{"id":9501,"date":"2012-02-05T20:00:00","date_gmt":"2012-02-05T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-02-05T20:00:00","modified_gmt":"2012-02-05T20:00:00","slug":"pasauline-serganciuju-veziu-diena-vezio-profilaktika-ir-ankstyvoji-diagnostika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/pasauline-serganciuju-veziu-diena-vezio-profilaktika-ir-ankstyvoji-diagnostika\/9501\/","title":{"rendered":"Pasaulin\u0117 sergan\u010di\u0173j\u0173 v\u0117\u017eiu diena: v\u0117\u017eio profilaktika ir ankstyvoji diagnostika"},"content":{"rendered":"
\n

Sveikatos mokymo ir lig\u0173 prevencijos centras prie Sveikatos apsaigos ministerijos informuoja, kad vasario 4 d. minima Pasaulin\u0117 sergan\u010di\u0173j\u0173 v\u0117\u017eiu diena. Nors vystantis mokslui atsiranda nauj\u0173 v\u0117\u017eio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, modernaus gydymo galimybi\u0173, v\u0117\u017eys i\u0161lieka viena i\u0161 pagrindini\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 nuo neinfekcini\u0173 lig\u0173 visame pasaulyje.<\/p>\n

D\u0117l kasmet vis did\u0117jan\u010dio sergamumo \u0161ia klastinga ir sunkia liga Sveikatos mokymo ir lig\u0173 prevencijos centro visuomen\u0117s sveikatos specialistai nor\u0117t\u0173 dar kart\u0105 priminti, kas yra v\u0117\u017eys ir k\u0105 reik\u0117t\u0173 daryti, kad jo i\u0161vengtume.
\n\u017dmogaus k\u016bno audiniai sudaryti i\u0161 ma\u017eiausi\u0173 strukt\u016brini\u0173 daleli\u0173 – l\u0105steli\u0173. Sveik\u0173 l\u0105steli\u0173 dalijimasis vyksta tvarkingai. Kartais, veikiant kenksmingiems veiksniams, kurio nors organo l\u0105stel\u0117s pa\u017eeid\u017eiamos taip, kad ima nepaliaujamai dalintis. Susidaro pakitusi\u0173 l\u0105steli\u0173 sankaupa – navikas.<\/p>\n

Pagal naviko augimo pob\u016bd\u012f, jo plitim\u0105, \u012ftak\u0105 organizmui – navikai gali b\u016bti piktybiniai ir nepiktybiniai. Nepiktybiniai navikai auga ne\u012fsiskverbdami ir nei\u0161plisdami \u012f kitus organus. Da\u017eniausiai jie s\u0117kmingai pa\u0161alinami operacijos b\u016bdu. Nepiktybinio naviko l\u0105stel\u0117s ma\u017eai kuo skiriasi nuo t\u0173, i\u0161 kuri\u0173 i\u0161sivyst\u0117, jos tik ne\u012fprastai i\u0161sid\u0117s\u010diusios, ta\u010diau kai kurie nepiktybiniai navikai gali virsti piktybiniais.
\n <\/div>\n
Piktybini\u0173 navik\u0173 l\u0105stel\u0117s daug labiau skiriasi nuo sveikojo audinio l\u0105steli\u0173, i\u0161 kuri\u0173 i\u0161sivyst\u0117: jos nesubrendusios, nevisi\u0161kai diferencijuotos. Naviko augimo pob\u016bdis kitoks – l\u0105stel\u0117s skverbiasi vis gilyn \u012f organo, i\u0161 kurio i\u0161sivyst\u0117, audin\u012f, \u012fauga \u012f gretimus organus. Pa\u017eeid\u017eiama organ\u0173 sandara, sutrinka j\u0173 veikla, atsiranda sunki\u0173 sveikatos sutrikim\u0173. Be to, piktybinio naviko l\u0105stel\u0117s turi savyb\u0119 atskilti nuo naviko ir limfos ar kraujo keliu i\u0161plisti \u012f sritinius limfmazgius, kitus k\u016bno organus, neretai atokius nuo pirminio \u017eidinio. Pasiekusios nauj\u0105 viet\u0105, \u0161ios l\u0105stel\u0117s ten dauginasi, susidaro nauji navikai, vadinami metastaz\u0117mis, kurios ypa\u010d sunkina ligos eig\u0105.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Kokie yra v\u0117\u017eio rizikos veiksniai?
\n<\/strong><\/div>\n
Svarbiausi v\u0117\u017eio rizikos veiksniai yra tabako r\u016bkymas ir netinkama mityba.
