Arterin\u0117 hipertenzija <\/a>gali b\u016bti pirmin\u0117 ir antrin\u0117. Pirmin\u0117 \u2013 tai liga, kuriai b\u016bdingas ne\u017einomos kilm\u0117s ilg\u0105 laik\u0105 trunkantis arterinio kraujosp\u016bd\u017eio (AKS) padid\u0117jimas, d\u0117l ko ilgainiui pa\u017eeid\u017eiami organai taikiniai \u2013 \u0161irdis, smegenys, kraujagysl\u0117s ir inkstai, did\u0117ja \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika. Antrin\u0117 hipertenzija \u2013 kai padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis yra kit\u0173 lig\u0173 pasekm\u0117. Tad antrin\u0117s prie\u017eastys yra ai\u0161kios. Tai gali b\u016bti inkst\u0173, antinks\u010di\u0173, skydliauk\u0117s ligos<\/a>, miego apn\u0117ja<\/a>, aortos susiaur\u0117jimas, ilgas vaist\u0173 vartojimas, kt. <\/p>\n Pirmin\u0117s arterin\u0117s hipertenzijos rizikos veiksniai skirstomi \u012f nekei\u010diamus ir \u0161alinamus. Rizikos veiksniai, kuri\u0173 negalime pakeisti, yra genetika (ji lemia 30\u201360 proc.), am\u017eius (jei 55 m. \u017emogaus kraujosp\u016bdis normalus, rizika susirgti arterine hipertenzija per likus\u012f gyvenim\u0105 siekia 90 proc.), ras\u0117 (juodaod\u017ei\u0173 AKS didesnis nei balt\u0173j\u0173). Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad, esant \u0161iems rizikos veiksniams, b\u016btinai susirgsime. Juk yra ir vadinamieji \u0161alinami rizikos veiksniai, kuriuos pakoregavus, lig\u0105 galima atitolinti arba i\u0161vengti. Tai \u2013 r\u016bkymas, antsvoris, nutukimas<\/a>, gausus riebaus, s\u016braus maisto, alkoholio vartojimas, nejudra, nervin\u0117 \u012ftampa, naktinis darbas. <\/p>\n Vieno vyraujan\u010dio rizikos veiksnio, kuris b\u016bt\u0173 moksli\u0161kai \u012frodytas, n\u0117ra. Manoma, kad rizikos veiksni\u0173 deriniai skatina arterin\u0117s hipertenzijos i\u0161sivystym\u0105 (pvz., r\u016bkymas ir hiperlipidemija). <\/p>\n Ar priklausau didel\u0117s rizikos grupei? <\/strong><\/p>\n Siekiant nustatyti did\u017eiausi\u0105 rizik\u0105 susirgti arterine hipertenzija, buvo \u012fvestas prehipertenzijos terminas. Prehipertenzija \u2013 tai b\u016bkl\u0117, kai kraujosp\u016bdis yra 120\u2013130\/80\u201389 mmHg. Daugumai \u0161ios grup\u0117s asmen\u0173 anks\u010diau ar v\u0117liau pasirei\u0161kia hipertenzija. Framinghamo \u0161irdies tyrimo duomenimis, 90 proc. 55\u201365 m. am\u017eiaus asmen\u0173, kuri\u0173 kraujosp\u016bdis normalus, po 20 m. pasirei\u0161kia AH. Jiems rizika susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos ligomis yra didesn\u0117. AKS padid\u0117jus 20\/10 mmHg, \u0161i rizika padvigub\u0117ja. <\/p>\n Kokia tikimyb\u0117 lig\u0105 paveld\u0117ti? <\/strong><\/p>\n Su arterine hipertenzija susij\u0119 daug gen\u0173 (angiotenzino, renino, alfa2 ir beta2 receptori\u0173 ir kt.), ir nors tam tikr\u0173 gen\u0173 svarba ir j\u0173 tarpusavio s\u0105veika dar ne\u012frodyta, arterin\u0117 hipertenzija neabejotinai yra poligenin\u0117 liga. Manoma, kad kiekvieno asmens arterinis kraujosp\u016bdis 35\u201370 proc. nulemtas gen\u0173. Apie 50 proc. pacient\u0173 nustatoma \u0161eimin\u0117 padid\u0117jusio kraujo spaudimo anamnez\u0117 arba tarp pirmos eil\u0117s giminai\u010di\u0173, prie\u0161 laik\u0105 