{"id":9369,"date":"2012-03-29T18:00:00","date_gmt":"2012-03-29T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-03-29T18:00:00","modified_gmt":"2012-03-29T18:00:00","slug":"vyriska-liga-laikytas-infarktas-nusinesa-vis-daugiau-moteru-gyvybiu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/vyriska-liga-laikytas-infarktas-nusinesa-vis-daugiau-moteru-gyvybiu\/9369\/","title":{"rendered":"Vyri\u0161ka liga laikytas infarktas nusine\u0161a vis daugiau moter\u0173 gyvybi\u0173"},"content":{"rendered":"

Infarktas ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikomas vyri\u0161ka liga. Ta\u010diau pastaruoju metu atsigr\u0119\u017eta ir \u012f moteris. „Kuo skiriam\u0117s nuo vyr\u0173? Turime anatomijos skirtum\u0173 – kairiojo skilvelio mas\u0117 10 proc. ma\u017eesn\u0117 negu vyr\u0173, siauresn\u0117s ir smulkesn\u0117s vainikin\u0117s arterijos. Skiriasi gyvenimo b\u016bdas, lig\u0173 simptomai. O baisiausia, kad iki \u0161iol vyri\u0161ka liga laikytas infarktas nusine\u0161a vis daugiau moter\u0173 gyvybi\u0173“, – sako Vilniaus universiteto Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 I Kardiologijos skyriaus vadov\u0117 ir Lietuvos \u0161irdies asociacijos prezident\u0117 prof. \u017daneta Petrulionien\u0117. <\/strong><\/p>\n

– \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos pasaulyje \u012fvardijamos kaip \u017eudik\u0117s „numeris vienas“. Tiesa, da\u017eniau su \u0161iomis ligomis siejami stipriosios lyties atstovai. Ar tai rei\u0161kia, kad moterys serga re\u010diau, nes i\u0161 prigimties yra labiau linkusios \u012fsiklausyti, k\u0105 sako organizmas?<\/strong><\/p>\n

\n
 <\/div>\n
– \u0160irdies kraujagysli\u0173 ligos<\/a> svarbios tiek vyrams, tiek moterims. Ta\u010diau reikia pripa\u017einti, kad ilg\u0105 laik\u0105 buvo manoma, jog infarktas<\/a> ar insultas<\/a> yra vyri\u0161ka liga. Net klinikiniuose tyrimuose pagrindiniai tiriamieji buvo vyrai. Vyr\u0173 sergamumas ir toliau i\u0161lieka opi problema, ta\u010diau moterys per\u017eengusios tam tikr\u0105 am\u017eiaus rib\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis serga da\u017eniau, o pagal mir\u0161tamum\u0105 vyrus net pralenkia. Skirtumas tik tas, kad vyrai serga de\u0161im\u010dia met\u0173 jaunesni, liga juos u\u017eklumpa staiga, be persp\u0117jan\u010di\u0173 i\u0161ankstini\u0173 \u017eenkl\u0173. „Vyri\u0161ki infarktai“ neretai baigiasi staigia mirtimi.<\/div>\n
 <\/div>\n
– Kod\u0117l tik dabar atkreiptas didesnis d\u0117mesys \u012f dailiosios lyties atstoves? <\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
– Nes moter\u0173 gyvenimo trukm\u0117, lyginant su vyr\u0173, gerokai ilgesn\u0117. Tod\u0117l buvo manoma, kad \u0161ios ligos – ne j\u0173 b\u0117da. Be to, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos jas da\u017eniausiai u\u017epuola per\u017eengus 60-65 met\u0173 rib\u0105, gerokai v\u0117liau nei vyrus. Dailiosios lyties atstoves iki menopauz\u0117s saugo moteri\u0161kas hormonas estrogenas. Ta\u010diau po jos, moter\u0173 mirtingumo kreiv\u0117 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 spar\u010diai \u0161oka \u012f vir\u0161\u0173. <\/div>\n
