{"id":9378,"date":"2012-03-26T18:00:00","date_gmt":"2012-03-26T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-03-26T18:00:00","modified_gmt":"2012-03-26T18:00:00","slug":"daugeja-irodymu-kad-nuo-vezio-gali-apsaugoti-kasdienis-fizinis-aktyvumas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/daugeja-irodymu-kad-nuo-vezio-gali-apsaugoti-kasdienis-fizinis-aktyvumas\/9378\/","title":{"rendered":"Daug\u0117ja \u012frodym\u0173, kad nuo v\u0117\u017eio gali apsaugoti kasdienis fizinis aktyvumas"},"content":{"rendered":"

Daugelyje \u0161ali\u0173 v\u0117\u017eys – antra mir\u010di\u0173 prie\u017eastis, sekanti po \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, o ir ateityje epidemiologin\u0117s tendencijos nieko gera ne\u017eada. \u0160i\u0105 diagnoz\u0119 \u017emon\u0117ms teks i\u0161girsti vis da\u017eniau. Anot specialist\u0173, apie 20-50 proc. mir\u010di\u0173 nuo \u012fvairi\u0173 navik\u0173 b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti, jei \u017emon\u0117s pertvarkyt\u0173 savo mitybos \u012fpro\u010dius. <\/font><\/strong><\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/div>\n

 <\/p>\n

Tuo tarpu apibendrinus 15 Europos \u0161ali\u0173 atliktus tyrimus, buvo apskai\u010diuota, kad nuo 9 iki 19 proc. vis\u0173 pirm\u0105kart nustatyt\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 gal\u0117jo lemti nepakankamas fizinis aktyvumas.<\/font><\/span><\/p>\n

\n

Kr\u016bties v\u0117\u017eio rizika d\u0117l fizinio aktyvumo ma\u017e\u0117ja nuo 25 iki 40 proc.<\/strong><\/p>\n

Kaip teigia Vilniaus universiteto Onkologijos instituto mokslinink\u0117 Irena Kuzmickien\u0117 bei Higienos instituto specialist\u0117 R\u016bta Petrauskait\u0117-Everatt, kurios apibendrino \u0161ioje srityje atliktas studijas, daugelis piktybini\u0173 navik\u0173 atsiradim\u0105 skatinan\u010di\u0173 veiksni\u0173 jau yra nustatyta. Dalis j\u0173 susij\u0119 su gyvenimo b\u016bdu (nutukimas<\/a>, alkoholio vartojimas, tabako r\u016bkymas), mityba (raudonos m\u0117sos ir gyvulini\u0173 riebal\u0173, cukraus vartojimas, nepakankamas \u0161vie\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173 vartojimas). Bei kitais veiksniais, ta\u010diau pastaruoju metu sukaupta daug mokslini\u0173 duomen\u0173 apie tai, kad, ma\u017e\u0117jant gyventoj\u0173 fiziniam aktyvumui, kit\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 atsiradim\u0105 skatinan\u010di\u0173 veiksni\u0173 poveikis stipr\u0117ja, tod\u0117l rizika susirgti did\u0117ja, ir, prie\u0161ingai, did\u0117jant fiziniam aktyvumui, rizika ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n

Ypa\u010d daug studij\u0173 atlikta tyrin\u0117jant kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f. „\u012erodyta, kad moter\u0173 viso gyvenimo fizinis aktyvumas gali suma\u017einti kr\u016bties v\u0117\u017eio rizik\u0105 nuo 25 iki 40 proc. Fizinis aktyvumas laisvalaikiu gali pad\u0117ti palaikyti organizmo energetin\u0119 pusiausvyr\u0105, i\u0161vengti d\u0117l kaloringos mitybos ir s\u0117dimos gyvensenos atsirandan\u010dio antsvorio ir nutukimo pavojaus. K\u016bno riebal\u0173 procentinis santykis yra vienas i\u0161 pagrindini\u0173 ry\u0161\u012f tarp fizinio aktyvumo ir kr\u016bties v\u0117\u017eio modifikuojan\u010di\u0173 biologini\u0173 veiksni\u0173“, – teigia autor\u0117s Higienos instituto leidinyje „Visuomen\u0117s sveikata“.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, Japonijoje didel\u0117s apimties tyrimas parod\u0117, kad ma\u017eesn\u0117 kr\u016bties v\u0117\u017eio rizika nustatyta moterims, kurios buvo bent 3 dienas per savait\u0119 laisvalaikiu fizi\u0161kai aktyvios. Fizinio aktyvumo poveikio rizikai susirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu efektas pasirod\u0117 es\u0105s stipresnis moterims, kurios fizi\u0161kai aktyvios buvo vis\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n

Anot mokslininki\u0173, nauji tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas gali pad\u0117ti i\u0161vengti ir ikiv\u0117\u017eini\u0173 lig\u0173 bei gerybini\u0173 pakitim\u0173 kr\u016bties audinyje. Daug tyrim\u0173 rodo, kad fizinio aktyvumo apsauginis poveikis priklauso nuo moters k\u016bno mas\u0117s (KMI). Did\u017eiausia fizinio aktyvumo nauda pasirei\u0161kia moterims, turin\u010dioms normali\u0105 k\u016bno mas\u0119 (KMI iki 25 kg\/m2).<\/p>\n

