\u0160ios vasaros prad\u017eioje \u017einiasklaidoje buvo pasirod\u0119s prane\u0161imas apie vien\u0105 tyrim\u0105, kurio rezultatai daugum\u0105 \u017emoni\u0173 gerokai nustebino. Pasirodo, lietuviai \u2013 tauta, kuri da\u017eniausiai ken\u010dia \u012fvairius skausmus, ta\u010diau palyginus su kitomis Baltijos \u0161alimis, jie savo savijaut\u0105 vertina geriausiai. Tad \u0161\u012fkart domim\u0117s ir klausiame, kod\u0117l kartais mes esame tokie nepakant\u016bs skausmui?<\/i><\/p>\n
K\u0105 parod\u0117 vieno tyrimo rezultatai?<\/b><\/p>\n
\u201eEurovaistin\u0117s\u201c u\u017esakymu Baltijos \u0161alyse, bendrovi\u0173 \u201eSynopticum AD Research\u201c ir \u201eBe&Do\u201c, buvo atliktas tyrimas, kurio metu, tiriant 18-29 met\u0173 grup\u0119 su j\u0173 t\u0117v\u0173 am\u017eiaus grupe (40-49 metai), paai\u0161k\u0117jo, jog jauni \u017emon\u0117s da\u017eniau susiduria su lengvu, vidutiniu ar stipriu skausmu nei j\u0173 t\u0117vai. Tyrimas atskleid\u0117, jog i\u0161 trij\u0173 Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173, m\u016bs\u0173 tautie\u010diai savo sveikat\u0105 vertina geriausiai: savo savijaut\u0105 lietuviai vidutini\u0161kai vertina 7, 9 balams i\u0161 10. Kaip parod\u0117 tyrimas, b\u016btent 30-39 met\u0173 am\u017eiaus \u017emon\u0117s yra labiausiai patenkinti savo sveikata, jau\u010diasi geriausiai. O \u0161tai 18-29 met\u0173 am\u017eiaus \u017emoni\u0173 savijautos vidurkis buvo tik 7,6 balo, vadinasi, jie jau\u010diasi \u0161iek tiek pras\u010diau nei vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s. Lietuviai, latviai ir estai da\u017eniausius skausmus nurod\u0117 tokius kaip nugaros skausmas<\/a><\/strong>, galvos skausmas<\/a><\/strong>, koj\u0173 skausmas<\/b><\/a>. Stebina faktas, jog Lietuvoje nugaros skausm\u0105 yra patyr\u0119 net 96 proc. darbingo am\u017eiaus \u017emoni\u0173. Tyrimo duomenimis, kiek re\u010diau lietuviai skund\u017eiasi galvos bei koj\u0173 skausmais. O \u0161tai Latvijoje ir Estijoje \u0161i\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojus galvos skausmas kamavo da\u017eniau nei nugaros skausmas. Tyrime nurodoma, jog patiriamas stresas darbe (lietuviai u\u017eim\u0105 1 viet\u0105), intensyvus darbas ir poilsio stoka \u2013 b\u016btent tai yra pagrindin\u0117s skausmo atsiradimo prie\u017eastys.<\/p>\n Vaistin\u0117je da\u017enai reikalauja vaist\u0173 nuo skausmo<\/b><\/p>\n Vaistininkai teigia, jog vaistai nuo skausmo<\/b> \u2013 tai vieni i\u0161 perkamiausi\u0173 vaist\u0173, kuri\u0173 nuolat pra\u0161o \u012fvairaus am\u017eiaus \u017emon\u0117s. Anot j\u0173, daug dirbantiems ir skubantiems \u017emon\u0117ms, reikia efektyvi\u0173 ir greitai skausm\u0105 numal\u0161inti padedan\u010di\u0173 priemoni\u0173. Jie neturi laiko nueiti pas gydytoj\u0105 \u2013 daug lengviau paimti vaistus nuo skausmo, juos i\u0161gerti ir sulaukti teigiamo rezultato \u2013 skausmo numal\u0161inimo. Nevienodi yra ir patiriamo skausmo lygiai. Tyrimo duomenimis net 71 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 patiria lengv\u0105 skausm\u0105, 45 proc. \u2013 vidutin\u012f, o 16 proc. \u2013 stipr\u0173 ir 6 proc. \u2013 nepakeliam\u0105. Tai rodo, jog net ir esant lengvam ar vidutiniam