{"id":9468,"date":"2012-02-19T20:00:00","date_gmt":"2012-02-19T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-02-19T20:00:00","modified_gmt":"2012-02-19T20:00:00","slug":"atskleidziant-tamsiaja-pazangos-puse","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/atskleidziant-tamsiaja-pazangos-puse\/9468\/","title":{"rendered":"Atskleid\u017eiant tamsi\u0105j\u0105 pa\u017eangos pus\u0119"},"content":{"rendered":"

Akademikas Jonas Grigas \u012fsp\u0117ja, jog daugelis \u017emoni\u0173, \u017eav\u0117damiesi nuolat \u012f m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105 ir buit\u012f ateinan\u010diomis technologin\u0117mis naujov\u0117mis, u\u017emir\u0161ta, kad kiekviena lazda turi du galus.<\/strong><\/p>\n

Vilniaus universiteto (VU) profesorius emeritas, habilituotas fizikos daktaras J.Grigas neseniai i\u0161leistoje knygoje "Kiek trunka sekund\u0117" radikaliai klausia: "Jei i\u0161 tikr\u0173j\u0173 technologij\u0173 evoliucija yra 10 milijon\u0173 kart\u0173 greitesn\u0117 nei biologin\u0117, galb\u016bt ji yra per greita?" Ar gali b\u016bti, kad \u017emonija lekia \u012f ateit\u012f ma\u0161ina be vairo? Ar i\u0161 tikr\u0173j\u0173 daugelis m\u016bs\u0173 kei\u010diam\u0117s per l\u0117tai, o auk\u0161tosios technologijos ir su jomis susijusi ekonomika neretai tenkina primityvius m\u016bs\u0173 poreikius ir \u012fpro\u010dius? Akademikas, gerai \u017einomas ir pla\u010diajai visuomenei geb\u0117jimu populiariai kalb\u0117ti apie \u012fvairius mokslo rei\u0161kinius, patikino, kad n\u0117ra nusivyl\u0119s \u017emonija, ta\u010diau stengiasi pateikti real\u0173 pasaulio vaizd\u0105.<\/p>\n

Nuo "pa\u0161to d\u0117\u017e\u0117s"<\/strong><\/p>\n

"Kuo modernesni ir naudingesni mums prietaisai, kuriais naudojam\u0117s, tuo didesn\u0119 \u017eal\u0105 gali padaryti, jei ne\u017einosime kitos j\u0173 pus\u0117s, – kalb\u0117jo prof. J.Grigas. – Vis\u0105 gyvenim\u0105 tyrin\u0117jau mikrobangas, j\u0173 s\u0105veik\u0105 su kristalais, kitais k\u016bnais ir mikrobang\u0173 fizik\u0105 tikrai i\u0161manau. \u017dinau, kod\u0117l mikrobangos sugeriamos, kaip jos veikia ir k\u0105 veikia. Per 50 met\u0173, kai domiuosi \u0161ia sritimi, jau ne \u0161imtai, o t\u016bkstan\u010diai straipsni\u0173 \u012fvairiomis kalbomis \u012fvairiuose mokslo \u017eurnaluose seniai skelbia, kad mikrobangos yra pavojingos \u017emogaus sveikatai. Jos sukelia \u012fvairi\u0173 lig\u0173 pradedant neurostenija, galvos skausmais bei svaigimu ir baigiant v\u0117\u017eiu."<\/p>\n

Kod\u0117l mikrobangos gali sukelti v\u0117\u017e\u012f, ilgiausiai buvo nesuprasta. Kai prasid\u0117jo kosmoso era, prasid\u0117jo, kaip pasakojo mokslininkas, ir labai spartus mikrobang\u0173 elektronikos bei technikos k\u016brimas. Sumanius leisti dirbtinius \u017eem\u0117s palydovus bei palydovus \u012f kitas planetas, reik\u0117jo nauj\u0173 generatori\u0173, stiprintuv\u0173, faz\u0117s keitikli\u0173, anten\u0173, ir daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 juos k\u016br\u0117, spinduliuodami save tomis bangomis. Prad\u0117ta masi\u0161kai sirgti v\u0117\u017eiu.<\/p>\n

