{"id":9385,"date":"2012-03-22T20:00:00","date_gmt":"2012-03-22T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-03-22T20:00:00","modified_gmt":"2012-03-22T20:00:00","slug":"ydingos-mitybos-tradicijas-paveldejome-is-proteviu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ydingos-mitybos-tradicijas-paveldejome-is-proteviu\/9385\/","title":{"rendered":"Ydingos mitybos tradicijas paveld\u0117jome i\u0161 prot\u0117vi\u0173"},"content":{"rendered":"

„Lietuvos gyventoj\u0173 mityba – nesveika“, – tuo \u012fsitikin\u0119s Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akademini\u0173 reikal\u0173 prodekanas, Visuomen\u0117s sveikatos instituto direktorius, profesorius, medicinos moksl\u0173 daktaras Rimantas Stukas. Anot jo, \u012fvair\u016bs moksliniai tyrimai rodo, kad pastebim\u0173 maitinimosi \u012fpro\u010di\u0173 ger\u0117jimo tendencij\u0173 kol kas nematyti. Prie\u0161ingai, mityba tampa vis labiau nevisavert\u0117. Vienintelis teigiamas pokytis – pastaruoju metu lietuviai suvalgo ma\u017eiau gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s riebal\u0173, juos kei\u010dia \u012fvairiausiais aliejais. <\/span><\/strong><\/o:p><\/span><\/p>\n

Pasak mitybos specialist\u0173, did\u017eiul\u0117 b\u0117da, su kuria Vakar\u0173 Europos \u0161alys susid\u016br\u0117 jau gerokai anks\u010diau, yra ta, kad lietuviai suvalgo vis daugiau pusgamini\u0173 arba jau visi\u0161kai paruo\u0161to vartoti maisto. Jo biologin\u0117 vert\u0117 yra \u017eymiai ma\u017eesn\u0117.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Valgan\u010di\u0173j\u0173 vaisius ir dar\u017eoves suma\u017e\u0117jo<\/span><\/strong> <\/font><\/span><\/p>\n

<\/o:p><\/span><\/p>\n

\u012e klausim\u0105, kuo ir kod\u0117l m\u016bs\u0173 mityba yra ydinga, R.Stukas atsako \u0161tai taip: „Pirmiausia, mes valgome per daug ir per riebiai. Energij\u0105 \u017emogaus organizmas gauna i\u0161 angliavandeni\u0173, baltym\u0173 ir riebal\u0173. Pastar\u0173j\u0173, pagal sveikos mitybos taisykles, racione tiekiamos energin\u0117s vert\u0117s dalis tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne daugiau nei tre\u010ddalis, tuo tarpu mes daugiau nei pus\u0119 visos mums reikalingos energijos gauname i\u0161 riebal\u0173. Antra blogyb\u0117 – m\u016bs\u0173 organizmas stokoja sud\u0117tini\u0173 angliavandeni\u0173, kitaip tariant, valgome per ma\u017eai gr\u016bdini\u0173 kult\u016br\u0173, vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173. \u012edomiausia yra tai, jog per paskutin\u012fj\u012f de\u0161imtmet\u012f kasdien valgan\u010di\u0173j\u0173 \u0161vie\u017ei\u0173 vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 suma\u017e\u0117jo ma\u017edaug tre\u010ddaliu. Atrodyt\u0173, \u0161i\u0173 produkt\u0173 pilnos parduotuv\u0117s, turgeliai, nema\u017eai m\u016bs\u0173 patys u\u017esiimame sodininkyste ir dar\u017eininkyste, ta\u010diau \u012fpro\u010dio valgyti daugiau \u0161i\u0173 gamtos g\u0117rybi\u0173 niekaip nei\u0161siugdome. Kita did\u017eiul\u0117 b\u0117da, su kuria Vakar\u0173 Europos \u0161alys susid\u016br\u0117 jau gerokai anks\u010diau – suvalgoma vis daugiau pusgamini\u0173 arba jau visi\u0161kai paruo\u0161to vartoti maisto. Tokio maisto biologin\u0117 vert\u0117 yra \u017eymiai ma\u017eesn\u0117. Me\u0161kos paslaug\u0105 \u012f kasdien\u012f valgiara\u0161t\u012f \u012ftraukiamiems patiekalams daro ir sintetiniai maisto priedai bei konservantai, kuriais da\u017enas gamintojas „pagardina“ savo produkcij\u0105, tokiu b\u016bdu pailgindamas tinkamumo vartoti laik\u0105, bet produkt\u0105 dirbtinai „pasendindamas“. Anot profesoriaus, d\u0117l vis\u0173 \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 Lietuva Europoje pirmauja pagal sergamum\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis. Ai\u0161ku, nema\u017eai \u012ftakos \u0161ioms ligoms turi ir \u017ealingi \u012fpro\u010diai, per ma\u017eas fizinis aktyvumas, nuolatinis stresas, ta\u010diau nevisavert\u0117 mityba yra vienas svarbiausi\u0173 ir daugiausiai lemian\u010di\u0173 veiksni\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

