{"id":9591,"date":"2011-12-20T20:00:00","date_gmt":"2011-12-20T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-12-20T20:00:00","modified_gmt":"2011-12-20T20:00:00","slug":"dideli-fiziniai-kruviai-gali-pakenkti-desinei-sirdies-pusei","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/dideli-fiziniai-kruviai-gali-pakenkti-desinei-sirdies-pusei\/9591\/","title":{"rendered":"Dideli fiziniai kr\u016bviai gali pakenkti de\u0161inei \u0161irdies pusei"},"content":{"rendered":"
Dideli fiziniai kr\u016bviai gali pakenkti \u0161ird\u017eiai. \u0160ia tema jau diskutuojama daug met\u0173, mechanizmas n\u0117ra labai ai\u0161kus. Ta\u010diau atrodo, kad palaipsniui ai\u0161k\u0117ja, jog dideli fiziniai kr\u016bviai yra labiau pavojingi de\u0161inei \u0161irdies pusei, o ne kairei.<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
Tyr\u0117 atlet\u0173 \u0161irdies veikl\u0105<\/strong><\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
Kairiojoje \u0161irdies pus\u0117je (kairysis skilvelis ir kairysis prie\u0161irdis) yra daugiau \u0161irdies raumens, sienel\u0117s yra storesn\u0117s ir gali b\u016bti, kad tai padeda lengviau susidoroti su dideliais fiziniais kr\u016bviais. De\u0161iniojoje \u0161irdies pus\u0117je (de\u0161inysis skilvelis ir de\u0161inysis prie\u0161irdis) \u0161irdies raumens yra ma\u017eiau, sienel\u0117s yra plonesn\u0117s. Tod\u0117l gali b\u016bti, kad de\u0161inioji \u0161irdies pus\u0117 su dideliais fiziniais kr\u016bviais susidoroja ne taip lengvai, kaip kairioji. (\u0160irdies anatomija) <\/a><\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
Naujausi austral\u0173 mokslinink\u0173 duomenys patvirtina \u0161i\u0105 hipotez\u0119. Dideli fiziniai kr\u016bviai (tokie kaip maratonas) kenkia de\u0161inei \u0161irdies pusei. I\u0161 karto po var\u017eyb\u0173 \u017eenkliai suma\u017e\u0117ja de\u0161in\u0117s \u0161irdies pus\u0117s\u00a0 parametrai. Jie atsikuria tik po savait\u0117s. Tokia yra austral\u0173 mokslinink\u0173 grup\u0117s, vadovaujamos Dr. Andr\u00e9 La Gerche i\u0161 Melnburno, i\u0161vada. Kai kuriems i\u0161 \u0161i\u0173 atlet\u0173 net atsiranda de\u0161in\u0117s \u0161irdies pus\u0117s rand\u0117jimo po\u017eymiai \u2013 tai buvo nustatyta \u0161irdies magnetinio rezonanso b\u016bdu. Dideli fiziniai kr\u016bviai didesn\u0117s \u012ftakos kairei \u0161irdies pusei netur\u0117jo. \u00a0Straipsnio apa\u010dioje pateikiamas normalus \u0161irdies magnetinio rezonanso tyrimo judantis vaizdas, kuriame matyti kair\u0117s ir de\u0161in\u0117s \u0161irdies pusi\u0173 veikla.<\/div>\n
Australai steb\u0117jo 40 atlet\u0173, kurie dalyvavo maratono, triatlono, kaln\u0173 dvira\u010di\u0173 arba ultratriatlono var\u017eybose. Am\u017eiaus vidurkis \u2013 37 metai. Jie visi treniruodavosi ma\u017eiausiai 10 valand\u0173 per savait\u0119 ir u\u017eimdavo vietas pirmajame ketvirtyje.<\/div>\n
Atlet\u0173 \u0161irdies veikla buvo \u012fvertinta 2-3 savait\u0117s iki var\u017eyb\u0173, i\u0161 karto po var\u017eyb\u0173 ir 6-11 dien\u0173 po var\u017eyb\u0173.<\/div>\n
I\u0161 karto po var\u017eyb\u0173 visi de\u0161in\u0117s \u0161irdies pus\u0117s parametrai pablog\u0117davo, ji i\u0161sipl\u0117sdavo. Kair\u0117s \u0161irdies pus\u0117s veikla nesikeit\u0117.<\/div>\n
Kraujuje taip pat b\u016bdavo padid\u0117j\u0119 \u0161irdies raumens pakenkimo \u017eymenys- troponinas I ir natriuretinis peptidas B. Tai buvo susij\u0119 su de\u0161in\u0117s \u0161irdies pus\u0117s susitraukimo funkcijos suma\u017e\u0117jimu, kair\u0117s pus\u0117s \u0161irdies veikla i\u0161liko nepakitusi. Kuo ilgiau u\u017etrukdavo var\u017eybos, tuo labiau nusilpdavo de\u0161in\u0117s \u0161irdies pus\u0117s veikla.<\/div>\n
Po 6-11 dien\u0173 beveik visi de\u0161in\u0117s \u0161irdies\u00a0 pus\u0117s parametrai gr\u012f\u017eo \u012f pradin\u012f lyg\u012f, i\u0161skyrus de\u0161in\u0117s \u0161irdies pus\u0117s atsipalaidavimo funkcij\u0105.<\/div>\n
Penkiems i\u0161 30 atlet\u0173 buvo pasteb\u0117ti de\u0161in\u0117s \u0161irdies pus\u0117s rand\u0117jimo po\u017eymiai. Vis\u0173 \u0161i\u0173 sportinink\u0173 sta\u017eas buvo ilgesnis nei kit\u0173, j\u0173 pradiniai de\u0161in\u0117s \u0161irdies pus\u0117s parametrai buvo blogesni nei kit\u0173.<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
De\u0161iniajam skilveliui \u2013 daugiau darbo<\/strong><\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
Gydytojas kardiologas habil.dr. prof. Algimantas Kirkutis \u201eVakar\u0173 Lietuvos medicinai\u201c paai\u0161kino, kad dideli\u0173 fizini\u0173 kr\u016bvi\u0173 metu ry\u0161kiai padid\u0117ja deguonies pareikalavimas visuose organizmo raumenyse ir organuose. Intensyv\u0117ja<\/div>\n