Prof. J.Grigas mokslin\u0119 karjer\u0105 prad\u0117jo taip pat kurdamas mikrobang\u0173 technik\u0105 vienoje "pa\u0161to d\u0117\u017e\u0117je". Taip sovietme\u010diu buvo vadinamos karin\u0117s pramon\u0117s elektronikos \u012fmon\u0117s. Kai vienas toks prietaisas buvo sukurtas, vir\u0161ininkas pasak\u0117: "Para\u0161yk, kad ne\u012fmanoma jo sukurti, ir pagr\u012fsk kaip fizikas. Jei parodysime, kad galime, tokius prietaisus kursime toliau ir visi mirsime nuo v\u0117\u017eio." <\/p>\n

Jaunajam mokslininkui buvo nesuprantama, kaip galima klastoti rezultatus, ir jis gr\u012f\u017eo atgal \u012f universitet\u0105. Buv\u0119s vir\u0161ininkas mir\u0117 ma\u017eiau nei po met\u0173. Ma\u017edaug tuo laikotarpiu, nuo septintojo pra\u0117jusio am\u017eiaus de\u0161imtme\u010dio, prad\u0117ta tirti ir toje srityje dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 sveikata. J\u0173 rezultatai analizuoti daugyb\u0117je knyg\u0173, i\u0161leist\u0173 rus\u0173, angl\u0173, vokie\u010di\u0173, kitomis kalbomis. Negin\u010dijamai pagr\u012fsta, kaip mikrobangos veikia \u017emogaus organizm\u0105, gerokai anks\u010diau, nei pasirod\u0117 pirmieji mobilieji telefonai.<\/p>\n

Mikrobangos ki\u0161en\u0117je<\/strong><\/p>\n

Prof. J.Grigas labai daug d\u0117mesio skiria elektromagnetin\u0117s spinduliuot\u0117s poveikiui ir ypa\u010d – mobiliesiems telefonams. Pasak mokslininko, elektromagnetin\u0117 tar\u0161a, kuri\u0105 dabar labiausiai didina telekomunikacijos ir b\u016btent mobilieji ry\u0161iai, labai pavojinga \u017emon\u0117ms, nes gali sukelti \u012fvairi\u0173 lig\u0173. \u017dinoma, negalima d\u0117ti lygyb\u0117s \u017eenklo tarp \u017eemo da\u017enio ir silpn\u0173 elektromagnetini\u0173 lauk\u0173, sklindan\u010di\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 buitini\u0173 elektros prietais\u0173, tarkim, \u0161aldytuv\u0173, dulki\u0173 siurbli\u0173, kompiuteri\u0173 ar televizori\u0173, ir elektros perdavimo linij\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 ar net \u0161imt\u0173 kilovolt\u0173. Ilgai b\u016bti arti j\u0173 tikrai neprotinga. Labai auk\u0161to da\u017enio elektromagnetines bangas, kelian\u010dias gr\u0117sm\u0119 gyviems organizmams, siun\u010dia radijo ir televizijos stotys bei mobiliojo ry\u0161io antenos. Prof. J.Grigas taip pat min\u0117jo mokslin\u0117je literat\u016broje apra\u0161ytus tyrim\u0173 rezultatus, kai policininkai, naudojantys grei\u010dio matavimo radarus, da\u017eniau patiria infarkt\u0105, nes radar\u0173 siun\u010diamos ir nuo atva\u017eiuojan\u010di\u0173 automobili\u0173 atsispindin\u010dios mikrobangos veikia ir \u017emog\u0173.<\/p>\n

"Atsiradus mobiliesiems telefonams mikrobangos at\u0117jo \u012f kiekvieno m\u016bs\u0173 ki\u0161en\u0119, – ironizavo mokslininkas. – Kai kalbame telefonu, spinduliuojamos m\u016bs\u0173 smegenys. Mikrobangos \u012fsiskverbia \u012f didesn\u0119 j\u0173 pus\u0119 ir \u017eudo l\u0105steles. To \u017eudymo b\u016bna \u012fvairaus. \u0160iuo atveju, kaip visai neseniai nustatyta, tr\u016bkin\u0117ja l\u0105steli\u0173 DNR. Kiek ir kaip pakenkiama, priklauso nuo kalb\u0117jimo trukm\u0117s."<\/p>\n

