{"id":9628,"date":"2011-12-08T20:00:00","date_gmt":"2011-12-08T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2021-09-24T07:22:22","modified_gmt":"2021-09-24T09:22:22","slug":"issaugoti-regejima-svarbu-kiekvienam","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/issaugoti-regejima-svarbu-kiekvienam\/9628\/","title":{"rendered":"I\u0161saugoti reg\u0117jim\u0105 svarbu kiekvienam"},"content":{"rendered":"

Pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologin\u0117 b\u016bkl\u0117 \u2013 metabolinis sindromas<\/a>. \u0160is sveikatos sutrikimas labiau paplit\u0119s civilizuotose \u0161alyse, susij\u0119s su \u0161iuolaikiniu gyvenimo b\u016bdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas<\/a> ypa\u010d svarbus kardiologams, endokrinologams ir \u0161eimos gydytojams. Nagrin\u0117jant \u012fvairialypius jo etiologijos ir patogenez\u0117s klausimus, atskleid\u017eiamos vis naujos \u0161io sindromo s\u0105sajos su kitomis medicinos sritimis, tarp j\u0173 ir oftalmologija.<\/p>\n

Reg\u0117jimas \u2013 poj\u016btis, kuris pranoksta visus kitus \u017emogaus poj\u016b\u010dius. I\u0161saugoti ger\u0105 reg\u0117jim\u0105 vis\u0105 am\u017ei\u0173 \u2013 svarbu kiekvienam. Koki\u0105 \u012ftak\u0105 metabolinis sindromas<\/a> daro aki\u0173 ligoms? Komentuoja Kauno klinik\u0173 Aki\u0173 lig\u0173 klinikos oftalmolog\u0117 dr. Goda Miniauskien\u0117.<\/p>\n

Reg\u0117jimo funkcija \u2013 aktualesn\u0117 nei manoma<\/span> <\/strong><\/p>\n

Reg\u0117jimo a\u0161trumas \u2013 vienas svarbiausi\u0173 gyvenimo kokyb\u0117s vertinimo kriterij\u0173. Vertinant fizin\u012f aktyvum\u0105, populiacini\u0173 tyrim\u0173 apklaus\u0173 rezultatai nurodo, kad reg\u0117jimo sutrikimas abiem akimis sukelia tok\u012f pat\u012f fizin\u012f ne\u012fgalum\u0105, kaip artritas ar bronchin\u0117 astma. Yra duomen\u0173, kad net ir vidutini\u0161kai suma\u017e\u0117j\u0119s reg\u0117jimo a\u0161trumas (ma\u017eiau nei 0,5) neigiamai veikia \u017emoni\u0173 galimyb\u0119 sveikai senti.<\/p>\n

Trikdan\u010dios reg\u0105 aki\u0173 ligos apriboja asmens poj\u016b\u010dius, mobilum\u0105, orientacij\u0105, sukelia socialin\u0119 atskirt\u012f, blogina nuotaik\u0105, didina griuvim\u0173 ir kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 tikimyb\u0119. Ilgalaikis reg\u0117jimo sutrikimas gali sukelti nerim\u0105, depresijas ir psichosomatines ligas. Reg\u0117jimo pa\u017eeidimas gali tiesiogiai arba netiesiogiai sietis ir su padid\u0117jusia mirtingumo tikimybe. Viena prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 cukrinis diabetas: d\u0117l jo sukelt\u0173 aki\u0173 komplikacij\u0173 blog\u0117ja reg\u0117jimas, taip pat jis tiesiogiai siejasi su padid\u0117jusia mirties tikimybe. D\u0117l prasto reg\u0117jimo did\u0117ja nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 pavojus. Galiausiai psichin\u0117 aklo ar silpnaregio \u017emogaus b\u016bsena taip pat gali didinti mirties tikimyb\u0119. Tad sutrikusi reg\u0117jimo funkcija \u2013 aktualesn\u0117 nei manoma sveikatos problema. Palyginti su devyniolikto \u0161imtme\u010dio pabaiga, gyvenimo trukm\u0117 \u012fvairiuose pasaulio regionuose (Australijoje, \u0160iaur\u0117s Amerikoje, Vakar\u0173 Europoje) pailg\u0117jo 30\u201335 metais. Ilg\u0117jant gyvenimo trukmei, kartu daug\u0117ja ir su am\u017eiumi susijusi\u0173 l\u0117tini\u0173 neinfekcini\u0173 aki\u0173 lig\u0173, kurios sukelia aklum\u0105 ir silpnaregyst\u0119.<\/p>\n

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, silpnaregiais laikomi asmenys, kuri\u0173 geriausias koreguotas reg\u0117jimo a\u0161trumas yra 0,05\u20130,3, aklaisiais \u2013 ma\u017eiau nei 0,05. Australijos aki\u0173 tyrimo centro duomenimis, nuo 40 m. kiekvienas am\u017eiaus de\u0161imtmetis gali patrigubinti aklumo ir silpnaregyst\u0117s ir su am\u017eiumi susijusi\u0173 aki\u0173 lig\u0173 skai\u010di\u0173.<\/p>\n