mirusi\u0173 nuo \u0161irdies lig\u0173. \u017dmon\u0117s, kuri\u0173 spaudimas normalus, bet kuri\u0173 \u0161eimoje yra sirgusi\u0173j\u0173 arterine hipertenzija, priklauso daug didesnei rizikos grupei nei \u017emon\u0117s, kuri\u0173 \u0161eimoje n\u0117ra toki\u0173 sergan\u010di\u0173j\u0173. <\/p>\n Rizikos veiksniai <\/strong><\/p>\n Antsvoris. <\/strong>Sergan\u010di\u0173j\u0173 arterine hipertenzija 3 kartus daugiau tarp nutukusi\u0173j\u0173 nei tarp normaliai sverian\u010di\u0173j\u0173. Antsvorio turintiems \u017emon\u0117ms padid\u0117ja minutinis \u0161irdies t\u016bris, cirkuliuojan\u010dio kraujo kiekis, sustand\u0117ja kraujagysl\u0117s. \u017dmon\u0117ms, turintiems antsvorio, svorio padid\u0117jimas iki 10 kg nulemia AKS padid\u0117jim\u0105 2\u20133 mmHg. \u0160iems pacientams ypa\u010d da\u017enai nustatoma atsparumas insulinui ir padid\u0117jusi simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos aktyvacija. O tai gali daryti \u012ftak\u0105 hipertenzijos progresavimui. <\/p>\n R\u016bkymas, alkoholio vartojimas. <\/strong>R\u016bkant padid\u0117ja \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis ir kraujosp\u016bdis, taip pat periferini\u0173 arterij\u0173 pasiprie\u0161inimas, aktyvinama simpatin\u0117 nerv\u0173 sistema. R\u016bkymas gali sukelti ne tik smulki\u0173j\u0173 periferini\u0173 arterij\u0173, bet ir vainikini\u0173 arterij\u0173 pasiprie\u0161inim\u0105 (spazm\u0105), taip pat didina aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s susiformavimo rizik\u0105. <\/p>\n Nejudra. <\/strong>Fizinis aktyvumas gal\u0117t\u0173 reguliuoti kraujosp\u016bd\u017eio did\u0117jim\u0105, bet, deja, \u0161iuolaikin\u0117je visuomen\u0117je jam lieka ma\u017eai laiko. Nors bet koks didesnis fizinis aktyvumas greitai padidina kraujosp\u016bd\u012f, ta\u010diau \u017emon\u0117s, kurie reguliariai sportuoja, da\u017eniausiai yra lieknesni, sveikesni, o j\u0173 arterinis kraujosp\u016bdis yra ma\u017eesnis. <\/p>\n Netinkama mityba. <\/strong>Apskai\u010diuota, kad visose moter\u0173 ir vyr\u0173 am\u017eiaus grup\u0117se 100 mmol\/l padid\u0117j\u0119s natrio (druskos) suvartojimas susij\u0119s su sistolinio kraujo spaudimo padid\u0117jimu vidutini\u0161kai 6 mmHg. \u0160is ry\u0161ys daug didesnis vyresniems \u017emon\u0117ms. 78 tyrim\u0173 metaanaliz\u0117, kurios metu nagrin\u0117ta suvartojamo natrio kiekio \u012ftaka arteriniam kraujosp\u016bd\u017eiui, parod\u0117, kad 50\u201359 m. \u017emoni\u0173 grup\u0117je suma\u017einus kasdien suvartojamos druskos kiek\u012f 3 g, sistolinis kraujo spaudimas vidutini\u0161kai suma\u017e\u0117ja apie 5 mmHg. Kita vertus, \u017emon\u0117ms, kuri\u0173 kraujosp\u016bdis n\u0117ra padid\u0117j\u0119s, druskos vartojimo suma\u017einimo nauda yra gana kontroversi\u0161ka. <\/p>\n Gausus riebaus maisto vartojimas, ypa\u010d gyvulini\u0173 riebal\u0173 (nes juose gausu so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173), didina ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 ir glicerid\u0173 kiek\u012f kraujyje, o tai skatina arterin\u0117s hipertenzijos atsiradim\u0105. Taip pat per ma\u017eas kalio vartojimas. <\/p>\n Stresas. <\/strong>Arterinio kraujo spaudimo did\u0117jim\u0105 