Suaugusiems \u017emon\u0117ms mobilieji telefonai n\u0117ra tokie pavojingi, jei re\u010diau jais naudojamasi. Suaugusi\u0173j\u0173 l\u0105stel\u0117s auga ne taip greitai ir poveikis i\u0161ry\u0161k\u0117s gal po poros de\u0161imtme\u010di\u0173. Vaik\u0173 l\u0105stel\u0117s auga ypa\u010d greitai ir tas procesas labiausiai trikdomas. Juo labiau kad vaikams kalbant mobiliuoju telefonu mikrobangos \u012fsiskverbia beveik \u012f visas smegenis.<\/p>\n

\u017dalingas mobili\u0173j\u0173 telefon\u0173 poveikis, kaip pabr\u0117\u017e\u0117 prof. J.Grigas, negin\u010dijamai \u012frodytas daugyb\u0117s \u012fvairi\u0173 valstybi\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173. Neretai mokslinink\u0173 paskelbti rezultatai b\u016bna kontroversi\u0161ki d\u0117l nevienod\u0173 eksperiment\u0173 s\u0105lyg\u0173, ta\u010diau kai toks pat rezultatas gaunamas daugelio tyr\u0117j\u0173 \u012fvairiose pasaulio laboratorijose, juo abejoti nereikia.  <\/p>\n

"Kai mobilusis telefonas i\u0161 antenos spinduliuoja ma\u017edaug 1,6 vato, \u017emogaus galvos pus\u0117, prie kurios prid\u0117tas aparatas kalbant, veikiama 12 t\u016bkst. mikrovat\u0173 \u012f kvadratin\u012f centimetr\u0105. Lietuvoje leid\u017eiama elektromagnetin\u0117s spinduliuot\u0117s norma 10 mikrovat\u0173 \u012f kvadratin\u012f centimetr\u0105, – ai\u0161kino fizikas. – Vadinasi, kaskart kalbant mobiliuoju telefonu ma\u017edaug pus\u0117 galvos yra veikiama 1200 kart\u0173 didesn\u0117s spinduliuot\u0117s nei leid\u017eiama. Mikrobang\u0173 paveiktose smegenyse da\u017enesni augliai ir j\u0173 atsiranda grei\u010diau, kuo anks\u010diau pradedama naudoti mobiliuosius telefonus. Elektromagnetin\u0117 spinduliuot\u0117 s\u0105veikauja ir su vidiniais \u017emogaus nerv\u0173 kuriamais signalais. Pavyzd\u017eiui, sukelia tam tikr\u0173 galvos smegen\u0173 receptori\u0173 poky\u010di\u0173, daro poveik\u012f vir\u0161kinimui, \u0161irdies ritmui, hormon\u0173 veiklai, insulino gamybai ar imuninei sistemai."<\/p>\n

Vis daugiau pasaulio valstybi\u0173 draud\u017eiama naudotis mobiliaisiais telefonais vaikams iki penkeri\u0173 ar de\u0161imties met\u0173, arba jie u\u017edrausti mokyklose. Suaugusiesiems pad\u0117t\u0173, prof. J.Grigo tvirtinimu, ir vadinamoji laisv\u0173 rank\u0173 \u012franga. Mobil\u0173j\u012f telefon\u0105 laikant i\u0161tiestos rankos atstumu nuo \u017emogaus galvos, elektromagnetin\u0117s spinduliuot\u0117s poveikis suma\u017e\u0117ja t\u016bkstan\u010dius kart\u0173. Jos poveikis kur kas menkesnis  net tada, kai telefonas neprispaud\u017eiamas prie ausies, bent vienu ar dviem centimetrais laikomas atitrauktas kalbant.<\/p>\n

Garbintas ir pasmerktas<\/strong><\/p>\n

Kitokios gr\u0117sm\u0117s susijusios su asbestu. Lietuvoje dabar turb\u016bt visi \u017eino, koki\u0173 pavoj\u0173 kelia \u0161iferio stogai. Su tokiais, kaip taikliai bakstel\u0117jo mokslininkas, patekome ir \u012f Europos S\u0105jung\u0105, nors ten asbestas jau seniausiai u\u017edraustas. <\/p>\n