\nTabako r\u016bkymas – svarbiausias tarp vis\u0173 \u017einom\u0173 v\u0117\u017eio rizikos veiksni\u0173. Daugiau nei 90 % vis\u0173 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173 prie\u017eastis – tabako r\u016bkymas. R\u016bkantieji 10–20 kart\u0173 da\u017eniau serga plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu nei ner\u016bkantieji. R\u016bkymas yra viena i\u0161 pagrindini\u0173 burnos ertm\u0117s, rykl\u0117s, gerkl\u0173, skydliauk\u0117s, kasos, skrand\u017eio, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s bei inkst\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. R\u016bkan\u010di\u0173 t\u0117v\u0173, ypa\u010d motin\u0173, r\u016bkan\u010di\u0173 n\u0117\u0161tumo metu, vaikai da\u017eniau nei ner\u016bkan\u010di\u0173j\u0173 serga smegen\u0173 ir kitais vaikams b\u016bdingais piktybiniais navikais. Rizika susirgti min\u0117tais piktybiniais navikais labai suma\u017e\u0117ja nustojus r\u016bkyti.
\n <\/div>\n
Netinkama mityba gali paskatinti v\u0117\u017eio vystym\u0105si. Svarbiausi netinkamos mitybos veiksniai yra per gausus riebal\u0173, ypa\u010d gyvulini\u0173, vartojimas, per didelis suvartojamo maisto kiekis ir su tuo susij\u0119s nutukimas<\/a>, per ma\u017eas augalinio maisto – vaisi\u0173, dar\u017eovi\u0173, gr\u016bdini\u0173 kult\u016br\u0173 vartojimas. Nutuk\u0119 vyrai da\u017eniau serga storosios \u017earnos, prostatos, plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu, nutukusios moterys – kr\u016bties, gimdos k\u016bno, kiau\u0161id\u017ei\u0173, tul\u017eies p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eiu. 
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Kiti  v\u0117\u017eio rizikos veiksniai:
\n<\/strong><\/div>\n
Piktnaud\u017eiavimas alkoholiu, \u012frodyta, susij\u0119s su burnos ertm\u0117s, rykl\u0117s, stempl\u0117s, gerkl\u0173, kepen\u0173 v\u0117\u017eio i\u0161sivystymu. Dar didesn\u0117 rizika susirgti min\u0117tais piktybiniais navikais gresia tiems, kurie vartoja alkohol\u012f ir r\u016bko. Piktnaud\u017eiavimas alkoholiu skatina kr\u016bties bei storosios \u017earnos v\u0117\u017eio vystym\u0105si.
\n <\/div>\n
Profesiniai veiksniai, manoma, gali sukelti apie 5 % vyr\u0173 ir 1 % moter\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173. Da\u017eniausiai v\u0117\u017eys atsiranda toje k\u016bno vietoje, kuri tiesiogiai kontaktuoja (oda, kv\u0117pavimo takai) su darbo vietoje esan\u010diomis, v\u0117\u017e\u012f sukelian\u010diomis med\u017eiagomis – kancerogenais. Lietuvoje v\u0117\u017eio rizik\u0105 kelia kai kurios pramon\u0117s \u0161akos: avalyn\u0117s gamyba ir taisymas, med\u017eio apdorojimas, da\u017eytojo profesija. Darbo apsaugos priemon\u0117s ma\u017eina rizik\u0105 susirgti v\u0117\u017eiu.
\n <\/div>\n
Aplinkos u\u017eter\u0161tumas (oro, vandens, maisto) siejamas su 1–5 % kv\u0117pavimo tak\u0173, odos, skrand\u017eio piktybini\u0173 navik\u0173 i\u0161sivystymu. Pagrindiniai aplinkos tar\u0161os kancerogenini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u0161altiniai – pramon\u0117s \u012fmon\u0117s, autotransportas, \u0161ildymo \u012frengimai.
\n <\/div>\n
Ultravioletin\u0117 spinduliuot\u0117 (saul\u0117s spinduliai) laikoma vienu i\u0161 svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, skatinan\u010di\u0173 odos v\u0117\u017eio atsiradim\u0105. \u0160viesiaod\u017eiams asmenims, kuri\u0173 odoje ma\u017eai melanino, neutralizuojan\u010dio ultravioletini\u0173 spinduli\u0173 poveik\u012f, nerekomenduojama per daug degintis saul\u0117je ar soliariumuose. 
\n <\/div>\n
Kai kurios bakterij\u0173, virus\u0173, sukeltos infekcijos taip pat gali b\u016bti v\u0117\u017eio rizikos veiksniais. \u017dmogaus papilomos virusas (\u017dPV) sukelia 90 % gimdos kaklelio v\u0117\u017eo atvej\u0173, hepatito B virusas 40–60 %, o hepatito C virusas yra 20–30 % kepen\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173 prie\u017eastimi, bakterija Helicobacter pylori gali paskatinti skrand\u017eio gleivin\u0117s ikiv\u0117\u017einius poky\u010dius.
