{"id":9368,"date":"2012-03-29T18:00:00","date_gmt":"2012-03-29T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-03-29T18:00:00","modified_gmt":"2012-03-29T18:00:00","slug":"ar-imanoma-prikelti-mirusiji","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ar-imanoma-prikelti-mirusiji\/9368\/","title":{"rendered":"Ar \u012fmanoma prikelti mirus\u012fj\u012f?"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify\"><strong>Prie\u0161 trylika met\u0173 tuomet medicinos student\u0117 Anna Bagenholm i\u0161 \u0160vedijos slidin\u0117dama nukrito ir galva trenk\u0117si \u012f stor\u0105 led\u0105, dengus\u012f kaln\u0173 upok\u0161n\u012f. Ledas neatlaik\u0117 ir ji \u012fkrito \u012f ledin\u012f vanden\u012f. Kai draugai po keli\u0173 minu\u010di\u0173 j\u0105 pavijo, vir\u0161 20 centimetr\u0173 storio ledo buvo matyti tik merginos slid\u0117s ir kulk\u0161nys, ra\u0161o lifeslittlemysteries.com.&nbsp;<\/strong><\/p>\n<div>\n<div style=\"text-align: justify\">A.Bagenholm surado oro ki\u0161en\u0119 ir 40 minu\u010di\u0173 steng\u0117si kv\u0117puoti po ledu, kol draugai band\u0117 j\u0105 i\u0161traukti. Ta\u010diau merginai sustojo \u0161irdis. Po 40 minu\u010di\u0173 atvykusi gelb\u0117toj\u0173 komanda i\u0161laisvino j\u0105 i\u0161 ledo ir reanimavo, kol sraigtasparnis gabeno j\u0105 \u012f ligonin\u0119. Po nelaim\u0117s pra\u0117jus 3 valandoms ir 55 minut\u0117ms, pirm\u0105 kart\u0105 u\u017efiksuotas \u0161irdies ritmas. Po patirtos klinikin\u0117s mirties mergina beveik visi\u0161kai pasveiko.&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">A.Bagenholm atvejis yra tikslus klinikin\u0117s mirties pavyzdys. Jos kraujo apytakos ir kv\u0117pavimo sistemos neveik\u0117 ne kelet\u0105 minu\u010di\u0173, o kelet\u0105 valand\u0173, bet po to ji buvo atgaivinta. Ta\u010diau kas vyko jos k\u016bno molekul\u0117se per tas valandas, kai nebuvo pulso? Ar jos audiniai pama\u017eu nyko kartu su s\u0105mone? Ir kiek dar ilgai ji b\u016bt\u0173 i\u0161tv\u0117rusi be kraujo apytakos?&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">Ar i\u0161 toki\u0173 atvej\u0173 mokslininkai gali pasimokyti ko nors, kas pad\u0117t\u0173 atgaivinti \u017emones, kurie b\u016bna &bdquo;mir\u0119&ldquo; dar ilgiau? B\u016btent \u012f \u0161iuos klausimus bando atsakyti Pensilvanijos universiteto Gaivinimo mokslo centro darbuotojai &ndash; mokslinink\u0173, gydytoj\u0173 ir in\u017einieri\u0173 komanda.&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">Gali b\u016bti, jog visko prad\u017eia &ndash; \u017einojimas, kas vyksta molekuli\u0173 lygmenyje. Pasak Honglin Zhou, greitosios pagalbos profesoriaus asistento Pensilvanijos universitete, mokslininkai i\u0161 esm\u0117s sutinka, kad yra ai\u0161k\u016bs b\u016bdai nustatyti, ar \u017emogaus l\u0105stel\u0117 yra negyva.&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">Kiekviena l\u0105stel\u0117 turi stand\u017ei\u0105 i\u0161orin\u0119 membran\u0105, kuri jos turin\u012f skiria nuo aplinkos ir atsijoja molekules, neb\u016btinas jai funkcionuoti ar i\u0161likti. Kai l\u0105stel\u0117s gyvavimas art\u0117ja prie pabaigos, \u0161is apsauginis barjeras pradeda silpn\u0117ti ir, priklausomai nuo l\u0105stel\u0117s \u017e\u016bties aplinkybi\u0173, nutinka vienas i\u0161 trij\u0173 dalyk\u0173. Ji pasiun\u010dia &bdquo;suvalgyk mane&ldquo; signal\u0105 specializuotai prie\u017ei\u016bros l\u0105stelei, kuri tuomet \u0161i\u0105 suryja ir perdirba sergan\u010dios l\u0105stel\u0117s turin\u012f. Ji save patalpina \u012f karantin\u0105 ir susinaikina arba ji sprogsta, o jos turinys pasklinda \u012f aplink esant\u012f audin\u012f, sukeldamas smark\u0173 u\u017edegim\u0105 ir didesn\u012f audinio pa\u017eeidim\u0105.&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">Visais atvejais, kai i\u0161orin\u0117s membranos vientisumas yra pa\u017eeid\u017eiamas, l\u0105stel\u0117s lemtis tampa ai\u0161ki. &bdquo;Kai membranos pralaida pasiekia tok\u012f laipsn\u012f, kad jos l\u0105stelinis turinys teka \u012f i\u0161or\u0119, prieiname rib\u0105, kai neb\u0117ra kelio atgal&ldquo;, &ndash; ai\u0161kino H. Zhou.&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">Ta\u010diau, kaip paai\u0161k\u0117jo, praeina gana nema\u017eai laiko, kol kai kurios l\u0105stel\u0117s \u017e\u016bsta.