{"id":9393,"date":"2012-03-27T18:00:00","date_gmt":"2012-03-27T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-03-27T18:00:00","modified_gmt":"2012-03-27T18:00:00","slug":"insultas-ir-infarktas-dazniausiai-ivyksta-ryte","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/insultas-ir-infarktas-dazniausiai-ivyksta-ryte\/9393\/","title":{"rendered":"Insultas ir infarktas da\u017eniausiai \u012fvyksta ryte"},"content":{"rendered":"

Staigiausiai kraujosp\u016bdis pakyla rytin\u0117mis valandomis, su jo pakilimu susijusios daugelis arterin\u0117s hipertenzijos komplikacij\u0173 \u2013 insultas, miokardo infarktas<\/a>, aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s, pilvo aortos aneurizmos ply\u0161imas ir kt. Tod\u0117l taip svarbu \u0161i\u0105 lig\u0105 laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti.<\/p>\n

Rytin\u0117 hipertenzija<\/strong> \u2013 tai per didelis kraujosp\u016bdis \u017emogui atsibudus. Rytin\u0117 hipertenzija yra tuomet, kai kraujosp\u016bdis vir\u0161ija 140\/90 mm Hg. \u017dmogaus kraujosp\u016bdis d\u0117sningai svyruoja per par\u0105. \u012eprastomis s\u0105lygomis arterinis kraujosp\u016bdis nakt\u012f suma\u017e\u0117ja ma\u017edaug 10\u201320 proc., palyginti su dienos arteriniu kraujosp\u016bd\u017eiu. Labiausiai suma\u017e\u0117ja apie vidurnakt\u012f, 3\u20135 val. ryto ima gana staigiai did\u0117ti ir did\u017eiausias b\u016bna apie 7 val. ryto. <\/p>\n

Jeigu nubudus ryte pasirei\u0161kia spaudimas pakau\u0161io srityje, galvos sunkumas, galvos svaigimas<\/a>, mirg\u0117jimas akyse, pykinimas, tai gali b\u016bti padid\u0117jusio arterinio spaudimo simptomai. <\/p>\n

Kokios prie\u017eastys skatina vystytis arterin\u0119 hipertenzij\u0105?<\/strong> <\/p>\n

Svarbiausi rizikos veiksniai, kurie skatina arterin\u0117s hipertenzijos vystym\u0105si, yra:
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0paveld\u0117jimas;
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0am\u017eius \u2013 daugiau nei 35 metai;
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0nutukimas;
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0r\u016bkymas;
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0maistas (gausus druskos, riebal\u0173 vartojimas, ma\u017eas kalio vartojimas);
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0alkoholis;
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0stresas, nerimas, baim\u0117;
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0ma\u017eas fizinis aktyvumas. <\/p>\n

Kuo pavojingas padid\u0117j\u0119s kraujo spaudimas ryte?<\/strong> <\/p>\n

Arterin\u0117 hipertenzija yra labai svarbus \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnys. Sergant padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio liga, 7 kartus padid\u0117ja insulto, 6 kartus \u2013 \u0161irdies nepakankamumo, 3 kartus \u2013 miokardo infarkto rizika. <\/p>\n

Rytin\u012f kraujo spaudimo pakilim\u0105 lemia padid\u0117jusi katecholamin\u0173, antinks\u010di\u0173 \u0161erdin\u0117s dalies hormon\u0173, taip pat angiotenzino II, renino sekrecija \u2013 tai nulemia kraujagysli\u0173 tonuso padid\u0117jim\u0105 ir kitus poky\u010dius. Tuo pat metu padid\u0117j\u0119s kraujo kre\u0161umas, trombocit\u0173 agregacija ir suma\u017e\u0117j\u0119s plazmos fibrinolizinis aktyvumas lemia tai, kad daugelis arterin\u0117s hipertenzijos komplikacij\u0173 (insultas, miokardo infarktas<\/a>, aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s, pilvo aortos aneurizmos ply\u0161imas ir kt.) \u012fvyksta ryte. Tod\u0117l arterin\u0119 hipertenzij\u0105 reikia nustatyti kuo anks\u010diau, kad b\u016bt\u0173 galima j\u0105 reguliuoti ir i\u0161vengti atskir\u0173 organ\u0173, vadinam\u0173j\u0173 arterin\u0117s hipertenzijos taikini\u0173 (\u0161irdies, smegen\u0173, inkst\u0173, kraujagysli\u0173), pa\u017eeidimo ir pasekmi\u0173. <\/p>\n

Pagrindin\u0117s arterin\u0117s hipertenzijos gydymo taisykl\u0117s<\/strong> <\/p>\n