\n <\/div>\n
Vaistai, reprodukciniai hormonai gali didinti rizik\u0105 susirgti v\u0117\u017eiu. Tai arseno junginiai, imunodepresantai, kontraceptiniai vaistai, pakaitin\u0117s hormon\u0173 terapijos preparatai, skiriami moterims prasid\u0117jus menopauzei. Kontraceptini\u0173 vaist\u0173 ir pakaitin\u0117s hormon\u0173 terapijos pavojus priklauso nuo to, kokio am\u017eiaus esant prad\u0117ta \u0161iuos vaistus vartoti, nuo vartojimo trukm\u0117s, nuo vaist\u0173 sud\u0117ties.
\n <\/div>\n
Fizinio aktyvumo stoka skatina nutukim\u0105, l\u0117tina \u017earn\u0173 peristaltik\u0105 (judesius), blogina mieg\u0105, ma\u017eina geb\u0117jim\u0105 susidoroti su emociniu stresu. Did\u0117ja storosios \u017earnos, kr\u016bties, gimdos k\u016bno, kiau\u0161id\u017ei\u0173 ir kit\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 rizika. 
\n <\/div>\n
Yra ir toki\u0173 v\u0117\u017eio rizikos veiksni\u0173, kuri\u0173 poveikio pats \u017emogus kontroliuoti negali. Didesn\u0119 v\u0117\u017eio rizik\u0105 turi  asmenys sergantys ikinavikin\u0117mis ligomis bei sirg\u0119 ir gydyti d\u0117l piktybini\u0173 navik\u0173.
\n <\/div>\n
\u0160iuo metu \u017einoma apie 20 tip\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173, kuriais sirgti polinkis gali b\u016bti paveldimas. Tai retinoblastoma<\/a>, polipiniai ir nepolipiniai gaubtin\u0117s \u017earnos v\u0117\u017eiai, kr\u016bties, kiau\u0161id\u017ei\u0173, prostatos, plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys ir kt.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Kaip apsisaugoti?
\n<\/strong><\/div>\n
V\u0117\u017eio profilaktika – tai priemoni\u0173, padedan\u010di\u0173 i\u0161vengti v\u0117\u017eio ligos, visuma.
\n <\/div>\n
Pirmin\u0117 profilaktika – tai sveika gyvensena. Kai kuriuos i\u0161 v\u0117\u017eio rizikos veiksni\u0173 galima visi\u0161kai pa\u0161alinti: atsisakyti \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, per riebaus ir per sotaus maisto. Daugiau reik\u0117t\u0173 vartoti \u0161vie\u017ei\u0173 vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173, maistini\u0173 skaidul\u0173, nes praktika ir tyrimai rodo, kad vartojant \u0161iuos produktus rizika susirgti v\u0117\u017eiu ma\u017e\u0117ja. Manoma, kad vaisiuose, gr\u016bdin\u0117se kult\u016brose bei dar\u017eov\u0117se yra med\u017eiag\u0173, vadinam\u0173 antikancerogenais, kurie sugeba nutraukti l\u0105stel\u0117s piktyb\u0117jimo proces\u0105. Kai kuri\u0173 rizikos veiksni\u0173 poveik\u012f galima \u017eymiai suma\u017einti: laikytis saugaus darbo taisykli\u0173, nesideginti per daug saul\u0117je, stiprinti imunitet\u0105, sportuoti, praktikuoti saugius lytinius santykius ir pan.
\n <\/div>\n
Antrin\u0117 profilaktika – tai ikinavikini\u0173 poky\u010di\u0173 organuose nustatymas ir j\u0173 i\u0161gydymas. Ikinavikin\u0117s ligos kartais gali transformuotis \u012f v\u0117\u017e\u012f. Sergan\u010diuosius jomis b\u016btina gydyti. Laiku aptikus ikinavikini\u0173 l\u0105steli\u0173 poky\u010dius ir prad\u0117jus gydym\u0105 gali b\u016bti u\u017ekertamas kelias \u0161iems poky\u010diams virsti v\u0117\u017eiu. Taip pat, kuo anks\u010diau yra diagnozuojami ikiv\u0117\u017einai pakitimai ar v\u0117\u017eys, tuo didesn\u0117 s\u0117kmingo gydymo tikimyb\u0117. Patikima priemon\u0117 diagnozuoti kuo daugiau ikinavikini\u0173 lig\u0173 – specialiai organizuotos sveikatos tikrinimo programos, tod\u0117l visuomen\u0117s sveikatos specialistai kvie\u010dia gyventojus pasinaudoti Lietuvoje vykdomomis v\u0117\u017eio prevencin\u0117mis programomis:            
\n <\/div>\n
Gimdos kaklelio v\u0117\u017eio prevencin\u0117 programa. Kiekviena 25–60 met\u0173 am\u017eiaus moteris gali nemokamai profilakti\u0161kai pasitikrinti d\u0117l gimdos kaklelio v\u0117\u017eio ar ikiv\u0117\u017eini\u0173 pakitim\u0173. Pagal \u0161i\u0105 program\u0105 kart\u0105 per trejus metus atliekamas citologinio tepin\u0117lio tyrimas. Pagal citologinio tepin\u0117lio rezultatus gali b\u016bti atliekama biopsija, leid\u017eianti patvirtinti arba paneigti ligos diagnoz\u0119.
