{"id":9607,"date":"2011-12-12T20:00:00","date_gmt":"2011-12-12T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-12-12T20:00:00","modified_gmt":"2011-12-12T20:00:00","slug":"zmogaus-sveikata-priklauso-ir-nuo-kvepavimo-sistemos-bukles","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/zmogaus-sveikata-priklauso-ir-nuo-kvepavimo-sistemos-bukles\/9607\/","title":{"rendered":"\u017dmogaus sveikata priklauso ir nuo kv\u0117pavimo sistemos b\u016bkl\u0117s"},"content":{"rendered":"<p class=\"tekstasIvadas\" align=\"justify\">Visi gird\u0117jome posak\u012f \u201e kas kv\u0117puoja ne visa kr\u016btine, tas gyvena nevisavert\u012f gyvenim\u0105\u201c. Sveikos gyvensenos propaguotojai teigia, kad taisyklinga mityba gyvenim\u0105 gali pailginti 20 met\u0173, o taisyklingas kv\u0117pavimas \u2013 net 40 met\u0173. Ar kv\u0117puojame taisyklingai? Ar apskritai kv\u0117pavimas tur\u0117t\u0173 r\u016bp\u0117ti \u017emogui? O gal netaisyklingas kv\u0117pavimas gali b\u016bti viena i\u0161 daugelio lig\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kuri\u0105 pa\u0161alinus, i\u0161nyks ir ligos? <\/p>\n<p>Apie tai kalbam\u0117s su alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologe ir klinikine imunologe medicinos moksl\u0173 daktare docente J\u016brate Staik\u016bniene (www.cd8klinika.lt). <br \/>\n\u00a0<\/p>\n<p class=\"tekstas\" align=\"justify\"><strong>Kv\u0117pavimo proceso esm\u0117 \u017einoma: \u012fkvepiame deguon\u012f, i\u0161kvepiame anglies dioksid\u0105. Pra\u0161ome pakomentuoti tai pla\u010diau.<\/strong> <br \/>\nPriminsiu, kad m\u016bs\u0173 organizmo kv\u0117pavimo takai skirstomi \u012f vir\u0161utinius ir apatinius, o riba, kuri atskiria vienus nuo kit\u0173, yra gerklos. Vir\u0161 gerkl\u0173 \u2013 vir\u0161utiniai kv\u0117pavimo takai, \u017eemiau \u2013 apatiniai. <br \/>\n\u012e m\u016bs\u0173 organizm\u0105 oras patenka pro nos\u012f, kurioje su\u0161yla, apsivalo nuo dulki\u0173, kit\u0173 ter\u0161al\u0173, bakterij\u0173. O pagrindin\u0117 kv\u0117pavimo funkcija \u2013 apr\u016bpinti organizm\u0105 deguonimi ir pa\u0161alinti anglies dioksid\u0105. \u0160is procesas vadinamas organizmo duj\u0173 apykaita. <br \/>\nDuj\u0173 apykaita vyksta alveol\u0117se (bronch\u0173 medis i\u0161si\u0161akoja ir skyla \u012f bronchioles ir dar smulkesnes alveoles). Alveol\u0117s \u2013 tai \u201emai\u0161eliai\u201c plonomis sienel\u0117mis, kad lengviau praeit\u0173 dujos, ir gausiai apraizgyti kapiliar\u0173. Per alveoles, kuri\u0173 yra apie 300 mln., vyksta duj\u0173 apykaita, t.y. raudonieji kraujo k\u016bneliai (eritrocitai) atiduoda nereikaling\u0105 organizmui anglies dioksid\u0105, o pasiima deguon\u012f. Tai ir yra pagrindin\u0117 kv\u0117pavimo funkcija. <\/p>\n<p><strong>Kas nutinka, kai kv\u0117pavimo sistemos veikla ima trikti?<\/strong> <br \/>\nDeguonies badas vadinamas <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/hipoksija\/43831\">hipoksija<\/a>. Ji gali \u012fvykti, kai kv\u0117pavimo takuose yra kli\u016btis, pvz., vaikas \u012fkv\u0117p\u0117 svetimk\u016bn\u012f. Tokiu atveju oras nepatenka \u012f plau\u010dius, \u017emogus ima d\u016bsti, m\u0117lynuoti, gali netekti s\u0105mon\u0117s ir numirti. Juk \u0161ird\u017eiai irgi reikalingas deguonis: sustojus kv\u0117pavimui, po keli\u0173 minu\u010di\u0173 sustoja ir \u0161irdis. <br \/>\nKita gana da\u017ena \u016bminio kv\u0117pavimo sutrikimo prie\u017eastis \u2013 gerkl\u0173 edema (patinimas). J\u0105 gali sukelti \u012fvairios alergijos, pvz., \u012fg\u0117lus vapsvai, \u0161ir\u0161ei, kt. Tada i\u0161 prad\u017ei\u0173 \u017emogus b\u016bna prikim\u0119s, bet ilgainiui kv\u0117pavimo takai vis labiau u\u017espaud\u017eiami, \u017emogus d\u016bsta. <br \/>\nKv\u0117pavimo sistemos veikla gali sutrikti d\u0117l bronch\u0173 