Pirmiausia gydytojas ap\u017ei\u016bri, i\u0161klauso ligonio nusiskundimus, atlieka auskultacij\u0105, kurios metu fonendoskopu klausoma kv\u0117pavimo sistemos organ\u0173 sukeliam\u0173 gars\u0173. Paciento pra\u0161oma giliai \u012fkv\u0117pti ir i\u0161kv\u0117pti, o gydytojas \u012fvertina, koks kv\u0117pavimas abiejose plau\u010di\u0173 pus\u0117se, ar n\u0117ra karkal\u0173, ar kv\u0117pavimas neprislop\u0119s. Atsi\u017evelgiant \u012f auskultacijos rezultatus, sudaromas tolesnis tyrim\u0173 planas. Da\u017eniausiai po to atliekama spirometrija, t.y. vertinama kv\u0117pavimo funkcija. \u0160io tyrimo metu i\u0161matuojama gyvybin\u0117 plau\u010di\u0173 talpa, palyginama su norma. Gyvybin\u0117 plau\u010di\u0173 talpa suma\u017e\u0117ja sergant plau\u010di\u0173 u\u017edegimu, tuberkulioze, po plau\u010di\u0173 operacijos (plau\u010di\u0173 talpos ma\u017e\u0117jimas siejamas su plau\u010di\u0173 pavir\u0161iaus suma\u017e\u0117jimu).<\/p>\n
Kitas \u017eymuo, kuris stebimas spirometrijos metu, yra kv\u0117pavimo greitis, t.y. matuojama, kiek oro i\u0161 plau\u010di\u0173 per sekund\u0119 i\u0161kvepia \u017emogus. \u0160is tyrimas yra vadinamasis auksinis standartas diagnozuojant l\u0117tin\u0119 obstrukcin\u0119 plau\u010di\u0173 lig\u0105 (LOPL), kurios metu d\u0117l bronch\u0173 obstrukcijos (susiaur\u0117jimo) i\u0161kvepiamo oro greitis sul\u0117t\u0117ja. Taip pat i\u0161kv\u0117pimo greitis ma\u017eesnis sergant astma<\/a>.<\/p>\n Nusta\u010dius kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcij\u0105, kitas etapas yra i\u0161siai\u0161kinti, ar \u0161i\u0105 patologij\u0105 galima panaikinti medikamentais. Tuomet pacientui duodama \u012fkv\u0117pti bronchus ple\u010dian\u010dio vaisto ir po 20 min. tyrimas v\u0117l kartojamas. Jeigu, pacientui suvartojus vaist\u0173, bronch\u0173 obstrukcija nenustatoma, diagnozuojama astma. Jeigu i\u0161lieka (toki\u0105 b\u016bkl\u0119 medikai \u012fvardija kaip stabili\u0105 bronch\u0173 obstrukcij\u0105) – \u012ftariamas l\u0117tinis bronchitas<\/a> arba LOPL<\/a>.<\/p>\n Taip pat gydytojai atlieka kraujo \u012fsotinimo deguonimi \u012fvertinim\u0105, t.y. saturacij\u0105. Tam reikalinga pulsoksimetrija, t.y. tyrimas, kurio metu u\u017ededamas specialus antpir\u0161tis ir stebimas deguonies prisotinimas \u017emogaus arteriniame kraujyje bei pulso da\u017enis. Kraujo \u012fsotinimas deguonimi tur\u0117t\u0173 b\u016bti didesnis kaip 95 proc. Suma\u017e\u0117j\u0119s \u012fsotinimas rodo, kad kv\u0117pavimo funkcija yra nepakankama. Tokiu atveju ligoniui atliekamas i\u0161samus kraujo tyrimas, tiriama kraujo duj\u0173 sud\u0117tis – \u0161armingumas, r\u016bg\u0161tingumas ir t.t.<\/p>\n Pra\u0161ome pakomentuoti radiologinius tyrimus. Koki\u0105 informacij\u0105 jie suteikia gydytojui?<\/em><\/strong><\/p>\n Radiologinis tyrimas – taikr\u016btin\u0117s l\u0105stos rentgenograma. \u0160io tyrimo metu \u017emogus fotografuojamas i\u0161 priekio arba\/ir i\u0161 \u0161ono (da\u017eniausiai kairiojo). Rentgenograma – labai informatyvus tyrimas, jis leid\u017eia diagnozuoti \u012fvairias anomalijas – navikus, plau\u010di\u0173 u\u017edegim\u0105, parodo l\u0117tinio bronchito po\u017eymius, tuberkulioz\u0117s ar kitus neai\u0161kius \u017eidinius, kurie gali b\u016bti sergant plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu arba plintant jam \u012f plau\u010dius. Be to, atlikus rentgenogram\u0105, galima \u012fvertinti ir pa\u010dius plau\u010dius, taip pat kaul\u0173 sistem\u0105 (matome \u0161onkaulius, kr\u016btinkaul\u012f), galime \u012ftarti, kas darosi pleuros ertm\u0117je (joje gali kauptis skystis arba oras), taip pat galime \u012fvertinti plau\u010di\u0173 audin\u012f ir net \u0161ird\u012f, nes matome \u0161irdies kont\u016brus, pagal kuriuos galime \u012ftarti \u0161irdies nepakankamum\u0105. <\/p>\n Kitas radiologinis tyrimas – kompiuterin\u0117 tomografija (KT). KT niekada neb\u016bna pirmaeilis tyrimas, jis atliekamas tik jau radus poky\u010di\u0173kr\u016btin\u0117s l\u0105stoje ir skirtas jiems detalizuoti. KT metu pasluoksniui skenuojamakr\u016btin\u0117s l\u0105sta. \u0160io tyrimo metu papildomai suleid\u0119 kontrastin\u0117s med\u017eiagos, pamatysime kraujagysles ir plau\u010di\u0173 kraujotak\u0105, gal\u0117sime \u012fvertinti, ar ji sutrikusi, ar plau\u010di\u0173 arterijose yra kre\u0161uli\u0173.<\/p>\n \u017dmon\u0117s, i\u0161gird\u0119, kad plau\u010di\u0173 rentgeno nuotraukoje matyti bronchito ar kitos ligos liekam\u0173j\u0173 rei\u0161kini\u0173, sunerimsta, nes nesupranta, k\u0105 tai rei\u0161kia. Jiems kyla klausimas, ar toki\u0105 b\u016bkl\u0119 reikia gydyti.<\/em><\/strong><\/p>\n Taip sakydami gydytojai papras\u010diausiai konstatuoja fakt\u0105, kad \u017emogus, galb\u016bt net nieko ne\u012ftar\u0119s, jau persirgo plau\u010di\u0173 liga. Da\u017enai l\u0117tiniu bronchitu sergan\u010diam \u017emogui gydytojas gali pasakyti, kad jo plau\u010di\u0173 pie\u0161inys pary\u0161k\u0117j\u0119s. Liekamieji rei\u0161kiniai plau\u010diuose gali b\u016bti matomi persirgus tuberkulioze, nes sveikstant tuberkulioz\u0117s \u017eidiniai ne tik rand\u0117ja, bet ir kalk\u0117ja. B\u016btent \u0161ios kalk\u0117s, susikaupusios buvusiuose tuberkulioz\u0117s \u017eidiniuose, labai intensyviai ir ai\u0161kiai matomos rentgeno nuotraukoje. Be abejo, nusilpus organizmui ar pavartojus imunin\u0119 sistem\u0105 slopinan\u010di\u0173 vaist\u0173, tuberkulioz\u0117<\/a> gali atsinaujinti. Tuomet bus reikalingas gydymas, bet liekam\u0173j\u0173 jos \u017eidini\u0173 gydyti tikrai nereikia.<\/p>\n Kokiais atvejais reikalingi endoskopiniai tyrimai?<\/em><\/strong><\/p>\n Vienas pagrindiniu endoskopini\u0173 tyrim\u0173 – bronchoskopija, kai specialiu endoskopu ap\u017ei\u016brima nosiarykl\u0117, gerklos, trach\u0117ja, bronchai. Tyrimas atliekamas taikant vietin\u0119 arba bendr\u0105 nejautr\u0105. <\/p>\n \u0160io tyrimo metu gydytojas gali matyti, koks yra bronch\u0173 sekretas (p\u016bliai, kraujas ar gleiv\u0117s), taip pat aptikti \u012fvairius darinius ir kartu atlikti biopsij\u0105 (paimti gabal\u0117l\u012f audinio ir i\u0161tirti j\u012f laboratorijoje). Tai itin svarbu nustatant v\u0117\u017eines ligas. Med\u017eiaga biopsijai imama i\u0161 bronch\u0173 arba i\u0161 plau\u010di\u0173 praduriant bronchus. Toks tyrimas gana sud\u0117tingas ir atliekamas kontroliuojant rentgeno spinduliais. Min\u0117ta bronchoskopija priskiriama prie diagnostini\u0173 tyrim\u0173, ta\u010diau dar galima atlikti ir gydom\u0105sias bronchoskopijas. \u0160i\u0173 tyrim\u0173 metu atliekamos gydomosios proced\u016bros: stabdomas kraujavimas<\/a>, \u0161alinami polipai, svetimk\u016bniai ir kt.