{"id":9396,"date":"2012-03-22T20:00:00","date_gmt":"2012-03-22T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-25T07:45:46","modified_gmt":"2016-03-25T07:45:46","slug":"netinkama-mityba-didina-hemorojaus-rizika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/netinkama-mityba-didina-hemorojaus-rizika\/9396\/","title":{"rendered":"Netinkama mityba didina hemorojaus rizik\u0105"},"content":{"rendered":"

Kasmetin\u0117s Tarptautinio Raudonojo Kry\u017eiaus komiteto ataskaitos duomenimis, pasaulyje daugiau \u017emoni\u0173 turi antsvorio nei badauja: 15 proc. \u017dem\u0117s gyventoj\u0173 neturi pakankamai maisto, o antsvoris<\/a>\u00a0kamuoja 20 proc. \u017emonijos. Be bado, pasiglem\u017eian\u010dio vis daugiau planetos gyventoj\u0173, \u0161ie skai\u010diai rodo ir kit\u0105 problem\u0105 \u2013 kad labai daug \u017emoni\u0173 maitinasi netaisyklingai. Kitaip antsvorio, kuris yra daugelio lig\u0173 rizikos veiksnys, jie netur\u0117t\u0173. Netinkama mityba ir jos sukeltos vir\u0161kinimo problemos didina ir sergamumo hemorojumi rizika. <\/p>\n

Koks ry\u0161ys tarp hemorojaus ir maisto? Kaip ligos i\u0161vengti? Konsultuoja Baltijos ir Amerikos klinikos ir Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Centro filialo chirurgas medicinos dr. Tomas Po\u0161kus.<\/p>\n

Yra ir sveikiems<\/span>
<\/strong>
Hemorojus<\/a> \u2013 dariniai, kuri\u0173 turime visi, ar atsiranda tik susirgus? \u201eAudinio, kuris sudaro hemorojaus anatomin\u012f pagrind\u0105, yra pas visus \u017emones. Tai vadinamosios i\u0161ang\u0117s pagalv\u0117l\u0117s (kitaip hemoroidai) \u2013 kiekvieno \u017emogaus organizme esanti sveiko k\u016bno dalis\u201c, \u2013 ai\u0161kina gydytojas T.Po\u0161kus. O liga, t.y. hemorojus<\/a>, pasirei\u0161kia, kai \u0161ie dariniai pradeda did\u0117ti, i\u0161kristi, pertempiamos kraujagysl\u0117s, jos gali ply\u0161ti ar u\u017esikim\u0161ti (\u012fvykti tromboz\u0117<\/a>). D\u0117l to \u017emones ima varginti tokie simptomai, kaip kraujavimas<\/a>, mazg\u0173 pasirodymas, i\u0161ang\u0117s \u0161lapiavimas, nie\u017eulys, skausmas. <\/p>\n

\u201eTaigi hemorojus<\/a> yra hemorojinio audinio patologija. Hemoroidiniai audiniai reikalingi, nes atlieka tam tikr\u0105 funkcij\u0105 \u2013 apsaugo i\u0161ang\u0117s kanal\u0105 tu\u0161tinantis. Jie dalyvauja atskiriant skystas i\u0161matas ir dujas, yra svarb\u016bs u\u017edarant i\u0161ang\u0117s kanal\u0105, kai \u017emogus nesitu\u0161tina\u201c, \u2013 sako medikas. <\/p>\n

Provokuojantys veiksniai<\/span>
<\/strong>
Nors hemorojus<\/a> yra seniai \u017einoma liga, bet tikslios jos atsiradimo prie\u017eastys vis dar n\u0117ra ai\u0161kios. Manoma, kad svarbus rizikos veiksnys yra paveldimumas, t.y. jei \u0161eimoje yra sirgusi\u0173j\u0173 hemorojumi, tikimyb\u0117 susirgti \u0161ia liga kitiems \u0161eimos nariams did\u0117ja. Kiti provokuojantys veiksniai \u2013 nejudrumas, antsvoris, s\u0117dimas ar sunkus fizinis darbas. Taip pat rizik\u0105 sirgti didina tu\u0161tinimosi pasikeitimai (tiek viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas, tiek laisvi viduriai), alkoholis, a\u0161trus maistas. Hemorojaus tikimyb\u0117 gali padid\u0117ti n\u0117\u0161\u010diosioms, taip pat pogimdyminiu laikotarpiu. <\/p>\n

Hemorojus<\/a> ir mityba<\/span>
<\/strong>
\u201eBe abejo, mityba turi didel\u0119 \u012ftak\u0105 hemorojui vystytis, nes jeigu \u017emogaus racionas toks, kad j\u012f kamuoja u\u017ekiet\u0117j\u0119 viduriai, jam sunku pasitu\u0161tinti, d\u0117l to i\u0161ang\u0117s kanalas yra traumuojamas, \u017einoma, kad tokie \u017emon\u0117s hemorojumi serga da\u017eniau. O tu\u0161tinam\u0117s re\u010diau, kai valgome ma\u017eai skaidul\u0173 turint\u012f maist\u0105. Taigi maistin\u0117s skaidulos yra viena i\u0161 hemorojaus profilaktikos, o nesunkios ligos atveju \u2013 ir gydymo priemoni\u0173\u201c, \u2013 pa\u017eymi T.Po\u0161kus. <\/p>\n