<\/o:p><\/span><\/p>\n

K\u0105 mes paveld\u0117jome?<\/span><\/strong><\/o:p><\/span><\/p>\n

Kaip teigia R.Stukas, lietuvi\u0173 maitinimosi \u012fpro\u010diai pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir metodik\u0105 yra tiriami kas 5 metus. Paskutinis tyrimas buvo atliktas 2007-aisiais. „Atliekant tyrim\u0105 \u017emoni\u0173 buvo klausiama, kokiais kriterijais jie vadovaujasi rinkdamiesi maist\u0105. Tik apie 19 procent\u0173 vis\u0173 respondent\u0173 atsak\u0117, kad jie produktus perka galvodami apie sveikat\u0105. Apie 30 procent\u0173 apklaust\u0173j\u0173 tikino ie\u0161kantys kuo pigesnio maisto. Ma\u017edaug 30 procent\u0173 dalyvavusi\u0173j\u0173 tyrime pirmenyb\u0119 teik\u0117 maisto skoniui, likusieji, rinkdamiesi produktus, svarbiausiais laik\u0117 \u0161eimos nari\u0173 poreikius. Bus labai \u012fdomu su\u017einoti naujo tyrimo, kur\u012f numatyta atlikti \u0161iemet, rezultatus. Asmeni\u0161kai a\u0161 manau, kad ekonominio sunkme\u010dio metu lietuvi\u0173 maitinimosi \u012fpro\u010diai dar labiau pablog\u0117jo. Daugumai \u017emoni\u0173 lemiamu kriterijumi renkantis maist\u0105 tapo jo kaina. Sveikata ir jos profilaktika pasist\u016bm\u0117jo \u012f periferij\u0105“, – savo \u012f\u017evalgomis dalijasi R. Stukas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Pasak Visuomen\u0117s sveikatos instituto direktoriaus, kalbant apie ydingus lietuvi\u0173 maitinimosi \u012fpro\u010dius, der\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti vieno labai svarbaus fakto – nesveikos mitybos tradicijos yra paveld\u0117tos. „Karo ir pokario metais \u0161alyje buvo jau\u010diamas maisto stygius. Gerov\u0117s rodikliu tuomet b\u016bdavo maistu nukrauti stalai, patiekalai b\u016bdavo gaminami riebiai, su \u012fvairiausiais pada\u017eais, siekiant ne tik pasisotinti, bet ir pasipuikuoti prie\u0161 aplinkinius. B\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, jog m\u016bs\u0173 proseneliai, seneliai daug dirbdavo fizi\u0161kai, tad riebiai valgydavo s\u0105moningai. Riebus maistas jiems suteikdavo darbui reikalingos energijos. Nat\u016bralu, jog visi \u0161ie \u012fpro\u010diai buvo perduoti i\u0161 kartos \u012f kart\u0105, ne\u012fmanoma j\u0173 atsikratyti per dien\u0105“ – ai\u0161kina profesorius.<\/o:p><\/span><\/p>\n

<\/o:p><\/span><\/p>\n

Maisto papildai – blogis ar b\u016btinas dalykas?<\/span><\/strong><\/o:p><\/span><\/p>\n