\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Pirmiausia, tai nuolatinis vaist\u0173 vartojimas. Pasiekus tikslin\u012f arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, gydym\u0105 reikia toliau t\u0119sti.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Tik i\u0161imtiniais atvejais skiriama vieno antihipertenzinio preparato. Geriausia prad\u0117ti gydyti dviem preparatais, ma\u017eesn\u0117mis doz\u0117mis.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Labai svarbu organizme u\u017etikrinti nekintam\u0105 vaist\u0173 nuo hipertenzijos koncentracij\u0105 24 val. per par\u0105. Tod\u0117l vaist\u0173 turi b\u016bti vartojama ir ryte, ir vakare (pvz., vieno vaisto ryte, kito \u2013 vakare, jei yra paskirta, kiekvieno vaisto gerti 1 k.\/p.). Rytin\u0119 vaisto doz\u0119 reikt\u0173 koreguoti, atsi\u017evelgiant \u012f vakarin\u012f spaudim\u0105, o vakarin\u0119 \u2013 \u012f rytin\u012f.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Svarbu gydyti gretutines ligas, ma\u017einti arterin\u0117s hipertenzijos rizikos veiksnius. Pvz., jeigu gydysime nutukim\u0105, bus lengviau koreguoti ir AKS. <\/p>\n

Kaip taisyklingai matuoti kraujosp\u016bd\u012f?<\/strong> <\/p>\n

\u2022\u00a0\u00a0\u00a030 min. prie\u0161 matavim\u0105 venkite stiprios psichin\u0117s \u012ftampos, negerkite kofeino turin\u010di\u0173 skys\u010di\u0173 ir ner\u016bkykite.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Prie\u0161 matuodami pas\u0117d\u0117kite 5 min. su ant rankos u\u017ed\u0117ta man\u017eete.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Matavimo metu ramiai s\u0117d\u0117kite ir nekalb\u0117kite.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Spaudim\u0105 matuokite du kartus (geriausiai ryte ir vakare) 1\u20132 minu\u010di\u0173 intervalu ir u\u017esira\u0161ykite abu rezultatus.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Kraujo spaudimo dydis yra apskai\u010diuojamas nustatant ma\u017eiausiai keturi\u0173 dvigub\u0173 matavim\u0173, atlikt\u0173 skirtingomis dienomis, vidurk\u012f. <\/p>\n

Trumpai apie arterin\u0119 hipertenzij\u0105<\/strong> <\/p>\n

Arterin\u0117 hipertenzija b\u016bna dviej\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u2013 pirmin\u0117 ir antrin\u0117 <\/p>\n

Pirmin\u0117s hipertenzijos<\/strong> tiksli\u0173 atsiradimo prie\u017eas\u010di\u0173 nustatyti ne\u012fmanoma. Tai gali b\u016bti \u012fvairi\u0173 aplinkos ir genetini\u0173 veiksni\u0173 pasekm\u0117. Pirmin\u0117 hipertenzija sudaro didesni\u0105j\u0105 dal\u012f vis\u0173 sergan\u010di\u0173j\u0173 (90\u201395 proc.). <\/p>\n

Antrine hipertenzija<\/strong> vadinama tada, kai galima nustatyti tiksli\u0105 j\u0105 suk\u0117lusi\u0105 prie\u017east\u012f: tai gali b\u016bti \u012fgimtas kraujagysli\u0173 susiaur\u0117jimas, \u012fvairios endokrinin\u0117s, inkst\u0173 ligos ir t.t. Antrin\u0117 hipertenzija tesudaro apie 5\u201310 proc. vis\u0173 \u0161ios ligos atvej\u0173. <\/p>\n

Pa\u010dioje prad\u017eioje hipertenzija labai da\u017enai nesukelia joki\u0173 simptom\u0173 \u2013 \u017emogus gali visi\u0161kai nieko nejausti, o tik pajut\u0119s galvos skausmus, d\u016brius \u0161irdies plote, \u0161irdies permu\u0161imus, pasimatuoja kraujosp\u016bd\u012f ir su\u017eino savo b\u016bkl\u0119. Nepaisant to, yra nema\u017eai \u017emoni\u0173, kuri\u0173 kraujosp\u016bdis didelis, ta\u010diau jie jau\u010diasi visi\u0161kai sveiki.<\/p>\n

Gydytoja Jurgita Vasiliauskait\u0117-Treinavi\u010dien\u0117<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
\"Insultas<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Rytin\u0117 hipertenzija<\/strong> – tai per didelis kraujosp\u016bdis \u017emogui atsibudus. Rytin\u0117 hipertenzija yra tuomet, kai kraujosp\u016bdis vir\u0161ija 140\/90 mm Hg. \u017dmogaus kraujosp\u016bdis d\u0117sningai svyruoja per par\u0105. \u012eprastomis s\u0105lygomis arterinis kraujosp\u016bdis nakt\u012f suma\u017e\u0117ja ma\u017edaug 10–20 proc., palyginti su dienos arteriniu kraujosp\u016bd\u017eiu. Labiausiai suma\u017e\u0117ja apie vidurnakt\u012f, 3–5 val. ryto ima gana staigiai did\u0117ti ir did\u017eiausias b\u016bna apie 7 val. ryto.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[99,723,431,93,141,430,157,710,125],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9393","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-arterine-hipertenzija","tag-arterines","tag-hipertenzija","tag-infarktas","tag-insultas","tag-kraujospudis","tag-nutukimas","tag-ploksteles","tag-rukymas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9393","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9393"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9393\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9393"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9393"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9393"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9393"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9393"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}