{"id":9477,"date":"2012-02-12T20:00:00","date_gmt":"2012-02-12T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-02-12T20:00:00","modified_gmt":"2012-02-12T20:00:00","slug":"ekologija-ir-mesos-vartojimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ekologija-ir-mesos-vartojimas\/9477\/","title":{"rendered":"Ekologija ir m\u0117sos vartojimas"},"content":{"rendered":"

Per pastaruosius de\u0161imt met\u0173 m\u0117sos vartojimas i\u0161augo penktadaliu. \u012erodyta, kad tokiais kiekiais vartojami m\u0117sos produktai turi neigiamos \u012ftakos m\u016bs\u0173 planetai ir \u017emonijai. M\u0117sos nevalgantys \u017emon\u0117s tvirtina, jog gyvulininkystei skirtus \u017eem\u0117s plotus u\u017es\u0117jant javais bei skatinant daugiau gyventoj\u0173 tapti vegetarais stipriai pagerintume planetos ekologin\u0119 situacij\u0105. Ar i\u0161 ties\u0173? <\/strong><\/p>\n

Jungtini\u0173 Taut\u0173 Maisto ir \u017dem\u0117s \u016akio organizacijos pateikti duomenys rodo, kad pasaulyje yra apie 1,4 mlrd. karvi\u0173 ir 1,1 mlrd. avi\u0173, kurios i\u0161skiria 37 proc. vis\u0173 \u012f or\u0105 patenkan\u010di\u0173 metano duj\u0173. 70 proc. viso \u016bkininkavimui skirto ploto, kuris u\u017eima beveik tre\u010ddal\u012f viso sausumos pavir\u0161iaus, panaudojama gyvulininkystei. Vandens kiekis reikalingas i\u0161auginti kilogram\u0105 jautienos svyruoja nuo 13 t\u016bkstan\u010di\u0173 iki 100 t\u016bkstan\u010di\u0173 litr\u0173. Atsi\u017evelgiant \u012f pateiktus faktus,atrodo, jog vegetarai i\u0161 ties\u0173 prisideda prie i\u0161tekli\u0173 tausojimo.<\/p>\n

Gyv\u016bn\u0173 gerov\u0117 lieka pirminiu motyvu, d\u0117l kurio \u017emon\u0117s renkasi vegetarin\u0119 mityb\u0105. Pasak Vegetar\u0173 bendruomen\u0117s, Did\u017eiojoje Britanijoje kiekvien\u0105 dien\u0105 nu\u017eudoma daugiau nei du milijonai gyvuli\u0173. Ta\u010diau vis did\u0117jantis susir\u016bpinimas aplinkosauga taip pat yra vienas i\u0161 veiksni\u0173, skatinan\u010di\u0173 vegetarizm\u0105. Vegetar\u0173 bendruomen\u0117s atstovo spaudai Su Taylor teigimu, pasirinkdami, k\u0105 valgome, mes prisidedame prie aplinkosaugos. Mokslininkas R. K. Pachuri, atlik\u0119s tyrim\u0105, nustat\u0117, kad vienas hektaras \u017eem\u0117s, kuriame b\u016bt\u0173 auginamos dar\u017eov\u0117s, vaisiai ir gr\u016bdai, maistu apr\u016bpint\u0173 apie 30 \u017emoni\u0173. Toks pat \u017eem\u0117s plotas, panaudotas gyvulininkystei, maistu apr\u016bpinti gal\u0117t\u0173 tik tarp 5-10 \u017emoni\u0173.<\/p>\n

Pramonin\u0117 gyvulininkyst\u0117 vis labiau dominuoja m\u0117sos gamyboje – 80 proc. Europos S\u0105jungos gyvuli\u0173 yra u\u017eauginami pramoniniuose \u016bkiuose, kurie ne tik \u017eiauriai elgiamasi su gyvuliais, ta\u010diau ir piktnaud\u017eiaujama antibiotik\u0173, \u012fmai\u0161om\u0173 \u012f gyvuli\u0173 maist\u0105, kiekiu. Taigi, kuo toliau, tuo sunkiau yra b\u016bti eti\u0161ku m\u0117sos vartotoju. Guy Watson, kompanijos „Riverford Organics“ \u012fk\u016br\u0117jas, teigia: „N\u0117ra abejoni\u0173, kad pasaulyje b\u016bt\u0173 geriau gyventi, jei valgytume ma\u017eiau m\u0117sos. Ir visgi dauguma \u017emoni\u0173 valgo daugiau m\u0117sos nei reikalinga j\u0173 sveikatai ar planetos gerovei“. Viena pagrindini\u0173 problem\u0173, susijusi\u0173 su gyvulininkyste, yra gyvuli\u0173 maisto gamyba. D\u0117l lauk\u0173, reikaling\u0173 gyvuli\u0173 maisto derliui pas\u0117ti bei j\u0173 laikymui, kasmet i\u0161kertama \u0161e\u0161i milijonai hektar\u0173 mi\u0161k\u0173 – teigia organizacija „\u017dem\u0117s Draugai“. Tai labai neefektyvu, nes \u0161iuose plotuose s\u0117jamas derlius (pavyzd\u017eiui soja) gal\u0117t\u0173 b\u016bti suvartojamas pa\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. \u0160iandien sojos pupel\u0117s auginamos gyvuliams \u0161erti. Ekologin\u0117 tokio proceso kaina yra didel\u0117.<\/p>\n