Apie sveikat\u0105, \u0161ios profilaktik\u0105 R.Stukas ragina galvoti ne kuo nors susirgus, o kuo anks\u010diau. „Organizmo sen\u0117jimo procesai prasideda nuo 25 met\u0173, tad b\u016btina juos sul\u0117tinti, eliminuoti kai kuriuos neigiamus veiksnius, norint vyresniame am\u017eiuje gyventi kokybi\u0161k\u0105 ir visavert\u012f gyvenim\u0105. Lengviausiai kontroliuojamas dalykas yra m\u016bs\u0173 mityba, reikia tik pasiry\u017eti tai daryti. B\u016btina vadovautis sveikos mitybos patarimais, jei tr\u016bksta koki\u0173 nors \u017eini\u0173, nebijoti klausti. \u012evairi\u0173 med\u017eiag\u0173, kuri\u0173 su maistu negauname ar gauname per ma\u017eai, stygi\u0173 galima kompensuoti maisto papildais ir vitaminais. Ta\u010diau prie\u0161 pradedant vartoti kok\u012f nors preparat\u0105, reikia atminti, kad maisto papildas n\u0117ra maisto pakaitalas. Mes, lietuviai, esame labai kra\u0161tutini\u0161ki \u017emon\u0117s. Jei kas nors pasak\u0117, kad maisto papildai – blogis, visi aklai tuo patikime ir liaujam\u0117s juos vartoj\u0119. Jei ka\u017ekas vie\u0161ai i\u0161d\u0117st\u0117 prie\u0161ing\u0105 nuomon\u0119, kad maisto papildai yra organizmui b\u016btinas dalykas, puolame juos pirkti, da\u017enai net ne\u012fsigilin\u0119, k\u0105 konkre\u010diai \u012fsigyjame. Visada buvo ir bus kontraversi\u0161k\u0173 nuomoni\u0173, reikia vartoti maisto papildus ar ne. Svarbiausia tinkamai pasirinkti, \u012fsiklausyti \u012f organizmo poreikius, nes m\u016bs\u0173 mityba, kaip rodo \u012fvair\u016bs moksliniai tyrimai, tikrai n\u0117ra visavert\u0117. Dauguma Vakar\u0173 Europos valstybi\u0173 jau seniai suvokia \u0161i\u0105 b\u0117d\u0105, tod\u0117l ma\u017edaug 60 procent\u0173 j\u0173 gyventoj\u0173 kasdien vartoja maisto papildus ir tokiu b\u016bdu kompensuoja b\u016btin\u0173j\u0173 vitamin\u0173 ir mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173 tr\u016bkum\u0105. Jungtin\u0117se Amerikos valstijose \u0161is skai\u010dius dar didesnis, ten maisto papildus kasdien vartoja apie 80 procent\u0173 gyventoj\u0173“, – pasakoja profesorius. Anot R.Stuko, norint maisto papild\u0105 pasirinkti teisingai, svarbu atminti kelis svarbius dalykus: preparatas tur\u0117t\u0173 b\u016bti perkamas vaistin\u0117je, o ne i\u0161 asmen\u0173, platinan\u010di\u0173 papildus ar juo labiau –  turguje, sud\u0117tyje esan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekis tur\u0117t\u0173 b\u016bti kuo artimesnis rekomenduojamai paros normai. <\/o:p><\/span><\/p>\n

Apie mityb\u0105 – \u017einomos \u0161alies moterys:<\/span><\/strong><\/o:p><\/span><\/p>\n

 Daininink\u0117, ra\u0161ytoja, \u017eurnalist\u0117 R\u016bta Luko\u0161evi\u010di\u016bt\u0117:<\/u><\/o:p><\/span><\/p>\n

