{"id":9381,"date":"2012-03-25T18:00:00","date_gmt":"2012-03-25T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-17T17:09:14","modified_gmt":"2016-03-17T17:09:14","slug":"anemija-blyskioji-epidemija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/anemija-blyskioji-epidemija\/9381\/","title":{"rendered":"Anemija – bly\u0161kioji epidemija"},"content":{"rendered":"

Kai esame sveiki, d\u017eiaugsmingai pradedame kiekvien\u0105 dien\u0105. Tada darbai sekasi skland\u017eiai ir k\u016brybingai, energingai imam\u0117s nauj\u0173 projekt\u0173, nesklandumai nei\u0161virsta \u012f konfliktus, o artimiesiems ne\u0161yk\u0161time meil\u0117s ir d\u0117mesio. Kitaip yra pristojus negaliai.\u00a0<\/span><\/strong><\/p>\n

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. planetos gyventoj\u0173 serga anemija<\/a> (ma\u017eakraujyste<\/a>). Lietuvoje \u0161i liga kasmet diagnozuojama ma\u017edaug 30 t\u016bkst. gyventoj\u0173, daugiausia vaik\u0173. Apie 80-90 proc. j\u0173 stokoja gele\u017eies. Lietuvoje anemija serga 32-34 proc. vaisingo am\u017eiaus moter\u0173, tarp paaugli\u0173 \u0161is procentas gali b\u016bti dar didesnis.<\/span><\/p>\n

D\u0117mesio verti simptomai<\/span><\/strong><\/p>\n

„Anemija – tai tokia b\u016bkl\u0117, kai \u017emogus l\u0117tai d\u016bsta d\u0117l gele\u017eies tr\u016bkumo, – sako atestuot\u0173 laboratorij\u0173 tinklo „Medicina practica” direktorius gydytojas Svaj\u016bnas Barakauskas. – Gele\u017eies stokos anemija yra viena i\u0161 da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173. \u017dmogus su maistu jos gauna per ma\u017eai, o organizmo vidaus rezervai irgi nepakankami. Juos galima naudoti nebent tik apvagiant save. Stingant gele\u017eies pablog\u0117ja audini\u0173 apr\u016bpinimas deguonimi, galiausiai jie ima dusti. Vieni i\u0161 pagrindini\u0173 anemijos po\u017eymi\u0173 – fizinio aktyvumo susilpn\u0117jimas, dusulys<\/a>, koncentracijos sutrikimas. Ilgainiui \u017emogus tampa apati\u0161kas. Pasirei\u0161kia skonio sutrikimai, bendras k\u016bno silpnumas, kur\u012f sunku susieti su kokia nors liga ar poilsio tr\u016bkumu. Tai tampa nuolatine b\u016bsena, neretai \u012fvardijama kaip pavasarinis nuovargis. Dar v\u0117liau atsiranda uosl\u0117s sutrikim\u0173. \u017dmog\u0173 pradeda erzinti kvapai, kuriuos jis anks\u010diau toleravo, be ai\u0161kios prie\u017easties kei\u010diasi nuotaika. Pada\u017en\u0117ja \u0161irdies ritmas, nes audiniams tr\u016bksta deguonies ir \u0161irdis j\u012f stengiasi kompensuoti. Anemija sergantis \u017emogus b\u016bna pably\u0161k\u0119s, jo oda tampa gle\u017ena, tarsi persi\u0161vie\u010dianti. Atrodyt\u0173, pavasaris, \u017eyd\u0117jimas, pakilimas imtis nauj\u0173 darb\u0173, ta\u010diau n\u0117ra i\u0161 kur paimti energijos.”<\/span><\/p>\n

