Jei kardiologijos srityje problemos gana pa\u017eangiai sprend\u017eiamos, tai onkologin\u0117s, ilg\u0117jant \u017emoni\u0173 am\u017eiui, tampa sud\u0117tingesn\u0117s. Ta\u010diau medikai d\u017eiaugiasi, kad atsirado nauj\u0173 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio gydymo galimybi\u0173.<\/p>\n
Kaip sako Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinikos Onkopulmologin\u0117s pagalbos ir intervencin\u0117s diagnostikos sektoriaus vadovas doc. med. dr. Marius \u017demaitis, galima sakyti, kad \u012fvyko revoliucija plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio gydymo srityje: \u201eDar prie\u0161 kelerius metus vyravo didelis nusivylimas, nes standartin\u0117 chemoterapija buvo pasiekusi savo galimybi\u0173 ribas, ir pacientai nei\u0161gyvendavo net vieneri\u0173 met\u0173. Vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117 b\u016bdavo tik apie 8-10 m\u0117nesi\u0173. \u0160iuo metu \u012f plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio, kaip ir \u012f kit\u0173 lokalizacij\u0173 v\u0117\u017eio, gydym\u0105, yra at\u0117jusi vadinamoji biologin\u0117 taikini\u0173 terapija.”<\/p>\n
\u0160iandien yra patvirtintos dvi biologin\u0117s terapijos vaist\u0173 klas\u0117s – tai tirozinkinaz\u0117s inhibitoriai ir angiogenez\u0117s inhibitoriai. <\/p>\n
\u201eTirozinkinaz\u0117s inhibitoriai blokuoja ant v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 esan\u010dius specifinius receptorius, kurie v\u0117\u017eio atveju yra aktyvuoti ir nuolat siun\u010dia signal\u0105 \u012f toki\u0173 l\u0105steli\u0173 vid\u0173, skatina jas daugintis, metastazuoti. O u\u017eblokavus \u0161iuos receptorius, v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s daugiau nebesidaugina ir \u017e\u016bsta. Taip pacient\u0173 gyvenimas pailginamas 3 kartus, palyginti su standartine chemoterapija,” – kalba apie preparat\u0173 veikim\u0105 dr. M. \u017demaitis.<\/p>\n
Kol v\u0117\u017eys yra labai ma\u017eas, jis minta difuzijos b\u016bdu. Jam prad\u0117jus augti, reikia kraujotakos, tad i\u0161siskiria biologi\u0161kai aktyvios med\u017eiagos, kurios pritraukia \u017emogaus kraujagysles prie naviko, – taip navikas gauna mitybini\u0173 med\u017eiag\u0173, kad gal\u0117t\u0173 augti. \u201eAngiogenez\u0117s inhibitoriai slopina \u0161it\u0173 kraujagysli\u0173 pritraukim\u0105 ir v\u0117\u017eys, nebetek\u0119s kraujotakos, t.y. nebetek\u0119s mitybos, \u017e\u016bsta,” – toliau ai\u0161kina dr. M. \u017demaitis.<\/p>\n
Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio prognoz\u0117 priklauso nuo naviko formos, i\u0161plitimo, stadijos. V\u0117\u017eio prognoz\u0117 apskai\u010diuojama penkeri\u0173 met\u0173 i\u0161gyvenamumu. Kai v\u0117\u017eys I ir II stadijos, \u0161i tikimyb\u0117 yra 30-50 proc. III stadijos – apie 10 proc. o IV stadijos – tik 1 proc.<\/p>\n
Diagnozuoti nelengva<\/strong><\/p>\n Deja, bet plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu gali susirgti v\u0117\u017eiu net niekada ner\u016bk\u0119s \u017emogus. Ta\u010diau blogiausia, kad \u0161iandien n\u0117ra profilaktin\u0117s patikros b\u016bd\u0173, kurie pad\u0117t\u0173 pagerinti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio i\u0161ai\u0161kinamum\u0105.