncentracij\u0105 ore ir \u012f judan\u010dio gyv\u016bno termoradiacij\u0105.<\/span><\/p>\n Pasaulyje yra apie 850 erki\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, o 8 r\u016b\u0161ys yra \u012fvairi\u0173 lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 perne\u0161\u0117jai. „I.ricinus“ r\u016b\u0161ies erk\u0117s maitinasi apie 300 skirting\u0173 gyv\u016bn\u0173 krauju: 148 – stuburini\u0173, 149 – pauk\u0161\u010di\u0173 ir 20 reptilij\u0173.<\/p>\n „I.persulcatus“ – 240 skirting\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gyv\u016bn\u0173 krauju. Pauk\u0161\u010diai – tai nat\u016bralus erki\u0173 migracijos kelias \u012fveikiant ilgas distancijas.<\/p>\n Ypa\u010d pla\u010diai Lietuvoje paplitusi Europin\u0117 mi\u0161ko erk\u0117 – „Ixodes ricinus“. \u0160ios r\u016b\u0161ies erk\u0117s randamos visuose Lietuvos rajonuose, tod\u0117l \u010dia yra itin didel\u0117 rizika u\u017esikr\u0117sti erki\u0173 platinamomis ligomis.<\/p>\n Ekoparazitologiniais tyrimais nustatyta, kad d\u0117l biocenozi\u0173 pasikeitimo „I. ricinus“ erki\u0173 per paskutin\u012fj\u012f de\u0161imtmet\u012f pagaus\u0117jo 9,3%.<\/p>\n Erk\u0117s gali u\u017ekr\u0117sti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu, borelioze, pla\u010diau \u017einoma kaip Laimo liga<\/a>, anaplazmoze (anks\u010diau vadinta erlichioze), babezioze, erkine d\u0117m\u0117t\u0105ja \u0161iltine, Marselio kar\u0161tlige, tuliaremija<\/a> bei kitomis.<\/p>\n Lietuvoje da\u017eniausiai registruojami erkinio encefalito (EE) ir Laimo ligos (LL) atvejai.<\/p>\n Erkinis encefalitas<\/a> (EE)<\/strong> <\/span>Erkin\u012f encefalit\u0105 sukelia virusas, kuris priklauso EE virus\u0173 ekologinei B grup\u0117s Arthropod Borne Virusis Flaviviridae \u0161eimai, Viridae klasei. Pagrindiniai EE viruso perne\u0161\u0117jai yra penkios iksodini\u0173 erki\u0173 r\u016b\u0161ys: „Ixodes persulcatus“, „Ixodes ricinus“, „Dermacentor silvarum“, „Haemophysalis concinna“ ir „Haemophysalis japonica“. Pirmos dvi r\u016b\u0161ys yra pla\u010diau paplitusios Lietuvoje ir turi didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 erkinio encefalito epidemiologijoje.<\/p>\n Erkinis encefalitas<\/a> – tai yra viena i\u0161 svarbiausi\u0173 virusini\u0173 \u017emogaus centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos infekcij\u0173, kuriai b\u016bdingi liekamieji rei\u0161kiniai: galvos skausmas, miego, d\u0117mesio sutrikimai, emocinis dirglumas, kalbos ir psichikos sutrikimai, sul\u0117t\u0117jusi koordinacija, paraly\u017eius ir kt. Kai kuriais atvejais gali i\u0161sivystyti l\u0117tin\u0117 \u0161io susirgimo forma, viena i\u0161 pasekmi\u0173 – Parkinsono liga<\/a>.<\/p>\n Kiti EE viruso \u0161altiniai<\/strong><\/p>\n Kaip primena NMVRVI specialist\u0117 J. Buitkuvien\u0117, verta nepamir\u0161ti, kad \u0161io viruso \u0161altiniai gali b\u016bti galvijai ir kai kurie grau\u017eikai. Susirgti encefalitu \u012fmanoma ne tik \u012fsisiurbus iksodinei erkei (arba \u012fkandus uodui), bet ir i\u0161g\u0117rus nepasterizuoto sergan\u010dios karv\u0117s ar o\u017ekos pieno, daugelyje ES \u0161ali\u0173 b\u016btent tada ir registruojami susirgimai \u017emon\u0117ms. Remiantis mokslinink\u0173 pateiktais duomenimis yra \u017einoma, kad virusas gana ilgai i\u0161silaiko piene ir pieno produktuose: buitiniame \u0161aldytuve viruso titras per dvi savaites nepakito, o grietin\u0117je ir svieste virusas buvo randamas po dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173.<\/p>\n Lietuvoje atliekam\u0173 serologini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai parod\u0117, kad o\u017ek\u0173 u\u017esikr\u0117timo laipsnis EE virusais yra nevienodas ir su gyvuli\u0173 am\u017eiumi turi tendencij\u0105 did\u0117ti. Daugiausia u\u017esikr\u0117tusi\u0173 ma\u017e\u0173j\u0173 atrajotoj\u0173 rasta tose vietov\u0117se, kuriose yra did\u017eiausias erk\u0117tumas. Taip pat nustatyta, kad gyvuliai, laikomi tvartuose \u0161iltuoju met\u0173 periodu, turi \u017eymiai ma\u017eesn\u0119 tikimyb\u0119 u\u017esikr\u0117sti EE virusais.