Skund\u0173 apie atminties, d\u0117mesio pablog\u0117jim\u0105, nuovarg\u012f girdime kasdien. Argi tiek daug \u017emoni\u0173 gal\u0117t\u0173 jausti anemijos simptomus? Juk kai kada pana\u0161iai prasideda ir kitos sunkios ligos. „Laboratorija turi unikali\u0105 galimyb\u0119 i\u0161gryninti prastos savijautos prie\u017eastis. Tarkime, Amerikoje \u0161eimos gydytojas nekonsultuoja paciento, kol neturi laboratorini\u0173 tyrim\u0173 atsakym\u0173. Kraujo tyrimas yra vienas i\u0161 tam tikro asmens profilaktikos programos rinkinio komponent\u0173. Kai \u017emogus i\u0161vardija simptomus, \u0161eimos gydytojas pagal kraujo tyrim\u0105 gali juos diferencijuoti ir diagnozuoti anemij\u0105 ar kitas ligas. Lietuvoje tokiam pacientui kartais priekai\u0161taujama, kad jis ie\u0161ko lig\u0173, rekomenduojama neurologo arba psichiatro konsultacija. Ta\u010diau niekas geriau u\u017e \u017emog\u0173 nejau\u010dia, jog jam blogai. Jis \u017einojo, kaip jaut\u0117si anks\u010diau, ir ie\u0161ko prie\u017eas\u010di\u0173. D\u0117mesio verti ne tik ry\u0161k\u016bs, bet ir vos juntami simptomai”, – pabr\u0117\u017eia gydytojas S.Barakauskas.<\/span><\/p>\n

Slaptos anemijos nustatymo akcija<\/span><\/strong><\/p>\n

\u0160iuo metu laboratorija „Medicina practica” vykdo slaptos anemijos nustatymo akcij\u0105. Atliekami keli tyrimai. Pirmiausia – bendras kraujo tyrimas, kur\u012f \u017emogus turi b\u016btinai pasidaryti bent kart\u0105 per metus. \u010cia pagrindinis anemijos \u017eymuo – hemoglobinas. Jeigu jo koncentracija ma\u017eesn\u0117 nei 120 gram\u0173 litre vaisingo am\u017eiaus moterims ir 130 gram\u0173 litre vyrams bei moterims po menopauz\u0117s, diagnozuojama anemija, mat \u0161ie rodikliai suma\u017e\u0117ja, kai jau beveik i\u0161naudojamos visos organizmo gele\u017eies atsargos. Tyrimo tikslas – nustatyti ne vien tai, kad \u017emogus serga anemija, bet ir kad jo organizme yra suma\u017e\u0117j\u0119 gele\u017eies. Tai rodo du \u017eymenys: gele\u017e\u012f kaupian\u010dio baltymo feritino ir gele\u017e\u012f transportuojan\u010dio baltymo transferino koncentracija. Kai transferino koncentracija padid\u0117jusi, o feritino – suma\u017e\u0117jusi, galima konstatuoti, jog \u017emogui – gele\u017eies tr\u016bkumo anemija. Viena pagrindini\u0173 rizikos grupi\u0173 yra vaisingo am\u017eiaus moterys, ypa\u010d n\u0117\u0161\u010dios ir maitinan\u010dios, nes j\u0173 organizmas eikvoja maisto med\u017eiag\u0173, taigi ir gele\u017eies atsarg\u0173, u\u017e du, o apie \u0161ios mineralin\u0117s med\u017eiagos kompensavim\u0105 galvoja ne kiekviena. Lietuvos populiacijoje t\u0105 problem\u0105 turi (atsi\u017evelgiant \u012f region\u0105) nuo 32 iki 35 proc. moter\u0173. Pagrindin\u0117 prie\u017eastis – netinkama mityba. Gydytojas S.Barakauskas sako nenorintis leistis \u012f i\u0161samesnius \u0161ios problemos komentarus, tik akcentuoja, kad m\u016bs\u0173 moterys pernelyg daug d\u0117mesio kreipia \u012f savo k\u016bno linijas. Blogiausia, jog ir daugelis paaugli\u0173 d\u0117l fig\u016bros atsisako visavert\u0117s mitybos, nevalgo raudonos m\u0117sos, kurioje gausu j\u0173 organizmui taip reikalingos gele\u017eies. O juk paaugl\u0117ms prasideda menstruacijos. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jos b\u016bna gausios, tod\u0117l mergait\u0117s netenka daug gele\u017eies. Kaip sakydavo \u0161viesaus atminimo gydytojas hematologas doc. Jonas Balsys, moterims, kad sugr\u012f\u017et\u0173 per menstruacijas prarastos gele\u017eies kiekis, reik\u0117t\u0173 kasdien suvalgyti po 6-7 jautienos didkepsnius su krauju. Taigi tokias netektis ne visada pavyksta reguliuoti net maistu, o k\u0105 jau kalb\u0117ti, kai tenkinamasi keliais salot\u0173 lapais…<\/span><\/p>\n