Ta\u010diau jei moteris iki menopauz\u0117s serga tokiomis ligomis kaip cukrinis diabetas, arterin\u0117 hipertenzija, taip pat gausiai r\u016bko kartu vartoja hormonines kontraceptines piliules, – rizika padid\u0117ja labai \u017eenkliai, ir susirgti jos gali anks\u010diau.<\/div>\n
  <\/div>\n
– U\u017esimin\u0117te, kad skiriasi ne tik moter\u0173 ir vyr\u0173 \u0161irdis, bet ir ligos eiga. Kuo?<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
– Kraujagysl\u0117s, maitinan\u010dios moters \u0161ird\u012f yra plonesn\u0117s, vingiuotesn\u0117s. Jas sunkiau invazi\u0161kai gydyti. Sunkiau i\u0161pl\u0117sti, \u012fvesti stent\u0105. Taip pat moter\u0173 klinikiniai simptomai n\u0117ra tokie ai\u0161k\u016bs, sunkiau diagnozuoti, tod\u0117l da\u017eniau pav\u0117luojama, o gydant kyla daugiau komplikacij\u0173. Ta\u010diau tai, nerei\u0161kia, kad pamir\u0161ome vyrus ar j\u0173 problemos neaktualios. Grei\u010diau, tai nedidel\u0117 gudryb\u0117.<\/div>\n
 <\/div>\n
– Kalbate apie \u0161iuo metu per vis\u0105 \u0161al\u012f vilnijan\u010di\u0105 „Raudonosios suknel\u0117s“ kampanij\u0105?<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
– Taip. Lietuvoje vyrai mir\u0161ta ne\u012ftik\u0117tinai anksti. Pilni skyriai keturiasde\u0161imtme\u010di\u0173, penkiasde\u0161imtme\u010di\u0173, jau nekalbu apie vyresnius. O kas gi \u0161eimoje terorizuoja vyr\u0105, tarkim, d\u0117l r\u016bkymo? \u017dinoma, kad moteris eina i\u0161 paskos ir bamba : „Kada mesi“, „Kaip tu smirdi tom cigaret\u0117m…“ ir pana\u0161iai. Juk b\u016bna, kad vyras paklauso. \u0160eimoje da\u017eniausiai nuo moters priklauso, kaip nami\u0161kiai maitinsis, nes ji perka maist\u0105 parduotuv\u0117je, taip pat ir kaip aktyviai leisime laisvalaik\u012f. Tod\u0117l ir dabar daugiau kalb\u0117dami apie moterims gresiant\u012f pavoj\u0173 stengiam\u0117s per jas paveikti ir vyrus. Juk ne be reikalo viena \u0161irdies vainikini\u0173 kraujagysli\u0173 yra vadinama na\u0161li\u0173 arterija. R\u016bkaliams ji u\u017esikem\u0161a labai greitai, o to pasekm\u0117 – ankstyva mirtis. Estijoje ir Latvijoje pasitikrinti \u0161ird\u012f kvie\u010diami jauni vyrai, nes daug\u0117ja besiskund\u017eian\u010di\u0173 \u0161irdies negalavimais, ta\u010diau bendra \u0161ali\u0173 problema, kad stipriosios lyties atstovus sunku prisikviesti pasitikrinti. Kaip sakoma, susizgrimba, kai jau b\u016bna per v\u0117lu. <\/div>\n
 <\/div>\n
– Lietuvoje vyksta „Raudonosios suknel\u0117s“, JAV „Go red for woman“, Vakar\u0173 Europoje „Red alert for women“ kampanijos. Ar jos visur skirtingos, ar jas vienija viena mintis?<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
– Taip, tai yra viena ir ta pati \u0161viet\u0117ji\u0161ka kampanija, prad\u0117ta Amerikos \u0161irdies asociacijos. Tiesiog kiekvienas regionas prisitaiko j\u0105 sau. I\u0161 daugelio \u0161ali\u0173 Lietuva prisijung\u0117 v\u0117liausiai. Kampanijos metu moteris kvie\u010diame nelikti abejingas, myl\u0117ti ir saugoti save. O, kad \u0161irdel\u0117 nesustreikuot\u0173, ateiti ir pasitikrinti, kartu u\u017e rankos atsivesti ir savo vyrus. <\/div>\n