Prof. J.Grigas pasakojo, kad \u0161is unikalus mineralas, graik\u0173 pavadintas asbestu, t. y. neu\u017egesinamu, garbintas daugel\u012f am\u017ei\u0173 d\u0117l savo savybi\u0173: mink\u0161tumo, lankstumo ir atsparumo ugniai. I\u0161 jo austi nedeg\u016bs audiniai. Asbestas naudotas kaip izoliacin\u0117 med\u017eiaga. XIX am\u017eiaus pabaigoje JAV patentuota atspari ugniai stog\u0173 danga. Tokiais stogais namus u\u017edeng\u0117 visa Amerika ir Europa. XX am\u017eiaus prad\u017eioje atsirado ir dekoratyvin\u0117s asbesto sienos bei lubos. Suklest\u0117jo statybos, i\u0161augo kaimai ir miestai. Asbestas \u012f\u0117jo \u012f daugyb\u0117s gamini\u0173 sud\u0117t\u012f: nuo dant\u0173 pastos, cigare\u010di\u0173, dujokauki\u0173 ar ligonini\u0173 oro filtr\u0173 iki automobili\u0173 stabd\u017ei\u0173, kuriems iki \u0161iol n\u0117ra geresnio pakaitalo.<\/p>\n

"\u0160imtme\u010diais \u0161io keisto mineralo savyb\u0117s buvo nesuprantamos. Kaip baisus kancerogenas jis atsiskleid\u0117 tik po Antrojo pasaulinio karo.  Savaime asbestas n\u0117ra kenksmingas, – patikslino mokslininkas. – Jis yra labai gera med\u017eiaga, ta\u010diau pasidaro kancerogenas, kai patenka \u012f m\u016bs\u0173 organizm\u0105. \u0160is mineralas sudarytas i\u0161 plony\u010di\u0173, nuo keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 iki ma\u017edaug pusantro \u0161imto nanometr\u0173 (nanometras – milijardoji metro dalis) skersmens adat\u0117li\u0173. Jos pasklinda ore, kai asbestas sensta ir pradeda irti, o mes tas adat\u0117les \u012fkvepiame."<\/p>\n

Kol ne viskas ai\u0161ku<\/strong><\/p>\n

Pana\u0161\u016bs \u012f asbesto adat\u0117les yra ir anglies nanovamzdeliai, tik dar plonesni, nuo keli\u0173 iki keliasde\u0161imties nanometr\u0173 skersmens ir \u0161imt\u0173 arba t\u016bkstan\u010di\u0173 nanometr\u0173 ilgio. Anglies nanovamzdeliai leid\u017eia kurti labai skaidrias ir lengvas, tvirtumu plienui prilygstan\u010dias plastikines med\u017eiagas. Su j\u0173 elektrin\u0117mis ir optin\u0117mis savyb\u0117mis siejamos perspektyvos gaminti naujos r\u016b\u0161ies tranzistorius, \u0161viesos ir kitokius elektronikos elementus, ta\u010diau prof. J.Grigas \u012fsp\u0117ja, jog  jau yra tyrim\u0173, rodan\u010di\u0173, kad anglies nanovamzdeli\u0173 ir asbesto poveikis bei toksi\u0161kumas gali b\u016bti pana\u0161us. <\/p>\n

"Pastaruoju metu daug kalbama apie nanomed\u017eiagas. Jos i\u0161 tikr\u0173j\u0173 pa\u017eangios ir daug k\u0105 pakeis, – pripa\u017eino mokslininkas. – Kartu \u0161ios XXI am\u017eiaus med\u017eiagos yra ir did\u017eiulis i\u0161\u0161\u016bkis. Naujausi tyrimai rodo, kad nanodalel\u0117s, dedamos \u012f maist\u0105, pradedant alumi ir baigiant vaik\u0173 ko\u0161el\u0117mis, kelia gr\u0117sm\u0119 sveikatai, nes lengvai patenka \u012f organizmo l\u0105steles. Yra net toki\u0173 mokslini\u0173 straipsni\u0173, kuriuose ra\u0161oma, jog nanodalel\u0117s yra toksi\u0161kos ir sukelia l\u0105steli\u0173 \u017e\u016bt\u012f. Dabar pla\u010diai tiriama, kaip nanodalel\u0117s prasiskverbia pro l\u0105steli\u0173 membran\u0105, ar jos \u017eudo l\u0105steles ir ar paveikia genetin\u0119 informacij\u0105."<\/p>\n

Atrodyt\u0173, nanomed\u017eiagos yra tos pa\u010dios chemin\u0117s med\u017eiagos, tik kito fizinio b\u016bvio. Jos turi b\u016bti i\u0161tirtos, sertifikuotos, kaip ir kiti priedai, neb\u016bdingi gyvajai gamtai. Galioja tos pa\u010dios toksikologijos, kenksmingumo, tar\u0161os aplinkai reguliavimo taisykl\u0117s, tod\u0117l gr\u0117sm\u0117 galb\u016bt i\u0161pu\u010diama.<\/p>\n