D\u0117mesio centre – jaunimas<\/span><\/strong><\/p>\n

S.Barakauskas teigia, jog jaun\u0173 \u017emoni\u0173 anemija – labai aktuali problema, ir prisimena vien\u0105 jaunut\u0119 darbuotoj\u0105, kuri \u012f darbo dienos pabaig\u0105 visi\u0161kai netekdavo j\u0117g\u0173. Ilg\u0105 laik\u0105 prie\u017eastys buvo neai\u0161kios. Tik atlikus feritino tyrim\u0105 nustatyta, kad darbuotoja serga anemija, jos organizmas i\u0161naudoj\u0119s beveik visas gele\u017eies atsargas. Pagijusi mergina visi\u0161kai pasikeit\u0117: i\u0161moko norveg\u0173 kalb\u0105, i\u0161vyko dirbti \u012f t\u0105 \u0161al\u012f, v\u0117liau – \u012f savanori\u0161k\u0105 misij\u0105 Afrikoje. Pasak gydytojo, sugr\u012f\u017eusi \u012f Lietuv\u0105 ji ateina pasidaryti kraujo tyrim\u0173.<\/span><\/p>\n

„Mokytojai, kasdien matydami i\u0161bly\u0161kusius paauglius, tur\u0117t\u0173 rasti galimybi\u0173, ypa\u010d per biologijos pamokas, pakalb\u0117ti ir apie sveikatos problemas, o jeigu patiems tai sud\u0117tinga, \u012f mokykl\u0105 pasikviesti medik\u0173, – ai\u0161kina S.Barakauskas. – Mes planuojame tirti 9-12 klasi\u0173 moksleivi\u0173 – 150 berniuk\u0173, 150 mergai\u010di\u0173 – krauj\u0105 ir ai\u0161kintis vitamino D3 bei feritino atsarg\u0173 koncentracij\u0105 kraujyje. Jie gyvena labai sunkiai: didelis informacijos kr\u016bvis, gyvenimas virtualioje erdv\u0117je, menkas fizinis aktyvumas. Paaugl\u0117s grei\u010diausiai su\u017eino apie pramog\u0173 pasaulio gra\u017euoli\u0173 k\u016bno linijas, o pastangos j\u0173 siekti paveikia ne tik mokymosi rezultatus, bet ir sveikat\u0105. I\u0161 kur jaunas \u017emogus gali semtis gyvybingumo, jeigu jo organizmui tr\u016bksta deguonies… Anemija gali b\u016bti ne tik prastos savijautos prie\u017eastis, bet ir \u012fvairi\u0173 lig\u0173 – dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos, skrand\u017eio erozijos, kepen\u0173, \u017earnyno patologijos – pasekm\u0117. Tyrimai gali duoti \u017eenkl\u0105, kad reikia ie\u0161koti gele\u017eies netekimo prie\u017eas\u010di\u0173 ir kuo skubiau jas \u0161alinti.”<\/span><\/p>\n

Gele\u017eis – vyri\u0161kumui ir stiprybei<\/span><\/strong><\/p>\n

Vyrus anemija i\u0161tinka kur kas re\u010diau. „Jeigu vyrui diagnozuojama anemija, da\u017eniausiai tai b\u016bna vidinio kraujavimo arba piktybinio proceso pasekm\u0117”, – pabr\u0117\u017eia gydytojas. \u0160i liga kai kada u\u017eklumpa aktyviai sportuojan\u010dius arba sunk\u0173 fizin\u012f darb\u0105 dirban\u010dius \u017emones. Jiems ma\u017eakraujyst\u0117 pasirei\u0161kia d\u0117l to, kad augan\u010diai raumen\u0173 masei reikia labai daug gele\u017eies. \u017dmogus jau\u010diasi stiprus ir sveikas, kalbos apie anemij\u0105 jam kelia juok\u0105. Ta\u010diau b\u016btina steb\u0117ti savijaut\u0105. Intensyviai treniruotis prad\u0117jusiam asmeniui reik\u0117t\u0173 pasidaryti kraujo tyrim\u0105, kad jis tur\u0117t\u0173 atskaitos ta\u0161k\u0105 ir gal\u0117t\u0173 kontroliuoti situacij\u0105.<\/span><\/p>\n