gali skatinti ir \u012fvair\u016bs stresai, kuri\u0173 \u0161iandien i\u0161vengti prakti\u0161kai ne\u012fmanoma. \u016aminiai stresiniai dirgikliai greitai padidina spaudim\u0105 kaip fiziologin\u012f atsak\u0105 ir pasirengim\u0105 stresui realizuoti. Toks AKS v\u0117liau labai greitai normalizuojasi. Ta\u010diau ilg\u0105 laik\u0105 trunkantis stresas da\u017eniau sukelia med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimus ir \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas. <\/p>\n Nauji rizikos veiksniai. <\/strong>Pastaruoju metu atsiranda duomen\u0173 apie naujus rizikos veiksnius ir j\u0173 reik\u0161m\u0119 kraujosp\u016bd\u017eio did\u0117jimui. Pvz., moterys, kurioms yra buvusi n\u0117\u0161tumo sukelta arterin\u0117 hipertenzija, priklauso didesn\u0117s ligos i\u0161sivystymo v\u0117lesniame am\u017eiuje rizikos grupei. <\/p>\n Druska nedidina spaudimo? <\/strong><\/p>\n Spaudoje pasirodo prane\u0161im\u0173, kad druska nedidina AKS ir \u0161irdies lig\u0173 rizikos. Pvz., tyrimo autoriaus, dr. Iano Staesseno i\u0161 Leveno (Belgija) universiteto teigimu, rekomendacijos suma\u017einti druskos vartojim\u0105 yra neteisingos. Mokslininkai atliko tyrim\u0105, kuriame suskirst\u0117 \u017emones \u012f tris grupes \u2013 didelio, ma\u017eo ir vidutinio druskos suvartojimo. Paai\u0161k\u0117jo, kad vis\u0173 trij\u0173 grupi\u0173 atstovams tikimyb\u0117 susirgti kokia nors liga buvo vienodos. Ta\u010diau v\u0117liau did\u017eiausias mirtingumo lygis pasteb\u0117tas tarp \u017emoni\u0173, kurie suvartodavo ma\u017eiausiai druskos. O tarp \u017emoni\u0173, kurie vartojo daugiausia druskos, mirtingumo lygis buvo ma\u017eiausias. Tad kuo \u017emon\u0117ms tik\u0117ti? Ar nevalgyti s\u016briai, ar vis d\u0117l to nekeisti \u0161io \u012fpro\u010dio? <\/p>\n \u201ePasaulinio garso mokslinink\u0173 nuomone per gausus druskos vartojimas yra viena i\u0161 pagrindini\u0173 auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio atsiradimo prie\u017eas\u010di\u0173. Per didelis druskos vartojimas ne tik sukelia kraujosp\u016bd\u012f, bet ir kietina \u0161irdies, inkst\u0173 arterijas, ma\u017eina \u0161irdies raumens elastingum\u0105. Amerikos ekspertai apibendrino daugiau kaip 50-ies pasaulini\u0173 tyrim\u0173, atlikt\u0173 per daugyb\u0119 met\u0173, duomenis. Jie nustat\u0117, kad, suma\u017einus druskos suvartojim\u0105 per par\u0105 1,8 g, reik\u0161mingai suma\u017e\u0117ja kraujosp\u016bdis. Tod\u0117l sveikiems \u017emon\u0117ms gerokai suma\u017e\u0117ja tikimyb\u0117 ateityje sirgti arterine hipertenzija. Dar didesn\u012f poveik\u012f druskos vartojimo ma\u017einimas tur\u0117jo pacientams, kurie jau serga itin sunkia ir vaistais sunkiai kontroliuojama ligos forma. Tyrimai parod\u0117, kad pacient\u0173, kuri\u0173 druskos suvartojimas per par\u0105 suma\u017e\u0117jo 4,6 g, kraujosp\u016bdis suma\u017e\u0117jo net 22,7\/9,1 mmHg. Kadangi visas kardiologijos gydymas grind\u017eiamas \u0161iomis gydymo gair\u0117mis, tod\u0117l mes jomis vadovaujam\u0117s, o gair\u0117s teigia, kad gausus druskos vartojimas skatina arterin\u0117s hipertenzijos vystym\u0105si\u201c, \u2013 sako D.Baltu\u0161auskien\u0117.<\/p>\n \u00a0<\/p><\/div>\n<\/p>\n