Inkst\u0173 akmenlig\u0117<\/a> – nebyli liga, nes akmenukai susiformuoja inkst\u0173 kolektorin\u0117je sistemoje, t.y. ten, kur susikaupia pasigamin\u0119s \u0161lapimas, – inkst\u0173 taurel\u0117se ar geldel\u0117se. Tad jeigu akmenukas yra inkste, jeigu jis nekeliauja su \u0161lapimu \u0161lapimo takais, \u017emogus joki\u0173 simptom\u0173 ir nejau\u010dia.<\/p>\nTa\u010diau jeigu akmenukai yra iki 1 cm dyd\u017eio, t.y. ma\u017eesni negu \u0161lapimtakio skersmuo, jie gali ir migruoti. Tada \u017emon\u0117s skund\u017eiasi inkst\u0173 diegliais, kuri\u0173 metu jau\u010dia labai stipr\u0173 str\u0117n\u0173 skausm\u0105, plintant\u012f \u017eemyn \u012f pilvo apa\u010di\u0105, kirk\u0161n\u012f. Ligonis gali da\u017eniau \u0161lapintis, j\u012f gali varginti nemalonus poj\u016btis \u0161lapinantis.<\/p>\n
Pagal strukt\u016br\u0105 a\u0161triausi, sudaryti lyg i\u0161 adat\u0117li\u0173, yra kalcio oksalatiniai akmenys. Skausmus gali sukelti ir su \u0161lapimu keliaujan\u010dios drusk\u0173 sankaupos. Tada \u017emogus gali sk\u0173stis badymo, dirginimo poj\u016b\u010diais \u0161lapinantis.<\/p>\n
Kaip su\u017einoti i\u0161 ko susiformavo inkst\u0173 akmenukas? Kokie tyrimai pad\u0117s tai nustatyti?<\/em><\/strong><\/p>\nChemin\u0119 akmen\u0173 sandar\u0105 galima nustatyti (i\u0161tyrus laboratorijoje), jeigu pavyksta pagauti akmenuk\u0105, i\u0161kritus\u012f \u0161lapinantis. Taip pat tiksli\u0105 jo sud\u0117t\u012f su\u017einosime i\u0161tyr\u0119 operacijos ar kitos chirurgin\u0117s intervencijos metu pa\u0161alintus i\u0161 inkst\u0173 akmenis. Da\u017eniausiai apie inkstuose susiformavusi\u0173 akmen\u0173 sud\u0117t\u012f tenka spr\u0119sti atlikus netiesioginius tyrimus (kraujo, paros \u0161lapimo, rentgenologinius).<\/p>\n
Akmen\u0173 susidarymo rizika did\u0117ja, jeigu kraujyje ir \u0161lapime did\u0117ja litogenini\u0173 med\u017eiag\u0173 koncentracijos. Kraujyje galima nustatyti padid\u0117jusi\u0105 kalcio (ne visada, nors akmenys b\u016bna kalciniai), \u0161lapimo r\u016bg\u0161ties, prieskydini\u0173 liauk\u0173 hormono koncentracij\u0105. Gali b\u016bti padid\u0117j\u0119s kalcio, oksalat\u0173, \u0161lapimo r\u016bg\u0161ties, fosfat\u0173 i\u0161skyrimas su \u0161lapimu. Da\u017enai kartu nustatomas citrat\u0173 tr\u016bkumas \u0161lapime. Pacientui rekomenduojama vis\u0105 par\u0105 rinkti \u0161lapim\u0105, j\u012f i\u0161filtruoti ir tyrimams atne\u0161ti \u0161lapimo nuos\u0117das. Taip pat tiriamas min\u0117t\u0173 litogenini\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekis paros \u0161lapime.<\/p>\n
Pagal tai, kokios med\u017eiagos koncentracija \u0161lapime vir\u0161ys nustatytas normas, ir kartu vertinant kit\u0173 tyrim\u0173 (rentgeno) rezultatus sp\u0117jama, kokie akmenys formuojasi.<\/p>\n