obstrukcijos, t.y. spazm\u0173. Da\u017eniausia to prie\u017eastis b\u016bna <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/bronchu-astma\/4344\">astmos <\/a>priepuolis. Tokio priepuolio metu \u017emogus jau\u010dia dusul\u012f, \u0161vok\u0161tim\u0105, \u0161vilpim\u0105 kr\u016btin\u0117je, pradeda m\u0117lynuoti, nes ima smarkiai tr\u016bkti deguonies. <br \/>\nTaip pat kv\u0117pavimas gali sukrikti patyrus traum\u0105, pvz.,kr\u016btin\u0117s l\u0105stos, kai plau\u010diai subli\u016bk\u0161ta. Sutrik\u0119s kv\u0117pavimas gali b\u016bti ir nerv\u0173 ligos pasekm\u0117, j\u012f gali nulemti sutrikusi kv\u0117pavimo raumen\u0173 veikla. <br \/>\nKv\u0117pavim\u0105 reguliuoja nerv\u0173 sistema: pailgose smegenyse yra kv\u0117pavimo centras. \u012evykus <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/insultas-smegenu-infarktas\/4396\">insultui,<\/a> komos metu ar i\u0161siliejus kraujui \u012f smegenis, gali sutrikti \u0161io centro veikla. D\u0117l to taip pat vystosi kv\u0117pavimo nepakankamumas. <\/p>\n<p><strong>Koks kv\u0117pavimas yra taisyklingas? <\/strong><br \/>\nVis\u0173 pirma, taisyklingas kv\u0117pavimas yra kv\u0117pavimas pro nos\u012f. Kitas dalykas, kad kai esame sveiki, savo kv\u0117pavimo nejau\u010diame. Ta\u010diau, esant slogai ar <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/sinusitas\/4393\">sinusitui<\/a>, ar kai nosis u\u017egulta d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, \u017emogus savaime ima kv\u0117puoti pro burn\u0105. Tada normalus kv\u0117pavimas sutrinka, nes \u012f plau\u010dius patenka \u0161altas oras, jis yra pavojingas, nes gali sukelti kv\u0117pavim\u0173 tak\u0173 u\u017edegim\u0105. Pro burn\u0105 kv\u0117puoti ypa\u010d pavojinga sergantiesiems l\u0117tin\u0117mis ligomis, pvz., astma, nes tai gali i\u0161provokuoti ligos pa\u016bm\u0117jim\u0105. <br \/>\nKv\u0117pavimas \u2013 tai refleksas, kurio, b\u016bdami sveiki, nejau\u010diame. Tik \u012fvairi\u0173 meditacij\u0173 ar kit\u0173 pratim\u0173 metu turime pajusti, kaip oras \u012feina ir i\u0161eina i\u0161 m\u016bs\u0173 organizmo. Be abejo, reikia stengtis kv\u0117puoti giliai, kad kuo daugiau oro patekt\u0173 \u012f plau\u010dius ir kad kuo daugiau i\u0161kv\u0117pdami gal\u0117tume pa\u0161alinti nereikaling\u0173 duj\u0173 i\u0161 organizmo. <\/p>\n<p><strong>Koks turi b\u016bti kv\u0117pavimo da\u017enis? Jei \u017emogus nuolat kv\u0117puoja negiliai, ar tai blogai? Ar reikia plau\u010dius treniruoti?<\/strong> <br \/>\nKv\u0117pavimas sureguliuotas gamtos, ir pats \u017emogus nieko reguliuoti, t.y. r\u016bpintis kv\u0117pavimo giliu, da\u017eniu ar plau\u010di\u0173 t\u016briu, netur\u0117t\u0173. Ta\u010diau kv\u0117pavimo funkcij\u0105, atlikus spirometrij\u0105, i\u0161matuoti galime. Spirometrija \u2013 tyrimas, kai specialiu aparatu patikrinama, kaip plau\u010diai kv\u0117puoja, ar n\u0117ra kv\u0117pavimo tak\u0173 susiaur\u0117jimo (obstrukcijos). Tyrimo metu i\u0161matuojama, kiek oro \u012f m\u016bs\u0173 plau\u010dius telpa, t.y. plau\u010di\u0173 t\u016bris, gyvybin\u0117 plau\u010di\u0173 talpa. Kitas svarbus plau\u010di\u0173 funkcijos \u017eymuo \u2013 \u012fkvepiamo ir i\u0161kvepiamo oro greitis, kuris leid\u017eia \u012fvertinti, ar n\u0117ra bronch\u0173 obstrukcijos (susiaur\u0117jimo), ir parodo, kaip greitai oras \u012feina ir i\u0161eina i\u0161 kv\u0117pavimo tak\u0173. <br \/>\nPlau\u010di\u0173 talpa gali b\u016bti ma\u017eesn\u0117, kai \u017emogus serga kokia nors plau\u010di\u0173 liga, pvz., didel\u0117s apimties plau\u010di\u0173 u\u017edegimu, taip pat kai plau\u010diai surand\u0117ja d\u0117l persirgtos tuberkulioz\u0117s, po operacijos ar kt. Plau\u010di\u0173 t\u016brio talpos normos svyravimai yra gana dideli, tod\u0117l specialiai treniruoti plau\u010di\u0173 da\u017eniausiai nereikia. <\/p>\n<p><strong>Yra nuomoni\u0173, kad \u017emogaus sveikata pirmiausia priklauso nuo kv\u0117pavimo sistemos b\u016bkl\u0117s, nes yra susijusi su vis\u0173 organ\u0173 apr\u016bpinimu deguonimi, o, esant deguonies tr\u016bkumui, ima trikti ir visi organizmo organai ir funkcijos. Teigiama, kad, norint i\u0161gydyti \u017emog\u0173, pirmiausia reikia i\u0161gydyti jo kv\u0117pavimo sistem\u0105? Kaip tai vertinate?