 – \u012e maist\u0105 didesn\u012f d\u0117mes\u012f – kas valgoma, kaip gaminama ir pan., atkreipiau tada, kai tapau mama. Prad\u0117jau labiau r\u016bpintis savo, dukryt\u0117s ir gyvenimo draugo mityba, daugiau gaminti pati. Anks\u010diau da\u017enai pietaudavome bei vakarieniaudavome kavin\u0117se, dabar \u012f jas u\u017esukame nebent kavos, beveik visada valgome tik namie. Ruo\u0161dama maist\u0105, stengiuosi pirkti lietuvi\u0161kus produktus, nes \u017emogus niekada negali \u017einoti, koki\u0173 standart\u0173 laikosi kitos \u0161alys. \u017dinoma, Europos S\u0105junga daugel\u012f reikalavim\u0173 gamintojams suvienodino, ta\u010diau lietuvi\u0161ka prek\u0117 lieka lietuvi\u0161ka. Ar savo \u0161eimos mityb\u0105 laikau visaverte? Stengiuosi, kad ji daugiau ar ma\u017eiau tokia b\u016bt\u0173. Kalbant apie maisto papildus ir vitaminus, manau, kad juos vartoti reikia, nes organizmas su maistu tikrai negauna vis\u0173 jam reikaling\u0173 med\u017eiag\u0173, ypa\u010d \u0161altuoju met\u0173 periodu.<\/o:p><\/span><\/p>\n

<\/o:p><\/span><\/p>\n

 B.Dvariono de\u0161imtmet\u0117s muzikos mokyklos direktor\u0117 Laimut\u0117 U\u017ekuraitien\u0117:<\/u><\/o:p><\/span><\/p>\n

 – Mitybos pakoregavimas kadaise pad\u0117jo i\u0161spr\u0119sti ne vien\u0105 sveikatos b\u0117d\u0105. Visada galvoju, k\u0105 ir kaip valgau. Domiuosi sveika mityba, susipa\u017e\u012fstu su visa naujausia informacija. Parduotuv\u0117se atid\u017eiai skaitau etiketes, o dar\u017eoves ir vaisius visada perku tik turguje i\u0161 seniai pa\u017e\u012fstam\u0173 \u016bkinink\u0173. Vaisius ir dar\u017eoves b\u016btinai nuplaunu su soda, tuomet b\u016bnu tikra, kad jie i\u0161 ties\u0173 \u0161var\u016bs. Tuo tarpu kokiuose nors renginiuose man\u0119s niekada nei\u0161vysite valgan\u010dios vaisius, nes ne\u017einau, kaip jie plauti. Jau seniai atsisakiau saldumyn\u0173 ir visi\u0161kai j\u0173 nepasigendu, visi\u0161kai nevalgau ir greito maisto. Nors ir stengiuosi, kiek m\u016bs\u0173 s\u0105lygomis tai \u012fmanoma, kad mano mityba b\u016bt\u0173 visavert\u0117, vartoju maisto papild\u0173 ir vitamin\u0173. Ta\u010diau juos renkuosi ne aklai, o b\u016btinai pasitarusi su gydytoju ar vaistininku.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Aust\u0117ja Paulikait\u0117<\/o:p><\/span><\/p>\n

Lietuvos sveikata<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u012e klausim\u0105, kuo ir kod\u0117l m\u016bs\u0173 mityba yra ydinga, R.Stukas atsako \u0161tai taip: „Pirmiausia, mes valgome per daug ir per riebiai. Energij\u0105 \u017emogaus organizmas gauna i\u0161 angliavandeni\u0173, baltym\u0173 ir riebal\u0173. Pastar\u0173j\u0173, pagal sveikos mitybos taisykles, racione tiekiamos energin\u0117s vert\u0117s dalis tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne daugiau nei tre\u010ddalis, tuo tarpu mes daugiau nei pus\u0119 visos mums reikalingos energijos gauname i\u0161 riebal\u0173. Antra blogyb\u0117 – m\u016bs\u0173 organizmas stokoja sud\u0117tini\u0173 angliavandeni\u0173, kitaip tariant, valgome per ma\u017eai gr\u016bdini\u0173 kult\u016br\u0173, vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173.<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[66,1462,1372,1190,352,403],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9385","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-butinai","tag-iprociai","tag-maisto-papildai","tag-papildai","tag-profesorius","tag-vaisius"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9385","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9385"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9385\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9385"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9385"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9385"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9385"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9385"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}