Tod\u0117l, anot mediko, hemorojui gydyti ir profilaktikai tinka augaliniai preparatai, kuri\u0173 sud\u0117tyje yra brinkstan\u010di\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173, pvz., kiau\u0161inini\u0173 gyslo\u010di\u0173 s\u0117kl\u0173 luobeli\u0173. Brinkstan\u010dios med\u017eiagos absorbuoja net 40 kart\u0173 didesn\u012f u\u017e jos pa\u010dios svor\u012f vandens kiek\u012f. D\u0117l to padid\u0117ja i\u0161mat\u0173 t\u016bris, jos i\u0161lieka mink\u0161tos, skatinami \u017earn\u0173 judesiai, tod\u0117l pagreit\u0117ja \u017earn\u0173 turinio slinkimas. \u201e\u0160ie preparatai yra viena i\u0161 da\u017eniausiai rekomenduojam\u0173 priemoni\u0173 gydant nedidelio laipsnio hemoroj\u0173 ir jo profilaktikai, pvz., n\u0117\u0161tumo metu, taip pat \u017emon\u0117ms, kurie skund\u017eiasi nuolatiniu viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimu ir kurie nenori ateityje tur\u0117ti hemorojaus sukeliam\u0173 problem\u0173\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia medikas.
Savo pacientams gydytojas visuomet primena mitybos svarb\u0105. Sergantiesiems hemorojumi ar norintiems i\u0161vengti \u0161ios ligos T.Po\u0161kus rekomenduoja per dien\u0105 i\u0161gerti 1,5\u20132 litrus skys\u010di\u0173, valgyti daug skaidul\u0173 turin\u010dio maisto, t.y. \u0161vie\u017ei\u0173 vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173: burok\u0117li\u0173, obuoli\u0173, kriau\u0161i\u0173, agurk\u0173, pomidor\u0173 ir t.t., bet ne bulvi\u0173. Taip pat labai sveika valgyti nevisi\u0161kai suvir\u0161kinamus maisto produktus \u2013 s\u0117len\u0173, rupios duonos, avi\u017e\u0173 dribsni\u0173. <\/p>\n

\u201eMitybos \u012ftaka labai didel\u0117. Vienintelis \u012frodymais pagr\u012fstas gydymas, nusta\u010dius 1 laipsnio hemoroj\u0173 (lengviausia ligos form\u0105), yra maistini\u0173 skaidul\u0173 preparatai. Tai vienintel\u0117 neinvazin\u0117 priemon\u0117, kai hemorojus<\/a> dar nei\u0161ve\u0161\u0117j\u0119s, nei\u0161krit\u0119s, kai \u017emog\u0173 vargina tik kraujavimas<\/a> ar nedidelis diskomfortas i\u0161ang\u0117s srityje\u201c, \u2013 sako T.Po\u0161kus. <\/p>\n

Ar tikrai hemorojus<\/a>?<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Gydytojas pabr\u0117\u017eia, kad ne kiekvienas kraujavimas<\/a> ar i\u0161ang\u0117s diskomfortas yra hemorojus<\/a>, o nusistatyti \u0161i\u0105 lig\u0105, neturint medicininio i\u0161silavinimo, ne\u012fmanoma. Tyrim\u0173 rezultatai parod\u0117, kad tarp \u017emoni\u0173, kurie patys sau diagnozavo hemoroj\u0173, tik 1\/3 i\u0161 ties\u0173 sirgo \u0161ia liga. Kitiems \u2013 neva hemorojaus simptomai buvo visai kit\u0173 lig\u0173 prie\u017eastis, pvz., storosios \u017earnos v\u0117\u017eio ar kit\u0173 i\u0161ang\u0117s lig\u0173, kuriuos ir gydomos visi\u0161kai kitaip. \u201eDiagnoz\u0119 turi nustatyti specialistai, ir tik tada bus galvojama apie tinkamiausi\u0105 gydym\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia pa\u0161nekovas.<\/p>\n

Denisa Juodinien\u0117<\/p>\n

\"Netinkama
\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Hemorojus \u2013 dariniai, kuri\u0173 turime visi, ar atsiranda tik susirgus? \u201eAudinio, kuris sudaro hemorojaus anatomin\u012f pagrind\u0105, yra pas visus \u017emones. Tai vadinamosios i\u0161ang\u0117s pagalv\u0117l\u0117s (kitaip hemoroidai) \u2013 kiekvieno \u017emogaus organizme esanti sveiko k\u016bno dalis\u201c, \u2013 ai\u0161kina gydytojas T.Po\u0161kus. O liga, t.y. hemorojus, pasirei\u0161kia, kai \u0161ie dariniai pradeda did\u0117ti, i\u0161kristi, pertempiamos kraujagysl\u0117s, jos gali ply\u0161ti ar u\u017esikim\u0161ti (\u012fvykti tromboz\u0117). D\u0117l to \u017emones ima varginti tokie simptomai, kaip kraujavimas, mazg\u0173 pasirodymas, i\u0161ang\u0117s \u0161lapiavimas, nie\u017eulys, skausmas. <\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[197,259,24,6175,1945],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9396","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-kraujavimas","tag-preparatai","tag-profilaktikai","tag-tikimybe","tag-viduriai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9396","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9396"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9396\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9396"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9396"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9396"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9396"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9396"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}