\n <\/div>\n
Atrankin\u0117s mamografin\u0117s patikros d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio programa. Kiekviena 50–69 m. am\u017eiaus moteris gali nemokamai, pagal valstyb\u0117s finansuojam\u0105 kr\u016bties v\u0117\u017eio prevencijos program\u0105, 1 kart\u0105 kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrim\u0105, kuris leid\u017eia tiksliai diagnozuoti v\u0117\u017e\u012f ar ikiv\u0117\u017einius pakitimus. Gavus \u0161eimos gydytojos siuntim\u0105 galima i\u0161 anksto u\u017esiregistruoti mamografijos \u012frengin\u012f turin\u010dioje sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigoje. Tyrimo rezultatus prane\u0161a \u0161eimos gydytojas, gav\u0119s juos i\u0161 tyrim\u0105 atlikusios \u012fstaigos.
\n <\/div>\n
Prie\u0161in\u0117s liaukos (prostatos) v\u0117\u017eio <\/a>ankstyvosios diagnostikos programa. \u0160i programa skirta 50–75 m. am\u017eiaus vyrams bei vyrams nuo 45 met\u0173, kuri\u0173 t\u0117vai ar broliai yra sirg\u0119 prostatos v\u0117\u017eiu. Pagal \u0161i\u0105 program\u0105 kart\u0105 per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracij\u0105 kraujyje. Jei PSA kiekis vir\u0161ija norm\u0105, \u0161eimos gydytojas i\u0161duoda siuntim\u0105 konsultuotis pas urolog\u0105, o \u0161is prireikus atlieka prie\u0161in\u0117s liaukos biopsij\u0105, leid\u017eian\u010di\u0105 patvirtinti arba paneigti ligos diagnoz\u0119.
\n <\/div>\n
Storosios \u017earnos v\u0117\u017eio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. \u0160i programa \u012fgyvendinama Vilniaus, Kauno, Klaip\u0117dos ir \u0160iauli\u0173 apskrityse. Ji skirta 50–75 met\u0173 asmenims, kuriems kart\u0105 per dvejus metus atliekamas imunocheminis testas<\/a>. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai tur\u0117s pasitikrinti po dvej\u0173 met\u0173. Jei atsakymas teigiamas, \u0161eimos gydytojas duos siuntim\u0105 kolonoskopijai atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali b\u016bti atliekama ir biopsija.
\n <\/div>\n

Apie prevencines programas, finansuojamas i\u0161 Privalomojo sveikatos draudimo fondo jus gali informuoti \u0161eimos gydytojas ar slaugytojas. Neb\u016btina laukti kvietimo pasitikrinti reikia rodyti ir savo iniciatyv\u0105, jeigu kilo bent menkiausias \u012ftarimas. \u0160eimos gydytojas visada suteiks jums r\u016bpim\u0105 informacij\u0105, paskirs tyrimus. <\/p>\n

iMed<\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pagal naviko augimo pob\u016bd\u012f, jo plitim\u0105, \u012ftak\u0105 organizmui – navikai gali b\u016bti piktybiniai ir nepiktybiniai. Nepiktybiniai navikai auga ne\u012fsiskverbdami ir nei\u0161plisdami \u012f kitus organus. Da\u017eniausiai jie s\u0117kmingai pa\u0161alinami operacijos b\u016bdu. Nepiktybinio naviko l\u0105stel\u0117s ma\u017eai kuo skiriasi nuo t\u0173, i\u0161 kuri\u0173 i\u0161sivyst\u0117, jos tik ne\u012fprastai i\u0161sid\u0117s\u010diusios, ta\u010diau kai kurie nepiktybiniai navikai gali virsti piktybiniais.<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[275,506,279,665,157,3192,3193,415,893,125,2433,470,138,95,8,587],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9501","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-diagnoze","tag-gimdos-kaklelio-vezio","tag-liaukos","tag-mamografijos","tag-nutukimas","tag-paneigti-ligos","tag-patvirtinti-paneigti-ligos","tag-profilaktika","tag-pusles","tag-rukymas","tag-sirge","tag-terapijos","tag-vaistai","tag-vezys","tag-virusas","tag-visuomenes-sveikatos-specialistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9501","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9501"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9501\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9501"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9501"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9501"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9501"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9501"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}