Pilvo echoskopija parodys visus akmenis, esan\u010dius inkstuose, bet ne \u0161lapimtakiuose. \u201eAuksinis standartas” diagnozuojant vis\u0173 lokalizacij\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 akmenis yra kompiuterin\u0117 tomografija (be kontrastin\u0117s med\u017eiagos). Echoskopinis tyrimas nepadeda nustatyti akmen\u0173 chemin\u0117s sud\u0117ties. O dvigubos energijos kompiuterin\u0117s tomografijos (DECT) metu pagal signalo intensyvum\u0105 galima nustatyti akmen\u0173 chemin\u0119 sud\u0117t\u012f. Tai naujas diagnostikos metodas (vyksta moksliniai tyrimai), kurio dar teks palaukti klinikin\u0117je praktikoje.<\/p>\n
Atskirti akmen\u0173 sud\u0117t\u012f gali pad\u0117ti rentgenologiniai tyrimai. Jeigu atlikus ap\u017evalgin\u012f pilvo rentgeno tyrim\u0105 matomi akmen\u0173 \u0161e\u0161\u0117liai, da\u017eniausiai jie yra kalciniai, nes b\u016btent \u0161ie akmenys yra rentgenokontrastiniai. Taip pat rentgenologinio tyrimo metu matysis ir struvitiniai (koraliniai) akmenys. O, tarkim, uratin\u0117s akmenlig\u0117s, kuri taip pat yra gana da\u017ena, \u0161is tyrimas nenustatys, nes ap\u017evalgini\u0173 rentgeno tyrim\u0173 metu \u0161i\u0173 akmen\u0173 nesimato. Rentgenas (be kontrasto) nei\u0161ry\u0161kins ir vaist\u0173 sukeltos akmenlig\u0117s.<\/p>\n
Kaip mityba gali daryti \u012ftak\u0105 akmen\u0173 formavimuisi?<\/em><\/strong><\/p>\nKaip jau min\u0117jau, akmenlig\u0117s rizika did\u0117ja, jeigu \u017emogus d\u0117l nepakankamo skys\u010di\u0173 kiekio suvartojimo i\u0161skiria nedaug koncentruoto \u0161lapimo, jei su \u0161lapimu skiriasi daugiau kalcio, oksalat\u0173, \u0161lapimo r\u016bg\u0161ties. Rekomenduojama rinktis tokius maisto produktus, kurie ma\u017eina min\u0117t\u0173 med\u017eiag\u0173 i\u0161siskyrim\u0105 su \u0161lapimu. Didelis kiekis suvartojam\u0173 gyvulin\u0117s kilm\u0117s baltym\u0173 didina kalcio, \u0161lapimo r\u016bg\u0161ties, ma\u017eina citrat\u0173 (jie neleid\u017eia formuotis akmenims) kiek\u012f \u0161lapime. Kalcio i\u0161siskyrim\u0105 su \u0161lapimu didina s\u016braus maisto vartojimas. Tod\u0117l, esant kalcinei akmenligei ar jos rizikai, rekomenduojama riboti valgomosios druskos kiek\u012f maiste iki 3-5 g per par\u0105.<\/p>\n
Oksalat\u0173 i\u0161skyrim\u0105 su \u0161lapimu didina kai kurios vir\u0161kinamojo trakto ligos, plonojo \u017earnyno operacijos, kai padid\u0117ja hiperoksalurijos rizika. Daug oksalo r\u016bg\u0161ties ir jos drusk\u0173 yra pomidoruose, rabarbaruose, kavoje, \u0161okolade, greipfrutuose, \u0161pinatuose, burok\u0117liuose, rie\u0161utuose, pupel\u0117se, bra\u0161k\u0117se ir t.t.<\/p>\n
Diagnozavus kalcin\u0119 akmenlig\u0119, visi\u0161kai atsisakyti gyvulin\u0117s kilm\u0117s baltym\u0173 nerekomenduojama. Jeigu sveikas \u017emogus turi suvartoti 1-1,2 g\/kg baltym\u0173 per dien\u0105, tai, esant akmenlig\u0117s rizikai, \u0161is kiekis turi b\u016bti suma\u017eintas iki 0,8 g\/kg\/d.<\/p>\n
Taip pat labai svarbu gerti daug skys\u010di\u0173: per dien\u0105 ne ma\u017eiau kaip 2-3 l. Sportininkams ar daug prakaituojantiems \u017emon\u0117ms skys\u010di\u0173 reikia dar daugiau.<\/p>\n