<\/p>\n \u201eAtsiradus bet kokiam \u0161ios ligos \u012ftarimui, \u017emogus kuo anks\u010diau tur\u0117t\u0173 kreiptis \u012f gydytoj\u0105, ypa\u010d tai svarbu tiems, kurie r\u016bko. Jeigu naujai atsiranda kosulys<\/a> ar pasikei\u010dia kosulio pob\u016bdis, atsiranda skrepliavimas arkr\u016btin\u0117s skausmai, jau nekalbant apie atkos\u0117jim\u0105 krauju, tai tokie simptomai neturi b\u016bti \u201enura\u0161omi”, es\u0105 tai d\u0117l r\u016bkymo,”- ragina profesorius.<\/p>\n Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f diagnozuoti sunku. Pagrindin\u0117 prie\u017eastis – kad pradin\u0117se stadijose liga da\u017eniausiai niekuo nepasirei\u0161kia, t.y. plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu sergantiems \u017emon\u0117ms joki\u0173 simptom\u0173 neb\u016bna tol, kol liga jau b\u016bna progresavusi. Net rentgeno nuotraukoje jo gali nesimatyti. <\/p>\n Jeigu b\u016bt\u0173 diagnozuota ikiv\u0117\u017ein\u0117 stadija, tuomet b\u016bt\u0173 galima taikyti efektyviausi\u0105 gydym\u0105. Nes net nusta\u010dius pirmos klas\u0117s plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f, tikimyb\u0117 i\u0161gyventi iki penkeri\u0173 met\u0173 siekia ne daugiau kaip 60 procent\u0173. Tod\u0117l, pasteb\u0117jus auk\u0161\u010diau min\u0117tus po\u017eymius, kaip sako profesorius Raimundas Sakalauskas, nereik\u0117t\u0173 ki\u0161ti galvos \u012f sm\u0117l\u012f, nes taip galima prarasti daug galimybi\u0173 likti gyvam.<\/p>\n Ligos po\u017eymiai priklauso ir nuo v\u0117\u017eio plitimo. Jei auglys plinta \u012f tarpuplaut\u012f, u\u017ekimsta balsas, gali patinti veidas, rankos, u\u017ekristi vokas (nerv\u0173 pa\u017eeidimas). \u0160is v\u0117\u017eys plinta (metastazuoja) \u012f smegenis, kepenis, kaulus, kaklo limfmazgius. Kartu pasirei\u0161kia ir bendri simptomai – kar\u0161\u010diavimas, svorio kritimas ir kt.<\/p>\n Jei auglys u\u017espaud\u017eia bronch\u0105, pasirei\u0161kia kosulys<\/a>\/56468″>kosulys, dusulys<\/a>. Jei auglys prasideda smulkiuosiuose bronchuose, ilgai neb\u016bna joki\u0173 simptom\u0173, o v\u0117liau pasirei\u0161kia skausmas, pleuros u\u017edegimas.<\/p>\n Sergamumas did\u0117ja<\/strong><\/p>\n Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys – viena labiausiai paplitusi\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 ir, deja, sergamumas juo tik did\u0117ja. Lietuvos pulmonolog\u0173 ir alergolog\u0173 draugijos pirmininkas prof. Raimundas Sakalauskas sako: \u201eStatistikos duomenimis, kasmet pasauliniu mastu plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu suserga 1,6 milijono \u017emoni\u0173,\u00a0 Lietuvoje – 1,5-1,6 t\u016bkstan\u010dio. Kiekvienais metais skai\u010diai \u0161iek tiek skiriasi. Ir tai – i\u0161 trij\u0173 milijon\u0173 gyventoj\u0173, tokioj ma\u017eoj \u0161aly. Ir apskritai pastebima tendencija, kad onkologin\u0117s ligos kaip mir\u0161tamumo prie\u017eastis lipa \u012f pirm\u0105 viet\u0105, nors visi buvome \u012fprat\u0119, kad \u201epirmauja” \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos.”<\/p>\n Beje, sergamumas did\u0117ja ir d\u0117l to, kad populiacijos am\u017eius ilg\u0117ja. \u201eJeigu palygintume, pavyzd\u017eiui, su 18 a., kai \u017emogaus gyvenimo vidurkis buvo apie 30 met\u0173, gal net ma\u017eiau, tai \u0161iandien \u0161is vidurkis siekia apie 70-80 met\u0173,” – pastebi profesorius.<\/p>\n Svarbiausia – ner\u016bkyti<\/strong><\/p>\n Nors tiksli plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio, kaip ir kit\u0173 lokalizacij\u0173 v\u0117\u017eio, prie\u017eastis n\u0117ra \u017einoma, ta\u010diau yra keletas rizikos veiksni\u0173 – tai kontaktas su asbestu, anglies dervos produktais, arsenu. Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio i\u0161sivystymui gali tur\u0117ti \u012ftakos kit\u0173 lig\u0173 sukeltas bronch\u0173 pa\u017eeidimas (pvz., LOPL<\/a> padvigubina tikimyb\u0119 susirgti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu), taip pat svarbus genetinis polinkis.<\/p>\n Ta\u010diau pagrindinis rizikos veiksnys yra r\u016bkymas – net iki 95 proc. vis\u0173 sergan\u010di\u0173j\u0173 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu \u0161ia liga susirgo b\u016btent d\u0117l kancerogenini\u0173 med\u017eiag\u0173, susikaupusi\u0173\u00a0 plau\u010diuose ilg\u0105 laik\u0105 r\u016bkant. Cigare\u010di\u0173 d\u016bmuose yra apie 4000 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173, i\u0161 j\u0173 daugiau kaip 40 \u017einom\u0173 kancerogen\u0173 (t.y. v\u0117\u017e\u012f sukelian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173). Ilgai veikiant \u0161ioms med\u017eiagoms, pa\u017eeid\u017eiama genetin\u0117 l\u0105stel\u0117s informacija (kai toki\u0173 l\u0105steli\u0173 daug, imunitetas ilgainiui \u201enepastebi” vienos i\u0161 defektyvi\u0173 l\u0105steli\u0173), ir ji pradeda intensyviai, nevaldomai dalytis, formuodama augl\u012f. Beje, tie, kurie renkasi vadinam\u0105sias lengvas cigaretes, manydami taip apsisaugosi\u0105, klysta – \u201e\u0161velni\u0173” cigare\u010di\u0173 r\u016bkymas veikia lygiai taip pat. <\/p>\n Rizika susirgti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu tiesiogiai priklauso ir nuo sur\u016bkom\u0173 per dien\u0105 cigare\u010di\u0173 skai\u010diaus bei r\u016bkymo trukm\u0117s. Beje, net pasyvus r\u016bkymas, t.y. buvimas prir\u016bkytoje aplinkoje, tikimyb\u0119 susirgti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu padidina beveik dvigubai. O nuo intensyvaus r\u016bkymo prad\u017eios iki to laiko, kai susergama plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu, praeina vidutini\u0161kai 20-30 met\u0173. <\/p>\n \u201eJeigu \u017emogus per dien\u0105 sur\u016bko apie du pakelius cigare\u010di\u0173, tai, kaip rodo pasaulini\u0173 epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 duomenys, tikimyb\u0117 susirgti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu, palyginti su ner\u016bkan\u010diuoju, padid\u0117ja 25 kartus. Bet yra \u0161iokia tokia ir paguoda. T\u0173 pa\u010di\u0173 tyrim\u0173 ir speciali\u0173 analizi\u0173 duomenimis, jeigu, tarkim, \u017emogus r\u016bko intensyviai, o v\u0117liau visi\u0161kai meta r\u016bkyti, tai ma\u017edaug per 15 met\u0173 rizika susirgti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu suma\u017e\u0117ja iki ner\u016bkan\u010diojo rizikos,” – ai\u0161kina metimo r\u016bkyti naud\u0105 prof. R. Sakalauskas.<\/p>\n Beje, at\u0117jo laikas susir\u016bpinti ir moterims. Nors plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys dar vis da\u017eniau nustatomas vyrams, pastaruoju metu daug\u0117ja ir plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 moter\u0173. Ir v\u0117lgi kaltas r\u016bkymas – vis daugiau moter\u0173 neatsisako cigaret\u0117s.<\/p>\n Ai\u0161ku, pirmiausia svarbu nesusirgti, o tam reikia stengtis i\u0161vengti rizikos veiksni\u0173 ir svarbiausio j\u0173 – r\u016bkymo. Tad tiems, kurie dar neu\u017egesino paskutin\u0117s cigaret\u0117s, tikrai verta tai padaryti. Juk, kaip sak\u0117 prof. R. Sakalauskas, metus r\u016bkyti, \u0161ios sunkios ligos rizika gali ir visi\u0161kai i\u0161nykti.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n