Ypa\u010d daug d\u0117mesio b\u016btina skirti vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, sergantiems \u012fvairiomis l\u0117tin\u0117mis ligomis, vartojantiems daug vaist\u0173. J\u0173 organizmo gyvybiniai procesai l\u0117t\u0117ja, mityba d\u0117l \u012fvairi\u0173 sutrikim\u0173 neretai b\u016bna nevisavert\u0117, o gele\u017eies pasi\u0161alina daugiau negu gaunama. Paprastai anemija tokiems \u017emon\u0117ms – ne pirmin\u0117 liga, bet kit\u0173 negalavim\u0173 pasekm\u0117, tod\u0117l kraujo tyrimus reikia daryti da\u017eniau negu sveikiems darbingo am\u017eiaus asmenims.<\/span><\/p>\n

B\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f, kad vien bendro kraujo tyrimo, rodan\u010dio hemoglobino koncentracij\u0105, neu\u017etenka. Hemoglobino koncentracija nepakankama tik tuomet, kai organizmas b\u016bna i\u0161eikvoj\u0119s visas gele\u017eies atsargas, o tai gali i\u0161ai\u0161k\u0117ti ir po pus\u0117s met\u0173.<\/span><\/p>\n

Atkurti gele\u017eies kiek\u012f – susigr\u0105\u017einti sveikat\u0105<\/span><\/strong><\/p>\n

Moterims ir paaugliams, kuriems diagnozuojama anemija, der\u0117t\u0173 ne tik koreguoti diet\u0105, bet ir vartoti gele\u017eies preparat\u0173. O j\u0173 \u0161iais laikais yra pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173, vartojam\u0173 su maistu ir puikiai pasisavinam\u0173. Kai kurios moterys ne i\u0161 karto atranda geriausiai tinkant\u012f preparat\u0105. Vienoms jie sukelia gele\u017eies skonio burnoje poj\u016bt\u012f, pykinim\u0105, kitoms – viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jim\u0105, ta\u010diau daugelis pagaliau i\u0161sirenka tinkamiausi\u0105. Gydytojas S.Barakauskas d\u017eiaugiasi, kad per t\u0105 laik\u0105, kai laboratorijoje atliekami feritino tyrimai, i\u0161gelb\u0117ta de\u0161im\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 paaugli\u0173 ir moter\u0173 sveikata. „Labai gerai, kad jau ir Lietuv\u0105 pasiek\u0117 \u0161iuolaiki\u0161ki, modern\u016bs vaistai, kuriuos galima prilyginti revoliucijai gydant anemij\u0105, – tai vienos Danijos farmacijos kompanijos sukurtas leid\u017eiamas gele\u017eies preparatas, turintis labai ma\u017e\u0105 nepageidaujamo poveikio rizik\u0105. Gele\u017eies atsargoms organizme atkurti pakanka vienos \u0161io preparato injekcijos. Ji paskiriama gydytojo ir suleid\u017eiama stacionare arba poliklinikos proced\u016br\u0173 kabinete. Kadangi viena injekcija atkuria visas reikalingas gele\u017eies atsargas, \u0161io vaisto pakanka ilgam laikui. Tai tinkamiausia priemon\u0117 sunkiai, ypa\u010d paauglyst\u0117s, anemijai gydyti. Preparatas labai greitai sugr\u0105\u017eina organizm\u0105 \u012f toki\u0105 b\u016bsen\u0105, tarsi anemijos n\u0117 neb\u016bt\u0173 buv\u0119”, – tvirtina gydytojas.<\/span><\/p>\n