Tuo tarpu pagyvenusi\u0173 vyr\u0173 ryk\u0161t\u0117, prostatos v\u0117\u017eys, kaip rodo epidemiologiniai tyrimai, d\u0117l fizinio neaktyvumo gali da\u017eniau gr\u0117sti net iki 70 proc. Biologiniai mechanizmai, kuriais galima b\u016bt\u0173 paai\u0161kinti ry\u0161\u012f tarp fizinio aktyvumo ir sergamumo prie\u0161in\u0117s liaukos v\u0117\u017eiu, dar yra ne\u017einomi, nors, manoma, kad jie gali b\u016bti susij\u0119 su organizmo energetine pusiausvyra, augimo faktoriaus sinteze, imuniteto ir antioksidacin\u0117s sistemos poky\u010diais.<\/p>\n

Fizi\u0161kai aktyvi\u0173 moter\u0173 rizika susirgti kiau\u0161id\u017ei\u0173 v\u0117\u017eiu yra 30 proc. ma\u017eesn\u0117<\/strong><\/p>\n

„Storosios (gaubtin\u0117s) ir tiesiosios \u017earn\u0173 v\u0117\u017eio rizika siejama su nesubalansuota mityba, kaloringo, daug energijos turin\u010dio maisto vartojimu, tabako r\u016bkymu, alkoholio vartojimu. \u0160iuo metu sukaupta \u012ftikinam\u0173 \u012frodym\u0173, kad fizinis pasyvumas taip pat didina rizik\u0105 susirgti gaubtin\u0117s ir tiesiosios \u017earn\u0173 piktybiniais navikais. JAV nacionalinio v\u0117\u017eio tyrim\u0173 instituto tyrimu nustatyta, kad vyr\u0173 s\u0117dimas darbas ir nejudrus laisvalaikis (pvz., daug laiko praleid\u017eiant prie televizoriaus ekrano) didina rizik\u0105 susirgti gaubtin\u0117s \u017earnos v\u0117\u017eiu. JAV mokslinink\u0173 duomenimis, asmenims, kurie 10 met\u0173 dirbo s\u0117dim\u0105 darb\u0105, yra 2 kartus didesn\u0117 gaubtin\u0117s \u017earnos ir 40 proc. didesn\u0117 tiesiosios \u017earnos rizika“, – teigiama ap\u017evalgoje.<\/p>\n

Apskai\u010diuota, kad, siekiant suma\u017einti moter\u0173 sergamum\u0105 gaubtin\u0117s \u017earnos v\u0117\u017eiu 50 proc., reik\u0117t\u0173 apie 4 val. vidutinio ir 3 val. intensyvaus fizinio aktyvumo per savait\u0119. Kit\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, fizinio aktyvumo da\u017enis yra svarbesnis nei jo intensyvumas, t. y. moterys kiekvien\u0105 dien\u0105 tur\u0117t\u0173 bent vien\u0105 valand\u0105 b\u016bti fizi\u0161kai aktyvios. Daugelis tyrim\u0173 rodo, kad stipresnis fizinio aktyvumo apsauginis efektas pasirei\u0161kia vyrams ir nenutukusiems asmenims.<\/p>\n

Taip pat daugelis tyrim\u0173 patvirtina atvirk\u0161tin\u012f ry\u0161\u012f tarp fizinio aktyvumo ir sergamumo plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu. Nustatyta, kad fizi\u0161kai aktyvi\u0173 asmen\u0173 rizika susirgti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu yra apie 20–40 proc. ma\u017eesn\u0117 negu pasyvi\u0173. Nagrin\u0117jant tiek profesinio, tiek ir laisvalaikio fizinio aktyvumo poveik\u012f, yra pasteb\u0117ta, kad ry\u0161ys tarp vyr\u0173 fizinio aktyvumo ir plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio rizikos yra stipresnis negu moter\u0173.<\/p>\n

„Fizinio aktyvumo apsauginis nuo plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio poveikis siejamas su plau\u010di\u0173 ventiliacijos ir funkcij\u0173 efektyvumo ger\u0117jimu, d\u0117l ko plau\u010diuose susikaupia ma\u017eiau kancerogenini\u0173 med\u017eiag\u0173. Nors pagrindine prevencine priemone ir papras\u010diausiu b\u016bdu, siekiant i\u0161vengti plau\u010di\u0173 ir gerkl\u0173 v\u0117\u017eio tarp r\u016bkan\u010di\u0173j\u0173, i\u0161lieka tabako ner\u016bkymas, ta\u010diau ai\u0161kesnis fizinio aktyvumo poveikio
\nsupratimas taip pat gali tur\u0117ti did\u017eiul\u0119 reik\u0161m\u0119 pl\u0117tojant v\u0117\u017eio profilaktik\u0105“, – teigia ap\u017evalgos autor\u0117s.<\/p>\n