K\u0105 rei\u0161kia populiarusis trumpinys MS<\/span> <\/strong><\/p>\n

MS \u2013 metabolinis sindromas<\/a> \u2013 \u012fvairi\u0173 organizmo metabolini\u0173 sutrikim\u0173 visuma, apib\u016bdinama atsparumu insulinui ar gliukoz\u0117s netoleravimu, centriniu nutukimu, dislipidemija (padid\u0117jusiu triglicerid\u0173 ir suma\u017e\u0117jusiu didelio tankio lipoprotein\u0173 kiekiu kraujyje) ir arterine hipertenzija. Supratimas apie metabolin\u012f sindrom\u0105 atsirado pakankamai seniai, kai buvo pasteb\u0117tas ry\u0161ys tarp atskir\u0173 jo komponent\u0173. Pradininku laikomas \u0161ved\u0173 mokslininkas E.Kylin, kuris 1923 m. apra\u0161\u0117 arterin\u0117s hipertenzijos, hiperglikemijos ir podagros kompleks\u0105 ir jo \u012ftak\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligoms. Iki XX a. pabaigos buvo vartojami \u012fvair\u016bs MS terminai: atsparumo insulinui sindromas, mirtinas kvartetas, X sindromas. Lietuvoje, \u012fvairi\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, MS nustatytas 19,4\u201328,1 proc. vyr\u0173 ir 16,6\u201326,3 proc. moter\u0173.<\/p>\n

Kaip metabolinis sindromas<\/a> veikia aki\u0173 ligas?<\/span> <\/strong><\/p>\n

Kol kas n\u0117ra visi\u0161kai ai\u0161ku, kaip metabolinis sindromas<\/a>, kaip kompleksas \u012fvairi\u0173 \u017emogaus organizmo kraujotakos ir med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikim\u0173, veikia aki\u0173 b\u016bkl\u0119, ta\u010diau nustatyta, kad juo sergantiems asmenims sutrinka smulki\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 kraujotaka, kad jiems da\u017eniau nustatoma katarakta<\/a> (l\u0119\u0161iuko padrumst\u0117jimas). Daugiau \u017eini\u0173 turima apie atskir\u0173 metabolinio sindromo komponent\u0173, t.y. hiperglikemijos, arterin\u0117s hipertenzijos, nutukimo ir dislipidemijos, ry\u0161\u012f su aki\u0173 ligomis.<\/p>\n

Daugelio tyrim\u0173 duomenimis, padid\u0117j\u0119s arterinis kraujosp\u016bdis \u2013 da\u017eniausiai nustatomas MS komponentas. Nustatyta, kad hipertenziniai tinklain\u0117s kraujagysli\u0173 pakitimai da\u017enai aptinkami jau keturiasde\u0161imtme\u010diams ir vyresniems, kartais net ir nesant \u0161ios ligos anamnez\u0117s, o retinopatijos paplitimas populiacijoje svyruoja tarp 2\u201315 proc. ir did\u0117ja senstant.<\/p>\n

D\u0117l padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio <\/a>kas kiekvien\u0105 am\u017eiaus de\u0161imtmet\u012f tinklain\u0117s kraujagysli\u0173 pakitim\u0173 tikimyb\u0117 padid\u0117ja du kartus. Taigi padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis jau ankstyvose stadijose sukelia smulki\u0173j\u0173 arterij\u0173 spazmin\u0119 b\u016bkl\u0119 ne tik akyse, bet ir visame organizme, o d\u0117l ilgai besit\u0119sian\u010dios ir negydomos arterin\u0117s hipertenzijos akies tinklain\u0117je gali atsirasti kraujosruv\u0173, paburkti regos nervas, pablog\u0117ti reg\u0117jimas.<\/p>\n

Padid\u0117j\u0119s gliukoz\u0117s kiekis kraujyje ir cukrinis diabetas taip pat pirmiausia pa\u017eeid\u017eia smulki\u0105j\u0105 kraujotak\u0105 akies tinklain\u0117je, sukelia diabetin\u0119 retinopatij\u0105 ir yra vienas i\u0161 pagrindini\u0173 aklumo ir silpnaregyst\u0117s rizikos veiksni\u0173. Taip pat cukriniu diabetu sergantiems \u017emon\u0117ms da\u017eniau i\u0161sivysto katarakta<\/a>, glaukoma<\/a> (l\u0117tin\u0117 aki\u0173 liga, kurios metu pa\u017eeid\u017eiamas regos nervas ir tinklain\u0117s nervin\u0117s l\u0105stel\u0117s bei sukelianti negr\u012f\u017etam\u0105 reg\u0117jimo praradim\u0105). Mokslo tyrimai rodo, kad nutuk\u0119 \u017emon\u0117s ir tie, kuriems nustatyta dislipidemija, da\u017eniau serga katarakta.<\/p>\n