"Ji yra reali, – \u012fsitikin\u0119s prof. J.Grigas, – nes jokios kitos med\u017eiagos jokiu kitu pavidalu \u012f l\u0105stel\u0119 nepatenka. \u0160i gr\u0117sm\u0117 jau suvokta tiek Europos valstyb\u0117se, tiek JAV ir jai suvaldyti reikia visai kitokios teisin\u0117s baz\u0117s nei kol kas galiojanti. Kol ne viskas ai\u0161ku, yra Europos Parlamento suformuluotas toks atsargumo principas: "Jei mokslininkai kuo nors dar abejoja, geriau susilaikyti nuo toki\u0173 naujovi\u0173 ir neleisti j\u0173 \u012f \u017emoni\u0173 buit\u012f."<\/p>\n

I\u0161laikant form\u0105<\/strong><\/p>\n

Jau atiduota \u012f VU leidykl\u0105 ir dar prie\u0161 vasar\u0105 pasirodys kita prof. J.Grigo knyga "Kokiame pasaulyje gyvename (mokslininko akimis)". Joje akademikas pasakos apie daugyb\u0119 kit\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Pavyzd\u017eiui, \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173 sukurt\u0173 ir m\u016bs\u0173 aplinkoje pasklidusi\u0173 chemikal\u0173. \u012ekvepiame j\u0173 molekules ar kitais b\u016bdais nuodijam\u0117s ir kiekvienas tampame tarsi nuod\u0173 sand\u0117liais. <\/p>\n

"Neg\u0105sdinu \u017emoni\u0173, – juok\u0117si mokslininkas. – Pasaulis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u017eavus. Kita vertus, jis gana paslaptingas ir kartu pavojingas. Prasitariau dabar apie chemikalus. Jie kelia rimt\u0173 pavoj\u0173. O kiek j\u0173 dar kitoki\u0173?! Fizika – \u012fdomus mokslas, nes per ry\u0161\u012f su kitais leid\u017eia susidaryti i\u0161samesn\u012f pasaulio vaizd\u0105, pa\u017einti j\u012f ir suprasti – kas, kod\u0117l, kaip. Kai kuri mokslo \u017einias, nori nenori turi gilintis \u012f siaur\u0105 srit\u012f. Jei dom\u0117siesi viskuo, nieko originalaus nepadarysi. Per platu – turi apsiriboti. Taip ir dariau. Dabar esu laisvas. Man suteiktas emerito statusas leid\u017eia daryti, k\u0105 noriu, ir a\u0161 ra\u0161au knygas."  <\/p>\n

Prof. J.Grigas per beveik 50 met\u0173 mokslin\u0119 karjer\u0105 para\u0161\u0117 daugiau kaip 200 mokslini\u0173 ir kelis \u0161imtus mokslo populiarinimo straipsni\u0173. Moksliniai darbai skelbti Rusijos, Japonijos, JAV, Did\u017eiosios Britanijos, Vokietijos mokslo \u017eurnaluose. JAV i\u0161leista prof. J.Grigo monografija "Microwave Dielectric Spectroscopy of Ferroelectrics and Related Materials" ("Feroelektrik\u0173 ir jiems gimining\u0173 med\u017eiag\u0173 mikrobangin\u0117 dielektrin\u0117 spektroskopija"). \u0160is darb\u0173 ciklas \u012fvertintas ir dviem Lietuvos mokslo premijomis. Mokslininkas ne kart\u0105 skait\u0117 paskaitas, prane\u0161imus, ved\u0117 seminarus ar dirbo tiriam\u0105j\u012f darb\u0105 Indijoje ir Japonijoje, JAV ir Taivane, Europos valstyb\u0117se ir Rusijoje.  <\/p>\n

"Visada bendravau su protingesniais u\u017e save \u017emon\u0117mis ir i\u0161 j\u0173 gaudavau daug visokios informacijos, – \u0161maik\u0161tavo akademikas. – Be to, m\u0117gstu skaityti mokslin\u0119 ir mokslo populiarinimo literat\u016br\u0105. Stengiuosi daugma\u017e \u017einoti, kas vyksta mokslo pasaulyje, kitaip tariant, b\u016bti atitinkamos formos. Manau, kad taip turi elgtis kiekvienas, jei nori save vadinti mokslininku."<\/p>\n