Visgi, valgyti ar nevalgyti m\u0117s\u0105 yra kiekvieno \u017emogaus asmeninis pasirinkimas. Ta\u010diau dom\u0117damiesi i\u0161 kur ant stalo atkeliauja m\u016bs\u0173 maistas, asmeni\u0161kai galime prisid\u0117ti sprend\u017eiant vis aktualesnes ekologines problemas. Ir, \u017einoma, jausti saik\u0105. Perd\u0117tas m\u0117sos vartojimas turi neigiam\u0173 padarini\u0173 ne tik m\u016bs\u0173 aplinkai, bet ir m\u016bs\u0173 sveikatai. 2011 m. „Worldwatch“ institutas prane\u0161\u0117, kad \u017eymiai suma\u017einus raudonos m\u0117sos vartojim\u0105, vis\u0173 vyr\u0173 mirtingumas gali suma\u017e\u0117ti 11 procent\u0173, o moter\u0173 – 16 procent\u0173.<\/p>\n

Daugumai \u017emoni\u0173 priimtiniausias b\u016bt\u0173 suvartojamos m\u0117sos suma\u017einimo variantas. Dar geriau jei ta m\u0117sa atkeliaut\u0173 i\u0161 ekologi\u0161k\u0173 ir eti\u0161k\u0173 \u016bki\u0173. Jeigu manote, kad be m\u0117sos \u017emogus egzistuoti negali, tuomet galima bent i\u0161 dalies prisid\u0117ti prie gamtosaugos: \u012fveskite sau taisykl\u0119 – pirmadienis be m\u0117sos, taip j\u016bs suvartosite jau septintadaliu ma\u017eiau m\u0117sos, o sveikatai poveikio tikrai nepajusite. Atsisakius m\u0117sos dviems dienoms, j\u016bs suvartotum\u0117te jau beveik tre\u010ddaliu ma\u017eiau. To pilnai pakakt\u0173 visiems ekologams ir kitiems, sunerimusiems d\u0117l gyvulininkyst\u0117s \u012ftakos planetai. Kitas \u017eingsnis – nepirkti m\u0117sos prekybos centruose. Susiplanuokite savait\u0119 taip, kad m\u0117s\u0105 pirktum\u0117te tik i\u0161 \u016bkinink\u0173 turg\u0173 arba u\u017esisakytum\u0117te internetu. Taip i\u0161moksite planuoti savo i\u0161laidas ir maisto suvartojim\u0105, palaikysite vietinius \u016bkininkus ir vartosite eti\u0161kai u\u017eaugint\u0105 m\u0117s\u0105.<\/p>\n

Lietuvos sveikata\/ Grynas<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Visgi, valgyti ar nevalgyti m\u0117s\u0105 yra kiekvieno \u017emogaus asmeninis pasirinkimas. Ta\u010diau dom\u0117damiesi i\u0161 kur ant stalo atkeliauja m\u016bs\u0173 maistas, asmeni\u0161kai galime prisid\u0117ti sprend\u017eiant vis aktualesnes ekologines problemas. Ir, \u017einoma, jausti saik\u0105. Perd\u0117tas m\u0117sos vartojimas turi neigiam\u0173 padarini\u0173 ne tik m\u016bs\u0173 aplinkai, bet ir m\u016bs\u0173 sveikatai. 2011 m. „Worldwatch“ institutas prane\u0161\u0117, kad \u017eymiai suma\u017einus raudonos m\u0117sos vartojim\u0105, vis\u0173 vyr\u0173 mirtingumas gali suma\u017e\u0117ti 11 procent\u0173, o moter\u0173 – 16 procent\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9477","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9477","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9477"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9477\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9477"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9477"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9477"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9477"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9477"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}