&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">Kai \u017emogaus l\u0105stel\u0117s staiga nebegauna deguonies, maisting\u0173 med\u017eiag\u0173 ir valymo paslaug\u0173, kurias paprastai teikia tekantis kraujas, jos savo membranose i\u0161silaiko steb\u0117tinai ilg\u0105 laik\u0105. I\u0161 ties\u0173 rekordininkai m\u016bs\u0173 organizme gali ne\u017e\u016bti net pra\u0117jus daugybei dien\u0173 po to, kai nutr\u016bko kraujo apytaka, \u017emogus prarado s\u0105mon\u0119. Jei pacientai gydytojus pasiekia pirma, nei \u0161ios l\u0105stel\u0117s mir\u0161ta, atgaivinti \u017emog\u0173 vis dar \u012fmanoma.&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">Nelaimei, maistingoms med\u017eiagoms ir deguoniui jautriausios smegen\u0173 l\u0105stel\u0117s. Pra\u0117jus 5&ndash;10 minu\u010di\u0173, kai sustoja \u0161irdis, neuron\u0173 membranos pradeda tr\u016bkin\u0117ti, tad atsiranda neatitaisom\u0173 smegen\u0173 pa\u017eeidim\u0173. Gaivinti \u017emog\u0173 dar sud\u0117tingiau d\u0117l to, kad neabejotinas b\u016bdas pra\u017eudyti l\u0105steles, kurios ilg\u0105 laik\u0105 negavo deguonies ir maisting\u0173 med\u017eiag\u0173, &ndash; \u0161ito joms suteikti. \u0160is rei\u0161kinys vadinamas reperfuziniu pa\u017eeidimu &ndash; kai kraujo negavusios l\u0105stel\u0117s yra staiga \u012fjungiamos \u012f maisting\u0173 med\u017eiag\u0173 tiekimo sistem\u0105, jos greitai susinaikina.&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">Tikslus \u0161io proceso mechanizmas dar n\u0117ra iki galo suprastas, ta\u010diau H.Zhou sp\u0117ja, kad kai l\u0105stel\u0117s netenka kraujo tiekimo, jos panyra \u012f tam tikr\u0105 metabolin\u012f snaudul\u012f, siekdamos save apsaugoti. Kai l\u0105stel\u0117s i\u0161 \u0161ios b\u016bsenos pa\u017eadinamos deguonies ir panikuojan\u010di\u0173 balt\u0173j\u0173 kraujo k\u016bneli\u0173 antpuoliu, aplinkoje, kur susikaup\u0117 nuodingosios med\u017eiagos, jos u\u017ever\u010diamas u\u017edegiminiais signalais ir \u012f tai reaguoja susinaikindamos.<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">Nors mokslininkai dar iki galo nesupranta reperfuzinio pa\u017eeidimo prie\u017eas\u010di\u0173, i\u0161 patirties jie \u017eino, kad \u0161\u012f proces\u0105 slopina paciento k\u016bno temperat\u016bros suma\u017einimas. B\u016btent tod\u0117l A.Bagenholm, kurios k\u016bno temperat\u016bra atvykus \u012f ligonin\u0119 siek\u0117 apie 13 laipsni\u0173 Celsijaus, atsigavo.&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">Kuo grei\u010diau po \u0161irdies sustojimo spar\u010diai ma\u017eindami paciento temperat\u016br\u0105 iki ma\u017edaug 33 laipsni\u0173 Celsijaus, ligonin\u0117s priimamojo medikai pasteb\u0117jo, kad tuo pa\u010diu smarkiai suma\u017e\u0117ja reperfuzinio pa\u017eeidimo rizika. D\u0117l \u0161io proceso visi\u0161kai pasveiksta ir keliasde\u0161imties minu\u010di\u0173 klinikin\u0119 mirt\u012f patyr\u0119 pacientai.&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">&nbsp;<\/div>\n<div>Lietuvos sveikata<\/div>\n<div>&nbsp;<\/div>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<div style=\"text-align: justify\">Ta\u010diau, kaip paai\u0161k\u0117jo, praeina gana nema\u017eai laiko, kol kai kurios l\u0105stel\u0117s \u017e\u016bsta.&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">Kai \u017emogaus l\u0105stel\u0117s staiga nebegauna deguonies, maisting\u0173 med\u017eiag\u0173 ir valymo paslaug\u0173, kurias paprastai teikia tekantis kraujas, jos savo membranose i\u0161silaiko steb\u0117tinai ilg\u0105 laik\u0105. I\u0161 ties\u0173 rekordininkai m\u016bs\u0173 organizme gali ne\u017e\u016bti net pra\u0117jus daugybei dien\u0173 po to, kai nutr\u016bko kraujo apytaka, \u017emogus prarado s\u0105mon\u0119. Jei pacientai gydytojus pasiekia pirma, nei \u0161ios l\u0105stel\u0117s mir\u0161ta, atgaivinti \u017emog\u0173 vis dar \u012fmanoma.&nbsp;<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[353,350],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9368","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-komanda","tag-sirdis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9368","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9368"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9368\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9368"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9368"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9368"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9368"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9368"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}