skausmui mes vis tiek skubame \u012f vaistin\u0119 vietoj to, jog skub\u0117tume pas gydytoj\u0105 ir ie\u0161kotume skausmo atsiradimo prie\u017easties. Tyrimas taip pat atskleid\u0117, jog pasitenkinimas sveikata ma\u017e\u0117ja tarp vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, o ypa\u010d vyr\u0173 tarpe. Jie prastai atpa\u017e\u012fsta prie\u017eastis, d\u0117l ko sutriko sveikata, vengia eiti pas gydytojus, galvodami, jog \u012f ma\u017eus sveikatos sutrikimus neverta kreipti d\u0117mesio. O \u0161tai moterys, tyrimo duomenimis, da\u017eniau patiria stres\u0105, jas daug da\u017eniau vargina nemiga, jos geriau jau\u010dia prastos mitybos \u012ftak\u0105 ir fizinio aktyvumo tr\u016bkum\u0105 savo sveikatai.<\/p>\n Svarbiausia \u2013 nustatyti skausmo prie\u017eastis<\/b><\/p>\n Vienas i\u0161 pagrindini\u0173 tyrimo tiksl\u0173 buvo ne tik surinkti duomenis apie tai, kaip da\u017enai \u017emones vargina skausmas, koks skausmas da\u017eniausiai pasitaiko, bet taip pat buvo svarbu pamatyti, ar \u017emon\u0117s moka atpa\u017einti skausmo po\u017eymius, o svarbiausia, ar suvokia to skausmo prie\u017eastis. Tik suvokus skausmo prie\u017eastis ir jas pa\u0161alinus galima i\u0161vengti pasikartojan\u010di\u0173 skausm\u0173. Taigi, kai kit\u0105 kart\u0105 skub\u0117site vaistin\u0117s link pirkti vaist\u0173 nuo skausmo, geriau pasidom\u0117kite, d\u0117l kokos prie\u017easties tas skausmas<\/b><\/a> atsirado: gal nugaros skausmas suma\u017e\u0117s tuomet, kai nepatogi\u0105 darbo k\u0117d\u0119 i\u0161keisite \u012f patogi\u0105, o nuolatiniai galvos skausmai taps retenybe tuomet, kai apsilank\u0119 gydytojo kabinete su\u017einosite, jog jie Jus vargino ne nuo darbe patiriamo streso, bet nuo auk\u0161to kraujo spaudimo…<\/p>\n L.Rimgail\u0117<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160ios vasaros prad\u017eioje \u017einiasklaidoje buvo pasirod\u0119s prane\u0161imas apie vien\u0105 tyrim\u0105, kurio rezultatai daugum\u0105 \u017emoni\u0173 gerokai nustebino. Pasirodo, lietuviai \u2013 tauta, kuri da\u017eniausiai ken\u010dia \u012fvairius skausmus, ta\u010diau palyginus su kitomis Baltijos \u0161alimis, jie savo savijaut\u0105 vertina geriausiai. Tad \u0161\u012fkart domim\u0117s ir klausiame, kod\u0117l kartais mes esame tokie nepakant\u016bs skausmui? K\u0105 parod\u0117 vieno tyrimo rezultatai? \u201eEurovaistin\u0117s\u201c u\u017esakymu…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":965,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[6006,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-964","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-sveikata","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/964","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=964"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/964\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/965"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=964"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=964"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=964"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=964"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=964"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}