Jeigu yra kalcin\u0117s akmenlig\u0117s rizika, ar galima valgyti var\u0161k\u0119, pieno produkt\u0173?<\/em><\/strong><\/p>\nDiagnozavus kalcin\u0119 akmenlig\u0119, jokiais b\u016bdais kalcio vartojimo maiste riboti negalima. Jeigu \u017emogus su maistu gaus ma\u017eai kalcio, jo tr\u016bkum\u0105 kraujyje organizmas papildys tirpdant kaulus. Taip didinsime tik osteoporoz\u0117s rizik\u0105, o akmenlig\u0117s ne\u012fveiksime. Be to, esant ma\u017eam kalcio kiekiui maiste, padid\u0117ja oksalat\u0173 rezorbcija \u017earnyne, did\u0117ja j\u0173 i\u0161skyrimas su \u0161lapimu – did\u0117ja kalcio oksalatin\u0117s akmenlig\u0117s rizika.<\/p>\n
Kokia ligos profilaktika?<\/em><\/strong><\/p>\nTur\u0117tume gerti daug tyro, ma\u017eai mineralizuoto vandens. Ar vanduo bus prisotintas angliar\u016bg\u0161t\u0117s, ar ne, inkst\u0173 akmenligei didesn\u0117s \u012ftakos neturi. Skys\u010di\u0173 reikia suvartoti tiek, kad i\u0161skiriamo \u0161lapimo kiekis per par\u0105 b\u016bt\u0173 daugiau kaip 2 litrai.<\/p>\n
Akmenlig\u0117s profilaktikai tinka taur\u0117 raudono vyno, alaus. Ankstesni\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, arbata, kava buvo priskiriama prie akmenlig\u0117s rizik\u0105 didinan\u010di\u0173 produkt\u0173. Nauji tyrimai rodo, kad kava, arbata ma\u017eina \u0161ios ligos rizik\u0105.<\/p>\n
\u012erodyta apelsin\u0173 sul\u010di\u0173 nauda persp\u0117jant kalcini\u0173 akmen\u0173 susidarym\u0105. Jeigu yra kalcio oksalatin\u0117s akmenlig\u0117s rizika, netinka greipfrut\u0173, pomidor\u0173 sultys, limonadai, kokakola. <\/em>Valgant daug kalio turin\u010di\u0173 vaisi\u0173, dar\u017eovi\u0173, gr\u016bd\u0173 produkt\u0173, did\u0117ja citrat\u0173 kiekis \u0161lapime, ma\u017e\u0117ja kalcio i\u0161skyrimas. Tai taip pat labai svarbu.<\/p>\nKalb\u0117josi Natalija Voronaja<\/div>\n
![\"Inkst\u0173]()
<\/p>\n
\u0160alinimo sistemos ligos<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Inkstai – tai pagrindiniai organai, kurie i\u0161 kraujo pa\u0161alina med\u017eiag\u0173 apykaitos produktus, reguliuoja organizmo skys\u010di\u0173 sud\u0117t\u012f ir kiek\u012f, \u0161arm\u0173 ir r\u016bg\u0161\u010di\u0173 pusiausvyr\u0105. Jei su \u0161lapimu i\u0161siskirian\u010di\u0173 tam tikr\u0173 med\u017eiag\u0173 koncentracija did\u0117ja, gali formuotis \u012fvairaus dyd\u017eio akmenys, apie kuriuos \u017emon\u0117s neretai net nenutuokia, nes patogiai \u012fsitais\u0119 akmenukai joki\u0173 simptom\u0173 nekelia. Da\u017eniausiai negalavimai ima kamuoti jiems pajud\u0117jus.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[137,184],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9603","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-ligonis","tag-maiste"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9603","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9603"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9603\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9603"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9603"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9603"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9603"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9603"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}