Mes nesiruo\u0161iame g\u0105sdinti, nes tuomet viskas i\u0161eina prie\u0161ingai. \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos yra \u017eudikas, bet mes galime j\u0173 i\u0161vengti, viskas m\u016bs\u0173 rankose. Iki 80 procent\u0173 \u0161i\u0173 lig\u0173 galima i\u0161vengti taikant papras\u010diausias prevencines priemones. Kokias, pla\u010diau skaitykite www.raudonasuknele.lt<\/div>\n
\u0160ios pavasarin\u0117s kampanijos metu neapsiribosime vien tik \u0161ia akcija. Ruden\u012f, minint Tarptautin\u0119 \u0161irdies dien\u0105, stengsim\u0117s pritraukti ne tik moteris ir vyrus, bet ir vaikus. Tiksliau – \u0161eimas. Rugs\u0117jo 29 dien\u0105 min\u0117sime Pasaulin\u0117s \u0161irdies dien\u0105, kurios \u0161i\u0173 met\u0173 \u0161\u016bkis „\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencija moterims ir vaikams“. Juk dabar da\u017enai kalbame apie \u0161eimin\u012f nutukim\u0105, fizinio aktyvumo nebuvim\u0105. Vaikyst\u0117je suformuotus \u012fpro\u010dius v\u0117liau labai sunku pakeisti. Tod\u0117l d\u0117mesys turi b\u016bti atkreiptas ir \u012f vaikus. <\/div>\n
 <\/div>\n
– Prie\u0161 savait\u0119 vie\u0161\u0117jote Estijoje „Baltijos ateroskleroz\u0117s konferencijoje“. Kaip kaimynams sekasi kovoti su \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis?<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
– Estams sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105 pavyko pristabdyti. J\u0173 kreiv\u0117s po truput\u012f leid\u017eiasi \u017eemyn, tuo tarpu m\u016bs\u0173 – statistiniai rodikliai nedid\u0117ja. Klausiate, kaip jiems pavyko tai padaryti? Pirmini\u0173 prevencijos program\u0173 pagalba. Jos vykdomos visose \u0161alyse. Estai \u0161i\u0105 program\u0105 prad\u0117jo prie\u0161 daugiau nei de\u0161imt met\u0173, latviai – \u0161iek tiek v\u0117liau, o mes dar tik \u017eengiame pirmuosius \u017eingsnius. Programa vykdoma \u0161e\u0161tus metus, norin\u010di\u0173j\u0173 pasitikrinti skai\u010dius kasmet auga, viliuosi, kad po gero de\u0161imtme\u010dio ir mes gal\u0117sime pasid\u017eiaugti suma\u017e\u0117jusiu sergamumu. <\/div>\n
 <\/div>\n
– Jei neklystu, suomiams vykdant \u0160iaur\u0117s Karelijos projekt\u0105 pavyko mir\u0161tamumo rodiklius suma\u017einti iki 75 procent\u0173. Gal mes gal\u0117tume i\u0161 j\u0173 pasimokyti? <\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
– Suomiai pritaik\u0117 papras\u010diausias priemones. Did\u017eiausias d\u0117mesys buvo skiriamas kraujosp\u016bd\u017eiui, cholesteroliui, mitybai, r\u016bkymui ir fiziniam aktyvumui. Be to, bendrai kovai susivienijo medikai, \u017einiasklaida, maisto pramon\u0117 ir valstybin\u0117s institucijos. Mums, medikams, vieniems be paramos ir Nacionalin\u0117s programos sunku suvaldyti situacij\u0105.  <\/div>\n
 <\/div>\n
– Kalb\u0117dami apie \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas vis da\u017eniau akcentuojame fizin\u012f aktyvum\u0105. Jei kiekvienas m\u016bs\u0173 sportuotume, sergamum\u0105 pavykt\u0173 suma\u017einti?<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