<\/p>\n Taip pat bronchoskopijos metu gali b\u016bti atliktas bronchoalveolinis lava\u017eas. Jo metu bronchai ir alveol\u0117s praplaunami, o paimtas skystis i\u0161tiriamas laboratorijoje, kurioje nustatoma, kokios l\u0105stel\u0117s tame skystyje vyrauja (tiriama l\u0105steli\u0173 sud\u0117tis: limfocitai, neutrofilai, makrofagai ir kt.). Gavus \u0161io tyrimo rezultatus, tikslinama diagnoz\u0117, nes \u012fvairioms ligoms b\u016bdingas tam tikr\u0173 l\u0105steli\u0173 skai\u010diaus padid\u0117jimas.<\/p>\n Kokie nauji tyrimai at\u0117jo \u012f gydytoj\u0173 praktik\u0105?<\/em><\/strong><\/p>\n Prie\u0161 por\u0105 met\u0173 Kauno klinikose buvo \u012fdiegtas naujas diagnostinis tyrimas, kurio metu atliekant bronchoskopij\u0105 biopsijos med\u017eiaga paimama i\u0161 \u0161alia bronch\u0173 esan\u010di\u0173 limfmazgi\u0173. Tyrimas atliekamas jo eig\u0105 kontroliuojant ultragarsu. \u0160is tyrimas svarbus \u012ftariant \u012fvairias piktybines limfmazgi\u0173 ligas, sarkoidoz\u0119, taip pat tiriant v\u0117\u017eio i\u0161plitim\u0105 \u012f limfmazgius.<\/p>\n Kokie pasiekimai nustatant kv\u0117pavimo sistemos ligas pagal gen\u0173 mutacijas?<\/em><\/strong><\/p>\n Yra dvi da\u017eniausios paveldimos ligos, kurios pasirei\u0161kia l\u0117tiniu plau\u010di\u0173 pa\u017eeidimu, – tai cistin\u0117 fibroz\u0117<\/a> (CF) ir alfa 1 antitripsino stoka. CF diagnozuojama atliekant kraujo genetin\u012f tyrim\u0105, kuris nustato \u0161ios ligos geno mutacijos tip\u0105. Alfa 1 antitripsino stokos atveju matuojama jo koncentracija kraujo serume ir tada nustatoma gen\u0173 mutacija.<\/p>\n Nauja, kad sergantiesiems plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu galima i\u0161tirti biopsijos med\u017eiag\u0105 ir nustatyti, ar v\u0117\u017eio l\u0105stel\u0117se yra epidermio augimo faktoriaus receptoriaus geno mutacij\u0173. Tai pati naujausia technologija, leid\u017eianti skirti pa\u017eangiausi\u0105 gydym\u0105, paremt\u0105 \u0161io receptoriaus blokavimu. Tiesa, \u0161i v\u0117\u017eio forma gana reta. Nusta\u010dius kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcij\u0105, kitas etapas yra i\u0161siai\u0161kinti, ar \u0161i\u0105 patologij\u0105 galima panaikinti medikamentais. Tuomet pacientui duodama \u012fkv\u0117pti bronchus ple\u010dian\u010dio vaisto ir po 20 min. tyrimas v\u0117l kartojamas. Jeigu, pacientui suvartojus vaist\u0173, bronch\u0173 obstrukcija nenustatoma, diagnozuojama astma. Jeigu i\u0161lieka (toki\u0105 b\u016bkl\u0119 medikai \u012fvardija kaip stabili\u0105 bronch\u0173 obstrukcij\u0105) – \u012ftariamas l\u0117tinis bronchitas<\/a> arba LOPL<\/a>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[96,3188,205,1710,1123,12,1735,110,1327,215],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9533","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-alergijos","tag-bronchoskopija","tag-gydytojai","tag-kvepavimas","tag-kvepavimo-funkcija","tag-plaucius","tag-radiologinis","tag-sergantiesiems","tag-skystis","tag-tuberkuliozes"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9533","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9533"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9533\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9533"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9533"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9533"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9533"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9533"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n\u00a0<\/p>\n<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"