\u016agis ir \u0161irdies ligos<\/span>
<\/strong>
\nTaigi i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos rizikos veiksniai yra hipertenzija, dislipidemija, cukrinis diabetas, nejudrumas, antsvoris, r\u016bkymas. O ar \u016bgis yra susij\u0119s su didesne i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos rizika? <\/p>\nPasirodo, kad pirmieji tyrimai apie ry\u0161\u012f tarp I\u0160L ir \u016bgio publikuoti dar 1951 m. Tada buvo nustatyta, kad iki 40 m. am\u017eiaus vyr\u0173, hospitalizuot\u0173 d\u0117l miokardo infarkto, grup\u0117je vidutinis \u016bgis buvo 5,08 cm \u017eemesnis (170,2 cm) negu kontrolin\u0117s grup\u0117s pacient\u0173 (175,3 cm). Nuo tada ry\u0161ys tarp \u017eemo \u016bgio ir i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos buvo nagrin\u0117tas daugiau nei 1900 tyrimuose. <\/p>\n
Sistemin\u0117 literat\u016bros ap\u017evalga ir metaanaliz\u0117 rodo, kad \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis da\u017eniau serga \u017eemesnio \u016bgio \u017emon\u0117s. \u017demesnieji \u2013 tai asmenys, kuri\u0173 \u016bgis < 160,5 cm ir auk\u0161tesnieji \u2013 kuri\u0173 \u016bgis > 173,9 cm (vidutini\u0161kai skirtumas tarp \u017eemesni\u0173j\u0173 ir auk\u0161tesni\u0173j\u0173 buvo 13,4 cm). Taigi \u017eemas \u016bgis lemia 1,5 karto didesn\u0119 rizik\u0105 sirgti ir mirti nuo I\u0160L, neatsi\u017evelgiant \u012f lyt\u012f, o ankstesn\u0117 hipotez\u0117, kad su \u016bgiu siejama rizika didesn\u0117 vyrams nei moterims, nepasitvirtino. Ta\u010diau koks yra kritinis \u017eemas \u016bgis, kol kas pasakyti negalima. Be to, mokslininkai nustat\u0117, kad \u017eemesni vyrai ne tik da\u017eniau serga i\u0161emine \u0161irdies liga, bet ir sunkesn\u0117mis jos formomis, palyginti su auk\u0161tais vyrais. Tod\u0117l \u017eemo \u016bgio suaugusiesiems tur\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas ir intensyvesnis rizikos veiksni\u0173 ma\u017einimas. Kita vertus, auk\u0161tesni \u017emon\u0117s taip pat n\u0117ra apsaugoti nuo susirgimo, jiems irgi reikalinga t\u0173 pa\u010di\u0173 rizikos veiksni\u0173 korekcija, kaip ir \u017eemesniems. <\/p>\n
Kod\u0117l \u017eemas \u016bgis turi \u012ftakos \u0161irdies ligoms, taip pat kol kas n\u0117ra tiksliai ai\u0161ku. Ankstesniuose tyrimuose da\u017eniausiai minima prie\u017eastis \u2013 \u017eemas socialinis ekonominis pagrindas, kuris susij\u0119s su tokiais rizikos veiksniais, kaip bloga mityba ir infekcijos, lemian\u010dios nepakankam\u0105 embrionin\u012f ir ankstyv\u0105j\u012f vaisiaus augim\u0105 ir galiausiai \u017eem\u0105 \u016bg\u012f. Ta\u010diau naujausi genetiniai tyrin\u0117jimai rodo, kad paveldimi veiksniai labiau nei l\u0117tesnis ankstyvas embrioninis augimas, nulemtas nepakankamos mitybos, gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti ry\u0161\u012f tarp \u017eemo \u016bgio ir padid\u0117jusios \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos. Manoma, kad 80 proc. \u016bgio variacij\u0173 nulemta geneti\u0161kai. Naujausia genomo analiz\u0117 identifikavo \u0161imtus gen\u0173, kurie daro \u012ftak\u0105 \u017emogaus \u016bgiui, bet jie paai\u0161kina tik 3\u20135 proc. \u016bgio variacij\u0173. Galb\u016bt vienas ar keli \u0161i\u0173 gen\u0173, kurie lemia \u017emogaus \u016bg\u012f, yra kaip nors susij\u0119 ir su i\u0161emine \u0161irdies liga? Taigi galb\u016bt ateityje tolimesni genomo tyrimai, atsakys \u012f \u0161\u012f klausim\u0105. <\/p>\n
Pastaraisiais metais, naudojant angiografinius matavimus, nustatyta, kad vainikini\u0173 arterij\u0173 skersmuo priklauso nuo paciento \u016bgio ir svorio. Tod\u0117l keliama hipotez\u0117, kad ma\u017eesnis vainikini\u0173 arterij\u0173 skersmuo gali anks\u010diau u\u017esikim\u0161ti, u\u017eakti nei didesnis esant vienodai rizikai. B\u016bt\u0173 \u012fdomu i\u0161tirti, ar \u017eemas \u016bgis i\u0161 ties\u0173 susij\u0119s su padid\u0117jusia i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos rizika d\u0117l ma\u017eesnio vainikini\u0173 arterij\u0173 skersmens, ir patikrinti \u0161i\u0105 hipotez\u0119. Tai taip pat tolimesni\u0173 tyrim\u0173 temos. <\/p>\n