<\/span><\/p>\n <\/span>Tyrimai<\/strong><\/p>\n Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) atliekami gyv\u016bn\u0173, da\u017eniausiai galvij\u0173 ir o\u017ek\u0173 imunologiniai erkinio encefalito tyrimai. Gyv\u016bn\u0173 kraujo m\u0117giniai tiriami imunofermentin\u0117s analiz\u0117s (IFA) metodu.<\/p>\n 2008 metais buvo atlikti 10 galvij\u0173 ir 23 o\u017ek\u0173 kraujo m\u0117gini\u0173 tyrimai, antik\u016bnai prie\u0161 erkinio encefalito virus\u0105 nustatyti 1 galvijui ir 9 o\u017ekom.<\/p>\n 2009 metais 3 tirtos o\u017ekos reagavo neigiamai, o 2010 metais i\u0161 10 galvij\u0173, 9 buvo tur\u0117j\u0119 kontakt\u0105 su erkinio encefalito virusu, i\u0161 2 o\u017ek\u0173, viena buvo teigiama.<\/p>\n 2011 metais i\u0161 10 o\u017ek\u0173, – 5 teigiamos. Daugiau, kaip 50 proc.tirt\u0173 gyv\u016bn\u0173, buvo nustatytas kontaktas su erkinio encefalito virusu.<\/p>\n Sergan\u010di\u0173k\u0173 skai\u010dius<\/strong><\/p>\n Sergan\u010di\u0173j\u0173 EE \u017emoni\u0173 atvej\u0173 skai\u010dius did\u0117jimas, prasid\u0117j\u0119s 1993 m., t\u0119siasi toliau. Tai rodo, kad EE – aktuali ne tik medicinos, bet ir ekologijos problema Lietuvoje, kuri tapo \u0161ios ligos endemine vietove. 2010 m. Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgo 612 \u017emoni\u0173, net trys i\u0161 j\u0173 mir\u0117. Devyni i\u0161 de\u0161imties u\u017esikr\u0117tusi\u0173 pacient\u0173 buvo gydomi ligonin\u0117je. Daugiausia susirgim\u0173 erkiniu encefalitu 2010 m. u\u017efiksuota Kauno (164 atvejai), Vilniaus (112 atvej\u0173) ir Panev\u0117\u017eio (66 atvejai) apskrityse. Labai nat\u016bralu, kad Kauno rajone 2010 m. NMVRVI buvo nustatyta ir daugiausiai sergan\u010di\u0173 galvij\u0173. Palyginti su 2008 m. (220 atvej\u0173), sergamumas \u0161ia sunkia nerv\u0173 sistemos liga padid\u0117jo net 2,8 karto.<\/p>\n Gydymas<\/strong><\/p>\n Etiotropinio gydymo sergant EE n\u0117ra, visi \u017einomi antivirusiniai vaistai erkinio encefalito viruso neveikia. Donoriniai prie\u0161erkiniai imunoglobulinai nevartotini jokioje ligos stadijoje (tai i\u0161skirtinai profilaktin\u0117 priemon\u0117 ir vartotina ne v\u0117liau nei 96 val. nuo galimo erk\u0117s \u012fsisiurbimo). Gydymas tik simptominis – parenterin\u0117 infuzoterapija, nuskausminamieji, trombozi\u0173 profilaktika, gydymas nuo traukuli\u0173. \u017dmon\u0117s, persirg\u0119 EE, \u012fgyja imunitet\u0105 \u0161iai ligai. Apie 30 proc. persirgusi\u0173 EE po met\u0173 laiko i\u0161lieka postencefalitinio sindromo po\u017eymiai. Mirtingumas nuo EE, sukelto EEV 1 subtipo, siekia 0,5-2 proc., o EEV 2 subtipo – iki 30 proc.<\/p>\n Laimo liga<\/a><\/strong><\/p>\n (kitaip dar vadinama Laimo borelioze) – tai bakterin\u0117 infekcija, kurios gamtinis rezervuaras yra laukiniai gyv\u016bnai (nuo grau\u017eik\u0173 iki bried\u017ei\u0173), o ligos perne\u0161\u0117jas – erk\u0117. Laimo liga<\/a> (LL) – tai l\u0117tin\u0117 ar recidyvuojan\u010dios eigos transmisin\u0117 gamtin\u0117 \u017eidinin\u0117 infekcin\u0117 liga, pa\u017eeid\u017eianti \u012fvairius organus bei sistemas. Tai liga, kuriai b\u016bdingas odos, vidaus organ\u0173 ir nerv\u0173 sistemos pakenkimo po\u017eymiai. B\u016bdingiausias simptomas – odos b\u0117rimas, kuris atsiranda \u012fkandimo vietoje pra\u0117jus 1-4 savait\u0117ms. B\u0117rimas yra didesnis nei 3 cm diametro (ligai progresuojant plinta ir toliau) ir da\u017eniausiai atsiranda erk\u0117s \u012fsisiurbimo vietoje. Galimi galvos, raumen\u0173, s\u0105nari\u0173 skausmai, kar\u0161\u010diavimas, bendras silpnumas ir kt. Negydant po 4-8 savai\u010di\u0173 paraudimas savaime i\u0161nyksta, ta\u010diau lig\u0105 b\u016btina gydyti pirmoje ligos stadijoje, nes Laimo ligos suk\u0117l\u0117jai – borelijos – i\u0161plinta organizme.<\/p>\n Kol kas vakcinos prie\u0161 Laimo lig\u0105 n\u0117ra. Nusta\u010dius, kad pacientas u\u017esikr\u0117t\u0119s borelioze, skiriamas gydymas antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus LL, imunitetas ne\u012fgyjamas, ir \u017emogus \u0161ia liga gali susirgti pakartotinai.