Kraujo tyrimai besir\u016bpinantiems savo sveikata<\/span><\/strong><\/p>\n

Anemija kartais vadinama pasl\u0117pt\u0105ja epidemija. Kaip kitaip, jeigu ja serga tre\u010ddalis pasaulio gyventoj\u0173. Esama duomen\u0173, jog Lietuvoje \u017emon\u0117s serga da\u017eniau negu Amerikoje ir Europoje. Problema ne vien tai, kad Valstybin\u0117 ligoni\u0173 kasa kompensuoja tik vien\u0105 profilaktin\u012f kraujo tyrim\u0105 per dvejus metus. B\u0117da ta, jog ji visai neapmoka feritino, rodan\u010dio gele\u017eies atsarg\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105, tyrimo. Laiku diagnozavus anemij\u0105 ir paskyrus gydym\u0105, b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti daugelio problem\u0173, taip pat ir psichologini\u0173, kurios kyla, kai d\u0117l prasid\u0117jusios ma\u017eakraujyst\u0117s energingas, darb\u0161tus ir pozityviai nusiteik\u0119s \u017emogus ima blogai jaustis, tampa dirglus, jautrus, lengvai pa\u017eeid\u017eiamas.<\/span><\/p>\n

Medicinini\u0173 tyrim\u0173 laboratorijoje „Medicina practica” kraujo tyrimus galima atlikti be gydytojo siuntimo, turint nedaug laiko. Bendras kraujo tyrimas – tai atskaitos ta\u0161kas, vienas pagrindini\u0173 laboratorini\u0173 tyrim\u0173. J\u012f tur\u0117damas gydytojas \u017eino, k\u0105 daryti toliau: kokius tyrimus dar skirti, koki\u0173 ligos prie\u017eas\u010di\u0173 ie\u0161koti. Laboratorijoje „Medicina practica” atliktas kraujo tyrimas pateikia atsakymus apie 26 skirtingus kraujo sud\u0117ties parametrus, apie visas kraujo l\u0105steles – balt\u0105sias, raudon\u0105sias, u\u017e kre\u0161\u0117jim\u0105 atsakingus trombocitus, be to, apie hemoglobin\u0105, tam tikr\u0105 jo kiek\u012f eritrocite, informacij\u0105 apie l\u0105steli\u0173 dyd\u012f. Tai gana i\u0161samus tyrimas, suteikiantis labai daug informacijos gydytojui. J\u012f tur\u0117damas medikas gali diagnozuoti lig\u0105 ir skirti gydym\u0105. Medicinini\u0173 tyrim\u0173 laboratorijos „Medicina practica” tyrimai galioja visose gydymo \u012fstaigose.\u00a0<\/span><\/p>\n

U\u017esienio kompanijos seniai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f profilaktini\u0173 tyrim\u0173 naud\u0105. Lietuvoje daug u\u017esienio bendrovi\u0173 kreipiasi \u012f laboratorij\u0105 „Medicina practica” d\u0117l darbuotoj\u0173 prevencini\u0173 tyrim\u0173 ir skiria tam papildom\u0173 l\u0117\u0161\u0173. \u0160iuo pavyzd\u017eiu tur\u0117t\u0173 sekti ir kiti darbdaviai, suprantantys, kad \u017emogaus sveikata – did\u017eiausia vertyb\u0117.<\/span><\/p>\n

\u00a0Valentina Jakimavi\u010dien\u0117<\/p>\n

Lietuvos sveikata\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. planetos gyventoj\u0173 serga anemija (ma\u017eakraujyste). Lietuvoje \u0161i liga kasmet diagnozuojama ma\u017edaug 30 t\u016bkst. gyventoj\u0173, daugiausia vaik\u0173. Apie 80-90 proc. j\u0173 stokoja gele\u017eies. Lietuvoje anemija serga 32-34 proc. vaisingo am\u017eiaus moter\u0173, tarp paaugli\u0173 \u0161is procentas gali b\u016bti dar didesnis. <\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[592,407,101,873,6006,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9381","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-epidemija","tag-laboratorija","tag-medicina","tag-preparatas","tag-sveikata","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9381","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9381"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9381\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9381"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9381"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9381"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9381"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9381"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}