<\/strong>Be abejo, deguonis yra gyvyb\u0117s pagrindas. Bet organizmui apr\u016bpinti deguonimi reikalingi ne vien kv\u0117pavimo sistemos organai. Kad vykt\u0173 normali deguonies apykaita, reikia ir sveik\u0173 raudon\u0173j\u0173 kraujo k\u016bneli\u0173. U\u017eteks, kad \u017emogus sirgs ma\u017eakraujyste, ir tai nulems, kad jo organai bus nepakankamai apr\u016bpinami deguonimi. O jeigu blogai funkcionuos \u0161irdis ir kraujas nebus efektyviai varin\u0117jamas po organizm\u0105, v\u0117l tur\u0117sime problem\u0173 d\u0117l jo apr\u016bpinimo deguonimi. <br \/>\nTaigi svarbus yra 3 komponentai \u2013 plau\u010diai, \u0161irdis ir raudonieji kraujo k\u016bneliai. Tik jiems esant sveikiems ir normaliai veikiant, organizmas bus tinkamai apr\u016bpinamas deguonimi. <\/p>\n<p><strong>Sakoma, kad v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s i\u0161gyvena tik anaerobin\u0117je (be deguonies) aplinkoje, tod\u0117l pakankamas organizmo apr\u016bpinimas deguonimi gal\u0117t\u0173 b\u016bti savoti\u0161ka v\u0117\u017eio profilaktika. K\u0105 manote apie tai?<\/strong> <br \/>\nI\u0161 ties\u0173 v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s yra geriau prisitaikiusios prie ma\u017eesnio deguonies kiekio, ir jo stoka netrukdo joms spar\u010diai augti ir daugintis. Ta\u010diau teiginys, kad papildomas organ\u0173 apr\u016bpinimas deguonimi gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti prie v\u0117\u017eio profilaktikos, t\u0117ra hipotez\u0117. Kol kas oficialioje medicinoje deguonies terapija v\u0117\u017eiui negydyti ir jo profilaktikai neskiriama, nes tyrim\u0173, kurie \u012frodyt\u0173 tokios terapijos veiksmingum\u0105, n\u0117ra. <\/p>\n<p>Kalb\u0117josi Natalija Voronaja <br \/>\n\u00a0<\/p>\n<p class=\"tekstas\" align=\"justify\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"width: 134px; height: 71px\" width=\"585\" height=\"243\" alt=\"\u017dmogaus sveikata priklauso ir nuo kv\u0117pavimo sistemos b\u016bkl\u0117s\" src=\"\"><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify\">Deguonies badas vadinamas hipoksija. Ji gali \u012fvykti, kai kv\u0117pavimo takuose yra kli\u016btis, pvz., vaikas \u012fkv\u0117p\u0117 svetimk\u016bn\u012f. Tokiu atveju oras nepatenka \u012f plau\u010dius, \u017emogus ima d\u016bsti, m\u0117lynuoti, gali netekti s\u0105mon\u0117s ir numirti. Juk \u0161ird\u017eiai irgi reikalingas deguonis: sustojus kv\u0117pavimui, po keli\u0173 minu\u010di\u0173 sustoja ir \u0161irdis. <br \/>\n&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[96,1542,3158,1710,1123,3159,691,12,350],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-9607","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-alergijos","tag-bronchu-obstrukcijos","tag-deguonis","tag-kvepavimas","tag-kvepavimo-funkcija","tag-kvepavimo-sistemos-veikla","tag-plauciai","tag-plaucius","tag-sirdis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9607","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9607"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9607\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9607"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9607"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9607"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9607"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9607"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}