– Tai tikrai nepakenkt\u0173. Svetur fizinis aktyvumas daugeliui suprantamas kaip b\u016btinyb\u0117, bet tai visi\u0161kai nerei\u0161kia, kad dabar visi turi \u0161turmuoti sporto klubus. Svarbiausia, jausti malonum\u0105, o b\u016bdai gali b\u016bti patys \u012fvairiausi. Vienam patiks aplink nam\u0105 va\u017ein\u0117tis dvira\u010diu, kitam – b\u0117gioti, tre\u010diam – prakaituoti sporto klube. Svarbiausia, per dien\u0105 pajud\u0117ti bent trisde\u0161imt minu\u010di\u0173, keturis, penkis kartus per savait\u0119. O aktyvi fizin\u0117 veikla saugos ne tik nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, gaminsis ir d\u017eiaugsmo hormonai. <\/div>\n
Be to, kiekvienas turi \u017einoti savo kraujosp\u016bd\u012f, gliukoz\u0117s ir cholesterolio kiek\u012f, k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 bei pagalvoti apie r\u016bkymo \u017eal\u0105, sveikesn\u0119 mityb\u0105. Gal i\u0161 tikr\u0173j\u0173 ta cigaret\u0117 menkas malonumas?<\/div>\n
 <\/div>\n
Tarp kitko:<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
Europoje moterys gyvena vidutini\u0161kai 6 metais ilgiau nei vyrai, Lietuvoje – apie 11 met\u0173. Europoje 55 proc. mir\u010di\u0173 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 i\u0161tinka moteris, o didesn\u0117 rizika sirgti pasirei\u0161kia vyresn\u0117ms kaip 50-ies met\u0173 moterims. Ta\u010diau tik tre\u010ddalis moter\u0173 \u017eino, kad \u0161irdies ligos yra viena did\u017eiausi\u0173 j\u0173 sveikatos problema, ir dauguma i\u0161 j\u0173 nesieja \u0161ios sveikatos problemos su rizikos veiksniais, tokiais kaip cholesterolio ir arterinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas ar asmenine i\u0161emin\u0117s ligos i\u0161sivystymo rizika.<\/div>\n
Kalb\u0117josi Evelina Machova<\/div>\n
 <\/div>\n
Lietuvos sveikata<\/div>\n
 <\/div>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160irdies kraujagysli\u0173 ligos svarbios tiek vyrams, tiek moterims. Ta\u010diau reikia pripa\u017einti, kad ilg\u0105 laik\u0105 buvo manoma, jog infarktas ar insultas yra vyri\u0161ka liga. Net klinikiniuose tyrimuose pagrindiniai tiriamieji buvo vyrai. Vyr\u0173 sergamumas ir toliau i\u0161lieka opi problema, ta\u010diau moterys per\u017eengusios tam tikr\u0105 am\u017eiaus rib\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis serga da\u017eniau, o pagal mir\u0161tamum\u0105 vyrus net pralenkia. Skirtumas tik tas, kad vyrai serga de\u0161im\u010dia met\u0173 jaunesni, liga juos u\u017eklumpa staiga, be persp\u0117jan\u010di\u0173 i\u0161ankstini\u0173 \u017eenkl\u0173. „Vyri\u0161ki infarktai“ neretai baigiasi staigia mirtimi.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[93,141,1452],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9369","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-infarktas","tag-insultas","tag-menopauzes"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9369","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9369"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9369\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9369"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9369"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9369"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9369"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9369"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}