Lig\u0173 skyrelyje galite rasti naujus lig\u0173 apra\u0161ymus:<\/p>\n
Adaptacijos sutrikimas<\/a><\/p>\n Tai subjektyvaus distreso ar emocij\u0173 sutrikimo b\u016bsena, pasirei\u0161kianti kuomet \u017emogui tenka prisitaikyti prie stresogeni\u0161k\u0173 gyvenimo poky\u010di\u0173 ar prie stresogeni\u0161k\u0173 gyvenimo \u012fvyki\u0173. Taigi, sutrikimas atsiranda veikiant stresoriui (pvz.: i\u0161siskyrimas, netektis, migracija) ir labai priklauso nuo individualaus jautrumo. \u0160i b\u016bsena paprastai sukelia socialin\u0117s veiklos ar \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 sutrikimus. <\/span><\/p>\n Maniakin\u0117 depresija<\/a><\/p>\n Dvipolis afektinis sutrikimas – tai sutrikimas, kuriam b\u016bdingi pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kuri\u0173 metu nuotaika tampa pakili, padid\u0117ja energija bei aktyvumas (manijos epizodas), o kartais nuotaika pablog\u0117ja, energija bei aktyvumas ma\u017e\u0117ja (depresijos epizodas).\u00a0 <\/span>Tarp epizod\u0173 b\u016bna visi\u0161ko pasveikimo laikotarpis. <\/span><\/p>\n Hipochondrinis sutrikimas<\/a><\/p>\n Hipochondrija \u2013 tai ilgai trunkantis l\u0117tin\u0117s eigos sutrikimas, kuriam b\u016bdingas susir\u016bpinimas ar baim\u0117 susirgti sunkia liga, net jeigu \u0161is \u012fsitikinimas n\u0117ra pagr\u012fstas klinikiniais simptomais ar medicinini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis. Baim\u0117 ar susir\u016bpinimas t\u0119siasi, nepaisant gydytoj\u0173 nuraminimo, kad pacientas yra sveikas.<\/span><\/p>\n Manija<\/a><\/p>\n Manija \u2013 tai psichikos sutrikimas, priskiriamas nuotaikos sutrikim\u0173 grupei, kuriam b\u016bdinga liguistai pakili, linksma nuotaika. <\/b>Da\u017eniau pasitaiko manijos sindromas, kuriam b\u016bdinga linksma nuotaika, pagreit\u0117j\u0119s m\u0105stymas ir suaktyv\u0117j\u0119 judesiai. <\/b><\/span><\/p>\n Skausmo sutrikimas<\/a><\/p>\n Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas <\/b>\u2013 tai nuolatinis skausmas, kur\u012f lemia psichin\u0117s b\u016bsenos poky\u010diai, jo nepavyksta paai\u0161kinti fiziologin\u0117mis ar somatin\u0117mis prie\u017eastimis. <\/span><\/p>\n Obsesinis kompulsinis sutrikimas<\/a><\/p>\n Obsesinis-kompulsinis sutrikimas – tai vienas i\u0161 nerimo sutrikim\u0173, pasi\u017eymintis \u012fkyriomis mintimis (obsesijomis) ar veiksmais (kompulsijomis), kurie suvokiami kaip savi, ta\u010diau yra nemalon\u016bs, beprasmi\u0161ki ir varginantys. <\/a><\/span><\/p>\n <\/span>Potrauminio streso sutrikimas<\/a><\/p>\n Potrauminis streso sutrikimas yra emocinis sutrikimas, atsirandantis kaip reakcija \u012f labai didel\u0119 psichin\u0119 ar fizin\u0119 traum\u0105. Gali pasireik\u0161ti kaip viena i\u0161 galim\u0173 reakcij\u0173 \u012f\u00a0 <\/span>pvz., fizin\u012f smurt\u0105, seksualin\u012f u\u017epuolim\u0105, kar\u0105, vis\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 katastrofas ir kt. <\/span><\/p>\n Somatizacinis sutrikimas<\/a><\/p>\n Somatizacinis sutrikimas<\/a><\/span><\/i> – tai psichinis sutrikimas, kuris priklauso somatoformini\u0173 psichikos sutrikim\u0173 grupei – \u0161ios grup\u0117s ligos imituoja fizinio k\u016bno ligas. Sutrikimu sergantis \u017emogus i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jau\u010dia skausm\u0105, ta\u010diau tas skausmas – vien tik psichologin\u0117s kilm\u0117s. <\/span><\/p>\n <\/b>Vegetacin\u0117 disfunkcija<\/a><\/span><\/p>\n Somatoformin\u0117 (vegetacin\u0117) autonomin\u0117 disfunkcija |(SVD)- tai sutrikimas, kurio esminis po\u017eymis – klinikoje dominuojantys vegetaciniai simptomai, susij\u0119 su tam tikru organu ar organ\u0173 sistema. Ank\u0161\u010diau pacientai ir medikai j\u0105 dar vadino vegetodistonija<\/a>.\u00a0 <\/span><\/span><\/p>\n