Sen\u0117jant visuomenei, svarbi tampa ir geltonosios d\u0117m\u0117s degeneracijos problema, nes \u0161i aki\u0173 liga taip pat yra viena i\u0161 pagrindini\u0173 aklumo prie\u017eas\u010di\u0173 ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Sergant am\u017eine geltonosios d\u0117m\u0117s degeneracija, \u017e\u016bsta tinklain\u0117s centre esan\u010dios l\u0105stel\u0117s, d\u0117l to suma\u017e\u0117ja reg\u0117jimo a\u0161trumas. \u0160ios ligos rizikos veiksniai gali b\u016bti ne tik am\u017eius, r\u016bkymas, paveldimumas, stresas, bet ir pagrindiniai metabolinio sindromo komponentai \u2013 nutukimas<\/a>, padid\u0117j\u0119s gliukoz\u0117s kiekis kraujyje, dislipidemija, hipertenzija. Am\u017ein\u0117 geltonosios d\u0117m\u0117s degeneracija turi dvi stadijas: ankstyv\u0105j\u0105 ir v\u0117lyv\u0105j\u0105. Ankstyvojoje ligos stadijoje randami smulk\u016bs, apval\u016bs, \u0161viesiai gelsvi \u017eidin\u0117liai \u2013 druzos, v\u0117liau \u017eidin\u0117liai did\u0117ja, susilieja, pakinta tinklain\u0117s pigmentacija.<\/p>\n

V\u0117lyvajai ligos stadijai b\u016bdingos dvi formos: sausoji (atrofin\u0117) ir neovaskulin\u0117, arba eksudacin\u0117. Atrofin\u0117s ligos formos atvejais nyksta tinklain\u0117s sluoksniai, pigmentinis tinklain\u0117s epitelis, fotoreceptoriai. Neovaskulin\u0117s, arba eksudacin\u0117s, degeneracijos formos metu pradeda augti naujadar\u0117s gyslain\u0117s kraujagysl\u0117s po tinklaine ir tarp tinklain\u0117s sluoksni\u0173. Nevisaver\u010di\u0173 kraujagysli\u0173 augimas sukelia kraujosruvas, tinklain\u0117s pigmentinio epitelio at\u0161okas, tinklain\u0117s paburkim\u0105. V\u0117liau atsiranda centrin\u0117s tinklain\u0117s dalies randini\u0173 poky\u010di\u0173, sukelian\u010di\u0173 negr\u012f\u017etam\u0105 reg\u0117jimo praradim\u0105.<\/p>\n

Kaip i\u0161saugoti akis sveikas?<\/span> <\/strong><\/p>\n

Jei pacientui jau yra nustatytas metabolinis sindromas<\/a>, vis\u0173 pirma reikia imtis grie\u017etos jo komponent\u0173 (kraujosp\u016bd\u017eio, glikemijos, plazmos lipid\u0173, nutukimo) valdymo. \u0160i\u0173 rizikos veiksni\u0173 ma\u017einimas padeda suma\u017einti ir l\u0117tini\u0173 aki\u0173 lig\u0173 pasirei\u0161kimo laipsn\u012f. Sveikas gyvenimo b\u016bdas, tinkama mityba, jud\u0117jimas, streso ma\u017einimas \u2013 tai pagrindiniai patarimai norint i\u0161saugoti ne tik sveikas akis, bet ir kitas organizmo sistemas.<\/p>\n

Denisa Juodinien\u0117<\/div>\n

\"I\u0161saugoti<\/p>\n

Testas<\/a> – Diabetin\u0117 retinopatija<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologin\u0117 b\u016bkl\u0117 – metabolinis sindromas<\/a>. \u0160is sveikatos sutrikimas labiau paplit\u0119s civilizuotose \u0161alyse, susij\u0119s su \u0161iuolaikiniu gyvenimo b\u016bdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypa\u010d svarbus kardiologams, endokrinologams ir \u0161eimos gydytojams. Nagrin\u0117jant \u012fvairialypius jo etiologijos ir patogenez\u0117s klausimus, atskleid\u017eiamos vis naujos \u0161io sindromo s\u0105sajos su kitomis medicinos sritimis, tarp j\u0173 ir oftalmologija. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1165,161,723,475,400,1376,431,430,105,761,2518,157,2136,125,21,1178,2464],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-9628","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-akis","tag-akiu-ligos","tag-arterines","tag-demes","tag-diabetas","tag-gliukozes-kiekis","tag-hipertenzija","tag-kraujospudis","tag-ligoms","tag-metabolinis","tag-nervas","tag-nutukimas","tag-padidejes-gliukozes-kiekis","tag-rukymas","tag-sindromas","tag-sveikas","tag-tinklaineje"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9628","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9628"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9628\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9628"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9628"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9628"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=9628"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=9628"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}