Lig\u0173 prevencijos prad\u017eia \u2013 vaikyst\u0117je<\/span>
<\/strong>
\nI\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos prevencija turi b\u016bti pradedama embrioniniu laikotarpiu. Tikslas \u2013 kad vaisius vystyt\u0173si sveikas. <\/p>\n\u0160ios dienos demografijos ypatumai tokie, kad dviem vaikams tenka du pagyven\u0119 \u017emon\u0117s. Ta\u010diau prognozuojama, kad 2050-aisiais \u0161is santykis bus \u2013 2 pensinio am\u017eiaus \u017emon\u0117s ir vienas vaikas. <\/p>\n
Taigi \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencija prasideda vaikyst\u0117je. Jau 2\u201315 m. am\u017eiuje gali b\u016bti matomi pradiniai aortos ir vainikini\u0173 arterij\u0173 ateroskleroz\u0117s vystymosi po\u017eymiai. Ateroskleroz\u0117s paplitimas vaikyst\u0117je susij\u0119s su tais pa\u010diais rizikos veiksniais, kaip ir suaugusiems. <\/p>\n
K\u0105 galime rekomenduoti mokykloms, vaik\u0173 dar\u017eeliams? Diegti sveikos mitybos \u012fg\u016bd\u017eius, jau nuo 2 m. am\u017eiaus vaikams prad\u0117ti riboti druskos, riebal\u0173, cukraus vartojim\u0105, steb\u0117ti, kad energijos suvartojimo balansas atitikt\u0173 svor\u012f. <\/p>\n
Skatinti fizin\u012f aktyvum\u0105. Ma\u017eiausiai 60 minu\u010di\u0173 per dien\u0105 vaikas turi jud\u0117ti. Kita vertus, ma\u017einti nejudrum\u0105, t.y. ma\u017einti laik\u0105 prie televizoriaus, kompiuterio iki 2 val. per dien\u0105. <\/p>\n
Taip pat b\u016btina lipid\u0173 ir kraujosp\u016bd\u017eio korekcija. Nustatyta, kad ma\u017edaug kas penktas Lietuvos moksleivio kraujosp\u016bdis pagal am\u017ei\u0173 yra padid\u0117j\u0119s (sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas pagal am\u017ei\u0173, lyt\u012f ir svor\u012f yra padid\u0117j\u0119s 90 procentili\u0173). O didesnis nei 130\/80 mmHg kraujo spaudimas jauniems \u017emon\u0117ms beveik visada yra patologinis. <\/p>\n
Didel\u0119 \u012ftak\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymui turi ir aplinka. Apskai\u010diuota, kad rizika susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis padid\u0117ja 1,7 karto, jeigu \u0161eimoje vyrauja neigiamos emocijos, pyktis, bausm\u0117s. 1,3 kart\u0173 \u0161i rizika padid\u0117ja esant aplaidumui, prievartavimui. <\/p>\n
Depresijos ir pyktis skatina i\u0161emin\u0117s ligos i\u0161sivystym\u0105: \u0161ans\u0173 susirgti jomis santykis padid\u0117ja atitinkamai 2,1 ir 2,5. \u0160ie duomenys dar kart\u0105 parodo, kad did\u017eiulis d\u0117mesys turi b\u016bti skirtas vaikams.<\/p>\n
Pareng\u0117 Anastasija Aleksandrova<\/div>\n
![\"Ma\u017eas](\"\")
<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga arba miokardo i\u0161emija – tai liga, kuri i\u0161sivysto d\u0117l suma\u017e\u0117jusio kraujo pritek\u0117jimo \u012f \u0161irdies raumen\u012f (\u0161irdies raumens i\u0161emija), kur\u012f savo ruo\u017etu nulemia vainikini\u0173 arterij\u0173 ateroskleroz\u0117 ar trombas. Tai labiausiai paplitusi mirties prie\u017eastis daugelyje Vakar\u0173 \u0161ali\u0173 ir pagrindin\u0117 hospitalizacijos prie\u017eastis. <\/p>\n
<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1098,711,825,1218,157,710,1093,125,1113,426,350,2750,2752],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9459","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-isemines-sirdies-ligos","tag-kraujagysles","tag-kraujo-spaudimas","tag-ligos-rizika","tag-nutukimas","tag-ploksteles","tag-pyktis","tag-rukymas","tag-sirdies-liga","tag-sirdies-ligos","tag-sirdis","tag-zemas-ugis","tag-zemo-ugio"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9459","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9459"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9459\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9459"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9459"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9459"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9459"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9459"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}