Tuo tarpu penki naujausi tyrimai patvirtino tampr\u0173 ry\u0161\u012f tarp gimdos v\u0117\u017eio ir fizinio aktyvumo. Fizi\u0161kai aktyvi\u0173 moter\u0173 rizika susirgti yra apie 30 proc. ma\u017eesn\u0117 negu neaktyvi\u0173. Fizinis aktyvumas gali suma\u017einti rizik\u0105 susirgti nutukimu, kuris yra svarbus gimdos k\u016bno v\u0117\u017eio rizikos veiksnys. Vis\u0105 gyvenim\u0105 laisvalaikiu fizi\u0161kai aktyvi\u0173 moter\u0173 gimdos v\u0117\u017eio rizika gali b\u016bti apie 20–40 proc. ma\u017eesn\u0117 negu fizi\u0161kai pasyvi\u0173, did\u017eiausias rizikos suma\u017e\u0117jimas nustatomas intensyviausio fizinio aktyvumo grup\u0117je.<\/p>\n

Kasdien sportuoti b\u016btina bent 30 min.<\/strong><\/p>\n

Taigi autor\u0117s apibendrino, kad fizinis aktyvumas gali suma\u017einti rizik\u0105 susirgti gaubtin\u0117s \u017earnos, kr\u016bties ir gimdos v\u0117\u017eiu. Silpnesnis ry\u0161ys nustatomas tarp fizinio aktyvumo ir plau\u010di\u0173, prie\u0161in\u0117s liaukos bei kiau\u0161id\u017ei\u0173 v\u0117\u017eio rizikos. Duomenys apie fizinio aktyvumo \u012ftak\u0105 rizikai susirgti kit\u0173 lokalizacij\u0173 piktybiniais navikais yra prie\u0161taringi.<\/p>\n

\u0160iuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktose rekomendacijose nurodyta, kad suaugusieji fizi\u0161kai aktyv\u016bs tur\u0117t\u0173 b\u016bti bent 30 minu\u010di\u0173 per dien\u0105 5–7 dienas per savait\u0119 arba nors 20 minu\u010di\u0173 bent tris dienas j\u0173 fizinis aktyvumas tur\u0117t\u0173 b\u016bti labai intensyvus. Kad suma\u017e\u0117t\u0173 rizika susirgti piktybiniais navikais vyresniame am\u017eiuje, 5–17 met\u0173 vaikai fizi\u0161kai aktyv\u016bs tur\u0117t\u0173 b\u016bti bent po valand\u0105 kasdien.<\/p>\n

„Kiti epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 duomenys rodo, kad tiesin\u0117s priklausomyb\u0117s tarp fizinio aktyvumo doz\u0117s ir apsauginio poveikio nuo v\u0117\u017eio efekto n\u0117ra: labai intensyvi\u0173 fizini\u0173 kr\u016bvi\u0173 apsauginis poveikis yra labai silpnas arba v\u0117\u017eio rizik\u0105 gali padidinti. Dar nepakanka duomen\u0173 apie skirtingo pob\u016bd\u017eio fizinio aktyvumo \u012ftak\u0105 sergamumui tam tikr\u0173 lokalizacij\u0173 piktybiniais navikais. Pvz., b\u0117gimas ar va\u017ein\u0117jimas dvira\u010diu gal\u0117t\u0173 b\u016bti veiksmingesn\u0117 priemon\u0117“, – teig\u0117 mokslinink\u0117s.<\/p>\n<\/div>\n

Lietuvos sveikata<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kaip teigia Vilniaus universiteto Onkologijos instituto mokslinink\u0117 Irena Kuzmickien\u0117 bei Higienos instituto specialist\u0117 R\u016bta Petrauskait\u0117-Everatt, kurios apibendrino \u0161ioje srityje atliktas studijas, daugelis piktybini\u0173 navik\u0173 atsiradim\u0105 skatinan\u010di\u0173 veiksni\u0173 jau yra nustatyta. Dalis j\u0173 susij\u0119 su gyvenimo b\u016bdu (nutukimas, alkoholio vartojimas, tabako r\u016bkymas), mityba (raudonos m\u0117sos ir gyvulini\u0173 riebal\u0173, cukraus vartojimas, nepakankamas \u0161vie\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173 vartojimas). Bei kitais veiksniais, ta\u010diau pastaruoju metu sukaupta daug mokslini\u0173 duomen\u0173 apie tai, kad, ma\u017e\u0117jant gyventoj\u0173 fiziniam aktyvumui, kit\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 atsiradim\u0105 skatinan\u010di\u0173 veiksni\u0173 poveikis stipr\u0117ja, tod\u0117l rizika susirgti did\u0117ja, ir, prie\u0161ingai, did\u0117jant fiziniam aktyvumui, rizika ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[887,279,157,125,3232,95],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-9378","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-apsauginis-poveikis","tag-liaukos","tag-nutukimas","tag-rukymas","tag-sumazinti-rizika-susirgti","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9378","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9378"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9378\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9378"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9378"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9378"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9378"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9378"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}