<\/span><\/p>\n <\/span>Alergija<\/strong><\/p>\n Be labiausiai paplitusi\u0173 lig\u0173, \u012fkandus erkei, tikslinga pamin\u0117ti alergij\u0105, atsirandan\u010di\u0105 \u012fsisiurbus \u0161iam parazitui. Alergija konkre\u010diai med\u017eiagai n\u0117ra laikoma liga, ta\u010diau organizmo atsakas \u012f alergenus gali b\u016bti net labai komplikuotas – vieniems tai gali pasireik\u0161ti kaip paprastas patinimas \u012fkandimo vietoje, tuo tarpu kitus \u017emones gali prad\u0117ti varginti dilg\u0117lin\u0117<\/a> ar i\u0161tikti anafilaksinis \u0161okas<\/a>. \u0160i organizmo reakcija yra bendrin\u0117, nes alergija taip gali atsirasti ir po bit\u0117s, \u0161ir\u0161\u0117s ar kito vabzd\u017eio \u012fkandimo. Be to, kiekvienam \u017emogui yra b\u016bdingas skirtingo intensyvumo organizmo atsakas. . Kai kuriais atvejais alergijos intensyvumas gali priklausyti net ir nuo to, kokios lyties erk\u0117 buvo \u012fsisiurbusi. Pavyzdys i\u0161 Australijos, kur paplit\u0119 iksodin\u0117s erk\u0117s „Ixodes holocyclus“: daugelis alergini\u0173 reakcij\u0173 \u010dia prasideda \u012fkandus tik suaugusiai min\u0117tos r\u016b\u0161ies erk\u0117s patelei.<\/p>\n Babezioz\u0117<\/strong><\/p>\n Babesia – mikroorganizm\u0173 sukeliamas susirgimas. \u0160i\u0173 mikroorganizm\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 identifikuota daugiau nei 100. \u0160ie parazitai pasaulyje pla\u010diai paplit\u0119, gyvena ir dauginasi eritrocit\u0173 viduje. Tikslus \u0161i\u0173 mikroorganizm\u0173 platintojas dar prie\u0161 por\u0105 met\u0173 buvo nenustatytas. Manoma, kad vienas i\u0161 pagrindini\u0173 plitimo keli\u0173 – kraujo perpylimas, nors pirminis \u0161altinis, kaip sp\u0117jama, yra erk\u0117s. Babezioz\u0117s simptomai kaip ir daugelio infekcini\u0173 lig\u0173 – kar\u0161\u010diavimas, pastovus nuovargis, dirglumas aplinkai, ma\u017eakraujyst\u0117.<\/p>\n Nesukiokite jos \u012f kair\u0119 ar de\u0161in\u0119.Apiplaukite \u017eaizdel\u0119 vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pa\u0161alinti erk\u0117s ir liko galvut\u0117, nedraskykite, nes galvut\u0119, kaip svetimk\u016bn\u012f, organizmas po kurio laiko pa\u0161alins pats. Jeigu erk\u0117s \u012fkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jau\u010diat\u0117s (simptomai pana\u0161\u016bs \u012f gripo), nedelsdami kreipkit\u0117s \u012f gydytoj\u0105.<\/p>\n Lietuvos sveikata<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Erkinis encefalitas – tai yra viena i\u0161 svarbiausi\u0173 virusini\u0173 \u017emogaus centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos infekcij\u0173, kuriai b\u016bdingi liekamieji rei\u0161kiniai: galvos skausmas, miego, d\u0117mesio sutrikimai, emocinis dirglumas, kalbos ir psichikos sutrikimai, sul\u0117t\u0117jusi koordinacija, paraly\u017eius ir kt. Kai kuriais atvejais gali i\u0161sivystyti l\u0117tin\u0117 \u0161io susirgimo forma, viena i\u0161 pasekmi\u0173 – Parkinsono liga.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[174,96,10,11,379,4,369,388,345,138,8,3280],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9337","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-alergija","tag-alergijos","tag-berimas","tag-erkes","tag-ikandus","tag-karsciavimas","tag-laimo","tag-laimo-ligos","tag-stadijoje","tag-vaistai","tag-virusas","tag-viruso-saltiniai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9337","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9337"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9337\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9337"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9337"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9337"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9337"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9337"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}