kraujotaka plau\u010di\u0173 alveol\u0117se, kur vyksta intensyvi duj\u0173 apykaita. Diafragma ir kiti kv\u0117pavim\u0105 u\u017etikrinantieji raumenys \u012fsitempia, nes\u00a0 dirba labai intensyviai.<\/div>\n
\"Dideli\"Dideli\"Dideli\"Dideli<\/div>\n
\u201e\u0160ie ir kiti procesai didelio fizinio kr\u016bvio metu apsunkina kraujo pritek\u0117jim\u0105 \u012f plau\u010dius. O kaip tik de\u0161inysis \u0161irdies skilvelis pumpuoja venin\u012f krauj\u0105 i\u0161 periferijos \u012f plau\u010dius. Didelio fizinio kr\u016bvio metu jis susiduria su tam tikru audini\u0173 pasiprie\u0161inimu, padid\u0117ja kraujo spaudimas skilvelyje. Tod\u0117l jam tenka nudirbti didesn\u012f darb\u0105, o tai pareikalauja ir didesni\u0173 s\u0105naud\u0173 bei gali sukelti jo raumens pakenkim\u0105\u201c, \u2013 pasakojo jis.<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
Baltymai, rodantys raumens pakenkim\u0105<\/strong><\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
K\u0105 rei\u0161kia po var\u017eyb\u0173 sportinink\u0173 kraujuje padid\u0117j\u0119 \u0161irdies raumens pakenkimo \u017eymenys- troponinas I ir natriuretinis peptidas B?<\/div>\n
A. Kirkutis paai\u0161kino, jog troponinas yra trij\u0173 baltym\u0173 \u00a0(troponino C, troponino I, troponino T) kompleksas. \u0160io komplekso padid\u0117jimas organizmo kraujuje rodo raumens pakenkim\u0105. Jo koncentracija pradeda did\u0117ti po 2\u20134 val. nuo miokardo infarkto prad\u017eios, o pik\u0105 pasiekia po 12\u201316 valand\u0173. Troponinas I yra specifi\u0161kesnis \u017eymuo nei kreatinkinaz\u0117 MB. Kartais kartu nustatoma ir troponino T koncentracija (norma iki 0,1 \u03bcg\/l).<\/div>\n
Natriuretinis peptidas B \u2013 tai dar vienas \u0161irdies raumens pakenkim\u0105 atspindintis baltymas, randamas paciento kraujuje. B tipo natriuretinio peptido koncentracija \u016bminio miokardo infarkto metu yra susijusi su kairiojo skilvelio geometrijos poky\u010diais bei remodeliavimusi. B tipo natriuretinis peptidas kartu su kitais miokardo pa\u017eeidimo \u017eymenimis gali b\u016bti naudojamas prognozuojant kairiojo skilvelio funkcijos poky\u010dius po miokardo infarkto.<\/div>\n
Abu \u0161ie \u00a0baltymai nustatomi laboratorijose i\u0161 paciento kraujo, \u012ftariant susirgim\u0105 miokardo infarktu. Da\u017eniau tiriama troponino koncentracija.<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
Rekomendacija<\/strong><\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
\u201eDidelis fizinis kr\u016bvis susij\u0119s su dideliu \u0161irdies raumens apkrovimu. Jei \u0161irdis \u00a0nepasirengusi kr\u016bviams (netreniruota), \u00a0jis gali b\u016bti pavojingas ir i\u0161provokuoti \u0161irdies kraujotakos ir kitokius pakenkimus. Tod\u0117l norint b\u0117gti maraton\u0105 reikia gerai pasiruo\u0161ti tam\u201c, \u2013 rekomenduoja A. Kirkutis.<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
\u00a0<\/strong><\/div>\n
\u0160altinis<\/strong><\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
La Gerche A, et al \u201eExercise-induced right ventricular dysfunction and structural remodelling in endurance athletes\u201c Eur Heart J 2011; DOI: 10.1093\/eurheartj\/ehr397.
\n\u00a0<\/div>\n

iMed<\/p>\n

\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos<\/a><\/p>\n

<\/a>Testas<\/a> – arterin\u0117 hipertenzija<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dideli fiziniai kr\u016bviai gali pakenkti \u0161ird\u017eiai. \u0160ia tema jau diskutuojama daug met\u0173, mechanizmas n\u0117ra labai ai\u0161kus. Ta\u010diau atrodo, kad palaipsniui ai\u0161k\u0117ja, jog dideli fiziniai kr\u016bviai yra labiau pavojingi de\u0161inei \u0161irdies pusei, o ne kairei.<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[3164,3165,12,895,3166,3167,3163],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-9591","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-natriuretinis","tag-peptidas","tag-plaucius","tag-pusei","tag-sirdies-puses","tag-sirdies-raumens-pakenkimo","tag-skilvelis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9591","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9591"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9591\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9591"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9591"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9591"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9591"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9591"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}