Paslaptingieji virsmai<\/strong><\/p>\n

Prof. J.Grigo tyrin\u0117jim\u0173 sritis – feroelektra ir faziniai virsmai. Apie juos mokslininkas papasakojo taip pat paprastai, kad ir ne fizikui pasidaro ai\u0161ku. Tarkim, feroelektra yra toks rei\u0161kinys, kai med\u017eiagos (kai kurios!) savaime \u012fsielektrina ir tampa tarsi elektros baterija. \u012esivaizduokite kristalo gabal\u0105. Kei\u010diant temperat\u016br\u0105, \u012fvyksta fazinis virsmas, atomai arba molekul\u0117s susitvarko taip, kad kristalas \u012fsielektrina. Jei prijungtum srov\u0117s prietais\u0105, jis rodyt\u0173 srov\u0119 arba elektros lauk\u0105 10-20 kilovolt\u0173 \u012f centimetr\u0105. Kartu drasti\u0161kai pasikei\u010dia visos tos med\u017eiagos savyb\u0117s. Atsiranda nauj\u0173, prie\u0161 tai nebuvusi\u0173, labai reikaling\u0173 \u0161iuolaikinei elektronikai ir telekomunikacijoms. B\u016btent toki\u0173 med\u017eiag\u0173 ir ie\u0161kojo prof. J.Grigas. <\/p>\n

"Auginome kristalus ir tyr\u0117me d\u0117l fazini\u0173 virsm\u0173 atsirandan\u010dias savybes, – pasakojo mokslininkas. – Vienoje faz\u0117je atomai ar molekul\u0117s i\u0161sid\u0117st\u0119 vienaip, o kitoje – kitaip. Pavyzd\u017eiui, anglis. \u017dinome, kad viena faz\u0117 yra suod\u017eiai, grafitas, o kita – jau deimantas, bet tie patys anglies atomai! Daugiau neatsiranda n\u0117 vieno. Tik esant dideliam sl\u0117giui ir auk\u0161tai temperat\u016brai \u012fvyksta fazinis virsmas ir i\u0161 suod\u017ei\u0173 pasidaro deimantas." <\/p>\n

Beveik visos med\u017eiagos turi kelias fazes. Mums gerai \u017einomos trys vandens faz\u0117s: ledas, skystis ir garai. Ta\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 ledas turi net 15 skirting\u0173 fazi\u0173. O min\u0117tojo asbesto yra \u0161e\u0161ios faz\u0117s ir tik kai kurios j\u0173 gali b\u016bti kenksmingos. <\/span><\/p>\n

Milda Knie\u017eait\u0117, Lzinios.lt <\/p>\n

Lietuvos sveikata<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kuo modernesni ir naudingesni mums prietaisai, kuriais naudojam\u0117s, tuo didesn\u0119 \u017eal\u0105 gali padaryti, jei ne\u017einosime kitos j\u0173 pus\u0117s, – kalb\u0117jo prof. J.Grigas. – Vis\u0105 gyvenim\u0105 tyrin\u0117jau mikrobangas, j\u0173 s\u0105veik\u0105 su kristalais, kitais k\u016bnais ir mikrobang\u0173 fizik\u0105 tikrai i\u0161manau. \u017dinau, kod\u0117l mikrobangos sugeriamos, kaip jos veikia ir k\u0105 veikia. Per 50 met\u0173, kai domiuosi \u0161ia sritimi, jau ne \u0161imtai, o t\u016bkstan\u010diai straipsni\u0173 \u012fvairiomis kalbomis \u012fvairiuose mokslo \u017eurnaluose seniai skelbia, kad mikrobangos yra pavojingos \u017emogaus sveikatai. Jos sukelia \u012fvairi\u0173 lig\u0173 pradedant neurostenija, galvos skausmais bei svaigimu ir baigiant v\u0117\u017eiu."<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[603,616,3210,3209,3207,3208,794,1928,3206],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9468","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-akademikas","tag-europos-valstybese","tag-kalbant-mobiliuoju-telefonu","tag-kancerogenas","tag-mikrobangos","tag-mineralas","tag-molekules","tag-nanovamzdeliai","tag-zmonija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9468","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9468"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9468\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9468"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9468"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9468"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9468"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9468"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}